Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai, D. S., L. S. ir A. S. dėl palikimo dalies nustatymo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja K. L. kreipėsi į teismą su 2024-03-28 pareiškimu, prašydama nustatyti, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė 1/2 dalis nekilnojamojo turto pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro įrašus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja po mamos I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), iš karto priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jos paliktą turtą.

Teismo posėdyje pareiškėjos K. L. atstovė advokatė paaiškino, kad pareiškėjos tėvai A. ir I. S. buvo susituokę (duomenys neskelbtini) m. ir iki mirties kartu gyveno (duomenys neskelbtini), nuosavoje sodyboje; taip pat jie turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pati pareiškėja maždaug (duomenys neskelbtini) m. ( kai ten deklaravo gyvenamąją vietą ) su šeima apsigyveno tėvų sodyboje, kur gyvena iki šiol. I. S. mirė (duomenys neskelbtini) m. Ji testamentu visą turtą buvo palikusi pareiškėjai, todėl ši manė, kad testamento pakanka turtui perimti ir pas notarą tvarkytis palikimo dokumentų nenuvyko. (Duomenys neskelbtini) mirė A. S.. Tik tada, nuvykusi pas notarą dėl jo palikimo priėmimo, pareiškėja sužinojo, kad praleido terminą kreiptis dėl mamos palikimo ir kad po mamos mirties tėvams priklausiusios turto dalys nėra nustatytos.

Nors pareiškėjos tėvų turtas viešame registre buvo registruotas I. S. vardu, pagal Lietuvos CK taisykles sutuoktinių turto dalys yra lygios. Todėl I. S. mirus pagal Notariato įstatymo 52 str. A. S. turėjo nusistatyti, jog jam priklauso 1 / 2 dalis bendro užgyvento turto, tačiau to nepadarė, dėl ko dabar notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į jo turtą. Taip pat reikalinga nustatyti faktą, kad pareiškėja, nors ir turėdama mamos testamentą, priėmė jos palikimą, pradėdama turtą valdyti, nes liko gyventi toje pačioje sodyboje. A. ir I. S. turėjo keturis vaikus – pareiškėją ir tris jos brolius, nurodytus suinteresuotais asmenimis. Pareiškėja nukaršino abu tėvus ir liko gyventi jų sodyboje, o kitiems vaikams A. ir I. S. anksčiau buvo dovanoję turto, todėl nei broliai, nei jokie kiti asmenys pareiškėjai pretenzijų dėl tėvų palikimo neturi ir ginčų nėra. Prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas 2024-04-10 pateiktame atsiliepime nurodė, kad įmonė nėra gavusi pranešimo apie galimą I. S. ir A. S. palikimo perėjimą valstybei ir neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo priėmimą valdyti, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Atstovas į teismo posėdį neatvyko ir papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė 2024-04-14 pateiktame atsiliepime nurodė, kad VMI po I. S. mirties nėra pradėjusi palikimo perėjimo valstybei procedūrų; prašymo tenkinimui neprieštaraus pateikus reikalingus įrodymus; prašė pareiškimą nagrinėti atstovei nedalyvaujant. Atstovas į teismo posėdį neatvyko ir papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas 2024-04-22 pateiktame atsiliepime nurodė, kad tarnyba nėra gavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po palikėjos I. S. mirties, perėjimą valstybei. Jei teismas nustatys, jog pareiškėja po mamos I. S. mirties (duomenys neskelbtini) iš karto priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jos paliktą turtą, neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Atstovas į teismo posėdį neatvyko ir papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Suinteresuotas asmuo D. S. 2024-04-23 rašte nurodė, kad su K. L. pareiškimu sutinka ir posėdyje nedalyvaus; į teismo posėdį neatvyko ir papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Suinteresuotas asmuo L. S. 2024-04-23 rašte nurodė, kad su sesers K. L. pareiškimu sutinka ir teismo posėdyje nedalyvaus; į teismo posėdį neatvyko ir papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Suinteresuotas asmuo A. S. 2024-04-23 rašte nurodė, kad su sesers K. L. pareiškimu sutinka ir teismo posėdyje nedalyvaus; į teismo posėdį neatvyko ir papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).

Byloje surinktais įrodymais – pareiškėjos K. L. atstovės paaiškinimais, bylos medžiaga - nustatyta, kad A. S. ir I. S. susituokė (duomenys neskelbtini) ( santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ), santuokos metu susilaukė keturių vaikų - L. S., gim. (duomenys neskelbtini) ( gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ), A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ( gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ), D. S., gim. (duomenys neskelbtini) ( gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini) ( gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2002-10-29 – L. ).

Pareiškėja K. L. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo nuo 2010-01-15 ( VĮ Registrų centro duomenys ).

2014-06-17 testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini)-ojo biuro notaro ( Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), I. S. mirties atveju visą jai priklausantį turtą paliko dukrai K. L..

I. S., kurios deklaruota gyv. vieta nuo 2011-05-17 buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)).

A. S., kurio nurodoma nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

(Duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini)-ojo biuro notaro 2024-03-19 liudijimas ( notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) patvirtina, kad po A. S. mirties yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje dėl palikimo priėmimo, paduodama pareiškimą notarui, kreipėsi palikėjo testamentinė įpėdinė ( pareiškėja ) K. L..

Vienam iš sutuoktinių mirus, notaras, vadovaudamasis LR Notariato įstatymo 52 str., pergyvenusio sutuoktinio prašymu gali jam išduoti nuosavybės teisės liudijimą į 1 / 2 dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė ( preziumuojama ). Tačiau įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo, ar savo iniciatyva atskirti mirusiojo ir pergyvenusio ( juo labiau – šiam po to mirus ) sutuoktinio dalis. Todėl pirmiausia atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalys ir tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti santuokinio turto dalis nėra aiški.

NTR išrašai patvirtina, kad A. S. ir I. S. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 30810/54520 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tame pačiame (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nors ir įregistruotas A. S. vardu, tačiau pagal 2002 m. apskrities viršininko sprendimą ( t. y. santuokos metu ). Pastatai ( gyvenamasis namas su priklausiniais, nedetalizuojama ), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat įregistruoti A. S. vardu, tačiau pagal 2009 m. seniūnijos pažymėjimą ( vėlgi – santuokos metu ). Kadangi nėra žymos, jog tai būtų jo asmeninė nuosavybė ( skirtingai nei toliau nurodomi žemės sklypai ), šis turtas, įgytas santuokos metu ir nesant kitokių duomenų ( Lietuvos CK 3.89 str., kt. ), preziumuojamas esant bendrąja sutuoktinių nuosavybe ( Lietuvos CK 3.87 str. 2 d. ir 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d. ir 3 d. ) lygiomis dalimis ( Lietuvos CK 3.117 str. 1 d. ).

Gi žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 23710/54520 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruoti A. S. vardu kaip asmeninė nuosavybė, todėl ginčo dėl jų neturėtų būti.

VĮ Registro centro Testamento registro 2024-03-28 išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. S. nei per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą ( Lietuvos CK 5.50 str. 3 d. ), nei vėliau iki šiol dėl jos palikimo priėmimo į notarą jokie asmenys, tame tarpe – jos sutuoktinis, duktė pareiškėja K. L., kiti mirusiosios vaikai ar kiti asmenys - nesikreipė. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, jos atstovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti, jog motinai mirus pareiškėja tiesiog liko toje sodyboje gyventi ( kartu su mirusiosios sutuoktiniu – savo tėvu ) ir manė nesant reikalo kreiptis į notarą, nes turėjo motinos testamentą.

Sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos CK 3.88 str. 2 d. ir CK 3.117 str.1 d., neginčijama. Taip pat byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ( Lietuvos CK 3.123 str. 1 d. ). Papildomai atsižvelgtina, kad šių dalių klausimas vargu ar turėtų esminės įtakos, nes tiek I. S., tiek A. S. turto paveldėtoja yra ta pati K. L.. Todėl nustatytina, jog sutuoktinių A. S. ir I. S. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam A. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine I. S. priklauso 1 / 2 jos dalis, šis reikalavimas faktiškai tenkinamas ( Notariato įstatymo 52 str., Lietuvos CPK 444 str. 1 d. 9 p. ). Tačiau patikslinant pareiškimo reikalavimą teismo iniciatyva nurodoma, kad A. S. kaip 1 / 2 dalis bendrosios sutuoktinių nuosavybės priklauso ne turtas pagal registro išrašus ( kaip suformuluota ), o aukščiau nurodytas laikomas bendru turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 30810/54520 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad dėl I. S. turto paveldėjimo niekas į notarą nesikreipė, tačiau jį ( kaip ir kitą mirusiosios turtą ) priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, jos dukra K. L. - liko gyventi sodyboje, toliau naudojosi visu turtu kaip savu pagal testamentą ir pan. Kiti galimi I. S. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai ( Lietuvos CK 5.11 str. 1 d. ) – jos vaikai suinteresuoti asmenys D. S., L. S. ir A. S. - prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė; sutuoktinis A. S. iki mirties nei dėl jos palikimo, nei dėl savo dalies bendrame turte nustatymo į notarą nesikreipė. Šios aplinkybės patvirtina, kad po I. S. mirties jos dukra K. L. priėmė palikimą - mirusiajai priklausiusį nekilnojamąjį turtą ( akivaizdu, kad ir asmeninius, buities ir kitus daiktus, nes palikimas dalimis nepriimamas – Lietuvos CK 5.50 str. 1 d. ), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, tačiau praleido įstatymo nustatytą terminą paveldėjimo teisės liudijimui gauti, todėl šis reikalavimas taip pat tenkintinas ( Lietuvos CK 5.50 str. 2, 3 d., CPK 444 str. 2 d. 8 p. ).

Pagal Lietuvos CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos; pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl iš jos valstybei priteisiama 31,08 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), nuo sutuoktinės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausė 1 / 2 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto:

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

30810/54520 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31,08 EUR ( trisdešimt vieno euro 08 ct. ) bylinėjimosi išlaidas ( įmokos kodas 5662 ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės Kelmės rūmus.