- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- 1S-865-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43049-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- N. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Jurgio Kiškio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam N. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. K. bausmę atlieka pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. spalio 17 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti N. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistasis nepadarė ženklios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis N. K. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti jam palankesnę nutartį.
5.1. Skunde N. K. teigia, jog apylinkės teismo sprendimas yra beprecedentis akibrokštas, kadangi teismas su nuteistaisiais nedirba, jų nepažįsta, o tik pareiškia savo įsitikinimus, nuomonę. Taip pat nuteistasis pažymi, jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo 1 kartą baustas, bet nuobauda nėra galiojanti, 3 kartus skatintas, lankė socialinės reabilitacijos programas, dirba VĮ „Mūsų amatai“ valytojo pareigose, be to, Marijampolės pataisos namai yra gavę pažymą, jog, lygtinio paleidimo atveju, N. K. bus priimtas gyventi.
6. Kauno apygardos teisme 2018 m. lapkričio 6 d. gautas N. K. 2018 m. lapkričio 5 d. raštas (skundas), kuriame nuteistasis nurodo nejaučiantis, jog gyvena teisinėje valstybėje, teigia, jog Lietuvoje dažnai nesivadovaujama įstatymais, negerbiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Marijampolės apylinkės teismo teisėjai nesilaiko priesaikos, teismų praktikos, taip pažeidžiant nuteistųjų teises. Taip pat teigiama, jog Marijampolės apylinkės teismas yra suinteresuotas išlaikyti tam tikrą nuteistųjų skaičių pataisos namuose, kadangi nuo jo priklauso Marijampolės pataisos namų finansavimas, nuteistiesiems netaikant lygtinio paleidimo yra vykdomi pataisos įstaigos gelbėjimo darbai. Šiame rašte (skunde) nurodoma ir tai, jog dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutarties nuteistasis buvo padavęs kitą skundą, kurio Marijampolės apylinkės teismas nepersiuntė Kauno apygardos teismui, kadangi skundas ir atsiliepimas apie teismo darbą nebuvo jam palankus, bei prašoma Kauno apygardos teismo išsiaiškinti kur ankstesnis nuteistojo skundas dingo. Anot N. K., Marijampolės apylinkės teismui reikalingos reformos, šio teismo ir pataisos namų atskyrimo.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo N. K. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnyje numatyta, jog BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atliko vietos apylinkės teismas. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog kompetencija priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo priskiriama ne Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, o teismui. Taigi, vien ta aplinkybė, jog Komisija nutarė N. K. prašymą dėl lygtinio paleidimo tenkinti, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui. Todėl teigti, kaip skunde nurodo nuteistasis, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, priėmė precedento neturintį, įstatymams bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai prieštaraujantį sprendimą, apygardos teismas pagrindo neturi.
10. Žemesnės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis teisės normomis, įvertino Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes, patikrino ar Komisija tinkamai nustatė BVK numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų egzistavimą, ir nutarė Komisijos nutarimo netvirtinti, tokį sprendimą motyvuotai pagrįsdamas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti N. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti N. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir tai, jog nuteistasis yra teistas net septynis kartus, jo daromi nusikaltimai nėra atsitiktinai, konstatavo apylinkės teismas. Išvadą, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo tuo, jog nuteistasis pataisos namuose buvo baustas drausmine nuobauda už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, kas leidžia spręsti apie neigiamą nuteistojo požiūrį į jam taikomą priežiūrą bei numatytus draudimus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatu, kuris nuo paskutinio vertinimo pakito nežymiai, nuteistasis priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, rezultatas netgi artimas aukštai, bei tuo, jog pataisos įstaigoje N. K. nesprendė alkoholio vartojimo problemos, nors įprastai nusikalstamas veikas jis įvykdydavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai bei ją pagrindžiantiems motyvams pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
11. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog N. K., net ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi 4 kriminogeniniai veiksniai – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, alkoholio vartojimas, su mąstymu ir elgesiu, nuostatomis susijusios problemos, pastovaus darbo neturėjimas. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų manymu, visi šie kriminogeniniai veiksniai, įvertinus nuteistojo teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamo elgesio priežastis, yra itin svarbūs vertinant N. K. pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog visus septynis kartus N. K. buvo nuteistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog pats nuteistasis pripažino, jog nusikaltimų darymą įtakojo nestabili finansinė padėtis (nenoras dirbti), nesaikingas alkoholio vartojimas, draugų įtaka. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos N. K. nusikalstamam elgesiui, teisėjų kolegijos manymu, nuteistasis pataisos įstaigoje turėjo rodyti iniciatyvą kovoti su šia problema, pavyzdžiui, lankyti su alkoholio vartojimo prevencija susijusius užsiėmimus, tačiau to nedarė. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis iki šiol nesugeba įvardinti konkrečių tikslų. Pokalbio su socialinio tyrimo išvadą rengusiu specialistu metu N. K. nurodė, jog išėjęs į laisvę kreipsis į Užimtumo tarnybą (Darbo biržą), tačiau apie iniciatyvą darbo paieškas vykdyti individualiai neužsiminė, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų domėjęsis galimybėmis įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų. Pataisos namuose gautas vykdomasis patvarkymas dėl 2 857,56 Eur skolos išieškojimo iš N. K., skola pilnai neišieškota (likusi skolos dalis sudaro 1 309,55 Eur), kas neabejotinai yra papildoma finansinė našta nuteistajam. Įvertinęs nuteistojo darbinės motyvacijos, išėjus į laisvę, stoką, turimą įsiskolinimą, vis dar nesprendžiamą alkoholio vartojimo problemą, informacijos, jog nusikalstamas veikas N. K. darė dėl sunkios finansinės būklės, kurią lėmė paties nenoras dirbti, taip pat jų darymui įtakos turėjo ir piktnaudžiavimas alkoholiu, kontekste, apygardos teismas abejoja nuteistojo galimybe lygtinio paleidimo atveju gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
12. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat teigiama, jog nuteistasis yra linkęs savo neigiamą elgesį pateisinti, lygindamas jį su kitų asmenų vykdomais pažeidimais. Toks N. K. požiūris, suponuoja apygardos teismo manymą, kad nuteistasis nėra padaręs išvadų dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų, o tai rodo, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, bei verčia abejoti tuo, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos N. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Teigti, kad nuteistajam gali būti sėkmingai taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, neleidžia ir socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija apie tai, jog N. K., atliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jau buvo taikytas. Taikydamas lygtinio paleidimo institutą teismas parodė pasitikėjimą nuteistuoju, tačiau ši priemonė nebuvo pakankama pakeisti jo elgesį teigiama linkme, kadangi lygtinio paleidimo metu N. K. nevykdė jam teismo paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dėl ko Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi panaikintas N. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendį. Be to, lygtinio paleidimo metu N. K. ne tik nesilaikė teismo jam paskirto įpareigojimo, bet ir padarė net tris naujas nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę. Lygtinis paleidimas N. K. taikytas Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi, iš pataisos namų nuteistasis paleistas 2016 m. balandžio 28 d., o pirmą nusikalstamą veiką jis įvykdė jau 2016 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praėjus vos 4 mėnesiams nuo lygtinio paleidimo taikymo pradžios.
14. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog tai, kad N. K. pilna apimtimi vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba VĮ „Mūsų amatai“ liejimo ceche tvarkdario pareigose, o lygtinio paleidimo atveju galės gyventi pas senelę, analizuojant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, turi būti vertinama nuteistojo naudai. Tačiau įvertinus šias aplinkybes aukščiau aptartų, neigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos namuose apibūdinančių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad jos nėra pakankamos konstatuoti, jog N. K. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia pagrįstai manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
15. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nesilaikė teismų praktikos ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
16. Papildomai Kauno apygardos teismui atsiųstame rašte (skunde) nuteistasis išreiškė nepasitenkinimą Marijampolės apylinkės teismo teisėjais, Marijampolės apylinkės teismu, išdėstė, jo manymu, šiame teisme priimamų nutarčių atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimus taikyti nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tikrąsias priežastis, taip pat nurodė, jog apylinkės teismas nepersiuntė Kauno apygardos teismui ankstesnio nuteistojo skundo, prašė išsiaiškinti jo dingimo aplinkybes. Nuteistajam pažymima, jog apygardos teismo paskirtis yra patikrinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ką teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju ir atliko. Nuteistojo skunde formuojamas prašymas ir nurodyti jo motyvai, nuteistojo samprotavimas, susijęs su Marijampolės apylinkės teismo ir teisėjų veiklos vertinimu, nėra šio nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu skundą nagrinėjantis teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo N. K. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.