Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. G. skundą dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos 2016-03-14 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-26 A. G. kreipėsi į Panevėžio rajono policijos komisariatą su dviem pareiškimais: dėl kaimyno šuns keliamo triukšmo ir dėl vaizdo kamerų. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnija (toliau – Velžio seniūnija) 2015-09-24 nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 33-34). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-12-04 nutartimi minėtą nutarimą panaikino ir grąžino tyrimą atlikti iš naujo. Panevėžio apygardos teismas 2016-01-27 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-04 nutartį paliko nepakeistą (b.l. 36-38). Velžio seniūnija 2016-03-14 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės

Skundžiamame nutarime pagal A. G. pareiškimą konstatuota, jog nenustačius, kad S. B. šuo kelia triukšmą, trukdo kaimynams, nesant duomenų, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 183 str. 1 d. nepradėta (b.l. 17-19).

A. G. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą, papildomai parodė, kad nutarime yra iškraipyti faktai, minima, kad ir jis turi šunį, bet jis šuns neturi, taip pat nutarime neatsižvelgiama į jo įrodymus. Mano, kad seniūnija nepagrįstai atsisakė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi Panevėžio rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisykles, šuns savininkas turi užtikrinti, kad jo šuo nekeltų triukšmo, netrikdytų viešosios rimties ir kaimynų ramybės, tačiau tyrime nurodoma tik viena iš šių paminėtų sąlygų. Teigia, kad iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau dabar, praėjus pusantrų metų po gyvenimo name, jo šeimai ir Stankevičiams yra pastoviai drumsčiama ramybė, pastoviai loja kaimyno B. Dvorterjerų veislės šuo, kurį jis įsigijo prieš pusantrų metų. S. B. gyvena gyvenančio (duomenys neskelbtini), jis, 6 m. atstumu- gyvenančio (duomenys neskelbtini)., jo uošviai gyvena gyvenančio (duomenys neskelbtini)Augina du mažamečius vaikus, todėl ir vaikų sveikatai gali kenkti nuolatinis triukšmas, yra prielaidų, kad dėl to vienam vaikui prasidėjo pykinimas, nerimas. Pažymi, kad neprašo B. bausti, tiesiog nori, kad jo šuo netrukdytų gyventi. Teigia, kad susirinkime, kurį organizavo Velžio seniūnija, dalyvavo, taip pat dalyvavo apžiūrint įvykio vietą, savivaldybės atstovai nekreipė dėmesio į šuns laikymo taisykles. Taip pat pažymi, kad S. B. dažnai nebūna namie, voljero vietos jis nepakeitė.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos atstovas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad 2016-03-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. gyvenančio (duomenys neskelbtini)gatvėje yra buvęs kokius 5 ar 6 kartus, tačiau tikrai tuo metu šuo neaplojo. Nurodo, kad yra buvęs prie B. namo, tačiau yra sudėtinga nustatyti- kiek dažnai ir kuriam laikui šuo yra išvedamas pasivaikščioti, taip pat, jog ne Velžio seniūnija rūpinasi dėl šuns paskiepijimo ir registravimo, taip pat ne jos funkcija matuoti garso lygį. Pažymi, kad buvo apklausti kaimynai. Mano, kad tarp kaimynų trūksta geranoriškumo susitarti.

Liudytoja D. J. teismo posėdyje parodė, kad iki 2016 m. balandžio 15 d. buvo laikinai einanti Velžio seniūno pareigas, todėl per tą laiką gavo A. G. skundą, kad B. kieme loja šuo. Panevėžio apygardos teismas įpareigojo seniūniją per 6 mėnesius atlikti tyrimo veiksmus, todėl buvo organizuotas susirinkimas seniūnijoje, 2016 m. kovo 7 d. nuvažiuota į įvykio vietą, apklausti visi kaimynai, kurie gyvena netoliese, kurie teigė, kad jiems B. šuo netrukdo. Komisijos nuomone - B. nieko nepažeidžia. Kai vyko į G. kiemą, B. namuose nebuvo, tačiau šuo trumpai palojo ir po to nustojo loti. Mano, kad B. šuo yra tvarkingai laikomas, todėl šuns auginimo taisyklių pažeidimo nenustatė, šuo nėra didelis, šuns lojimo garsas normalus. Kaimynų teigimu, B. vedžioja šunį. Pažymi, kad buvo surašytas aktas, jo pagrindu- protokolas. Vadovavosi kaimynų apklausomis.

Liudytoja J. G. teismo posėdyje parodė, kad jų šeima negali nueiti ramiai miegoti. Vienam vaikui yra 10 metų, jam atsirado įvairių sutrikimų, nemiga kankina, vaikas pats negali paaiškinti dėl ko viskas taip vyksta. Gydytojų teigimu -vaikui yra per didelis nervingumas galimai dėl šuns lojimo, ruošiasi eiti pas psichologus. Vakare negali atsidaryti lango, kadangi B. šuo loja ilgai. Teigia, kad viskas prasidėjo dėl jų malkinės statybų, tuomet B. pasakė, kad Giliams atkeršys. Nurodo, kad B. pasikeistų, jei jam būtų skirta bauda, nes kai atvažiuoja policija, B. šunį laiko kambaryje. Prašo B. skirti minimalią baudą, kad kažkas pasikeistų.

Skundas netenkinamas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi–vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos seniūnė D. J., įvertinusi surinktą medžiagą, asmenų paaiškinimus 2016-03-14 priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi „Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“ nepažeistos (b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos. Pagal šio straipsnio 3 dalį savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi ATPK 110 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė nukreipianti į kitas teisės normas, kurios reglamentuoja gyvūnų laikymą gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje.

2013 m. liepos 30 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Nr. A-738 patvirtino Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisykles (toliau – ir Taisyklės) (žr. www.panrs.lt). Pagal šių Taisyklių 1 punktą jos galioja Panevėžio rajone ir jas privalo vykdyti visi fiziniai bei juridiniai asmenys. Šios bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl šuns savininko nėra. S. B. yra kaltinamas, kad būdamas šuns savininkas, kuris yra laikomas Šaduikynės g. 8A, Staniūnų k. namo kieme įrengtame voljere, nesilaikė Taisyklių 44 punkto reikalavimų, numatančių, jog Gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad jo augintinis nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės, viešosios rimties. Gyvūno laikytojas atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų tvarka dėl gyvūnų keliamo triukšmo.

A. G. nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi mano, kad S. B. neužtikrino to, kad jo laikomas šuo netrikdytų kitų asmenų ramybės, viešosios rimties ir tuo pažeidė kitų asmenų teises ir interesus. Vertinant šias aplinkybes būtina įvertinti kokie faktiniai duomenys gali patvirtinti ar paneigti inkriminuojamos veikos buvimą ar nebuvimą. Kadangi yra keliamas klausimas dėl šuns lojimu keliamo triukšmo ir tuo pasireiškiančios rimties trikdymo, būtina nustatyti kokiomis įrodinėjimo priemonėmis šios aplinkybes gali būti grindžiamos. Lietuvos teismų praktikoje, pasisakant dėl viešosios rimties trikdymo įrodinėjimo yra konstatuota, kad viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas galimas remiantis liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija, Nr. 57, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr.N575-109-2008; Nr. N63 – 612/2008), todėl analogiškos nuostatos taikytinos ir šios bylos nagrinėjimo kontekste.

Iš bylos bei teismui pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebuvo pradėta gavus 2015 m. rugpjūčio 26 d. A. G. pareiškimą, kuriuo buvo teigiama, kad (duomenys neskelbtini) labai dažnai ir garsiai loja S. B. priklausantis šuo. Tiek papildydamas pareiškimą, tiek skundą, pateikė audio įrašus, šių įrašų išklotines, iš kurių matyti, kiek kartų, kuriomis valandomis lojo S. B. šuo. Taip pat savo argumentus grindė liudytojų J. K. S. ir M. S. rašytiniais parodymais. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. J., laikinai ėjusi Velžio seniūnės pareigas nurodė, kad jai buvo perduotas gauto pareiškimo tyrimas. Iš Velžio seniūnijos sudarytos trijų narių komisijos 2016-03-07 akto Nr. BD-13, matyti, kad buvo apklaustas A. G., apžiūrėta šuns laikymo lokalizacija kaimyninių sklypų atžvilgiu, padarytos fotonuotraukos, lokalizacijos planas (b.l. 21; 25-27, 31). Taip pat, dėl visapusiškos ir išsamaus tyrimo buvo apklausti S. B. kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), rašytiniuose savo paaiškinimuose S. B. apibūdino kaip tvarkingą ir mandagų žmogų. Nurodė, kad jo (S. B.) šuo jiems netrukdo, šuo yra tvarkingai vedžiojamas už pavadėlio.

Išanalizavus bylos medžiagą, teisminio nagrinėjimo metu byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, išstudijavus prijungtą prie bylos medžiagą, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad S. B. nesilaiko šuns laikymo taisyklių ir, kad jo šuns keliamas triukšmas trikdo viešąją rimtį ir tvarką. Velžio seniūnijos nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl A. G. pareiškime nurodomų aplinkybių pripažintinas teisėtu, kadangi jis priimtas įsigilinus į įvykio situaciją, išsamiai ištyrus aplinkybes, atsižvelgus į esamą teisinį reglamentavimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. G. nusiskundimai dėl įvardijamo šuns keliamo triukšmo, be pagrindo. Atsižvelgiant į tai, A. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Velžio seniūnijos 2016-03-14 nutarimą ir A. G. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.