Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės A. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės antstolės A. L. pareiškimą dėl vykdomųjų dokumentų vykdymo išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ar gali Latvijos Respublikos Talsų rajono teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. C36055712 dėl bankroto paskelbimo skolininko A. M. 2012 m. liepos 16 d. pareiškimu būti pagrindas stabdyti vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš A. M., tame tarpe ir vykdomąją bylą, kuri užvesta pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 2-2166-570 dėl priverstinio įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimo; ar gali būti minėto sprendimo pagrindu panaikinamas areštas skolininko turtui, įskaitant bankų sąskaitas, nekilnojamąjį turtą bei po 2012 m. liepos 23 d. visos piniginės lėšos pervedamos skolininkui apie tai informuojant administratorių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nurodydamas, jog teismo sprendimas vykdytinas Lietuvoje, nepaaiškino, kokie atliktini vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, tiesiogiai neatsakė į antstolės prašomus atsakyti klausimus. Pateiktas teismo išaiškinimas nevienareikšmis, prieštarauja Europos Sąjungos 2000-05-29 Tarybos reglamentui Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų ir Lietuvos teismų formuojamai praktikai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo galima daryti išvadą, kad Lietuvoje vykdytinas užsienio teismo sprendimas savaime yra pagrindas Lietuvos Respublikos teritorijoje taikyti Latvijos įstatymų nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimo teisines pasekmes. Užsienio teismo sprendime nenurodyta, kokius privalomus teisinius veiksmus būtina atlikti Lietuvoje, paskelbus A. M. nemokumo procesą. Užsienio valstybės teisė įgyja vykdytinumo galią tik leidus kompententingam nacionaliniam teismui. Automatinio sprendimų vykdymo bankroto bylose pripažinimo principas neapima šių sprendimų priverstinio vykdymo, kadangi yra konstatuojamojo pobūdžio, o Briuselis I reikėtų taikyti tik tuo atveju, jei kartu su bankroto bylos iškėlimu būtų priimtas ir priverstinis vykdymo reikalaujantis sprendimas. Automatinis bankroto bylos iškėlimo pripažinimo reiškia, kad kitoje valstybėje narėje tokia pati bankroto byla negali būti iškelta, ir neapima automatinio kitos valstybės teisės normų taikymo kitoje ES valstybėje narėje. Bankroto bylos iškėlimas neturi daryti poveikio kreditorių ar trečiųjų asmenų daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį turtą. Daiktinę teisę turinčiam asmeniui paliktina galimybė toliau ginti savo teisę į atskirą bylos nagrinėjimą arba atskirą įkaito garantijų išsprendimą. Kad administratorius pagrindinėje bankroto byloje galėtų pasiekti kitoje valstybėje narėje esantį kreditorių ar trečiųjų asmenų daiktinėmis teisėmis apsunkintą skolininko turtą, turėtų prašyti iškelti šalutinę bankroto bylą toje valstybėje narėje. Lietuvoje šalutinės bankroto bylos iškelti negalima, kadangi fizinis asmuo Lietuvoje negali bankrutuoti.

Sprendimai iškelti suinteresuotiems asmenims bankroto bylas Latvijos Respublikoje yra pripažįstami Lietuvos Respublikoje automatiškai ir be tolesnių formalumų bet kurioje valstybėje narėje (įskaitant ir Lietuvos Respublikoje) turės tokias pat pasekmes kaip ir šias bylas iškėlusioje Latvijos Respublikoje. Nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad užsienio valstybės teisė vykdytinumo galią įgyja tik tuo atveju, kai tai leidžia kompetentingas nacionalinis teismas. Užsienio teismų sprendimai nėra užsienio teisė, o tik teisės taikymo aktai. Bankroto bylai ir jos pasekmėms taikytina teisė valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, t. y. šiuo atveju Latvijos Respublikos teisė. Lietuvos apeliacinis teismas nėra kompetentingas išduoti suinteresuotų asmenų nemokumo proceso administratoriams leidimus atlikti Lietuvos Respublikoje pagal Latvijos Respublikos teisę privalomus veiksmus, o tik leidimus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 punkte reglamentuota, kad teismas nutraukia bylą, jei byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė A. L., pasinaudodama CPK 589 straipsnyje įtvirtinta sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo norma, kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, t. y. ar gali Latvijos Respublikos Talsų rajono teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. C36055712 dėl bankroto paskelbimo skolininko A. M. 2012 m. liepos 16 d. pareiškimu būti pagrindas stabdyti vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš A. M., tame tarpe ir vykdomąją bylą, kuri užvesta pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. 2-2166-570 dėl priverstinio įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir, ar gali būti minėto sprendimo pagrindu panaikinamas areštas skolininko turtui, įskaitant bankų sąskaitas, nekilnojamąjį turtą bei po 2012 m. liepos 23 d. visos piniginės lėšos pervedamos skolininkui apie tai informuojant administratorių (b. l. 2-4).

Antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą bei kitus su antstolių veikla susijusius santykius reglamentuoja Antstolių įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi vykdymo procese vykdymo veiksmus atlieka specialus viešosios teisės subjektas antstolis, kuris atlikdamas savo funkcijas, skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Vykdymo proceso metu antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą su pareiškimu, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, kad šis išaiškintų teismo sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 str.). Procesinės teisės normos, reglamentuojančios sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų.

Nagrinėjamu ginčo atveju matyti, kad antstolė kreipėsi į teismą prašydama išaiškinti: ar užsienio teismo sprendimas yra pagrindas sustabdyti vykdomąsias bylas ir panaikinti skolininko turtui taikytą areštą. Iš reikalavimo turinio suprastina, kad teismo prašoma ne išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, įstatymo ar kito teisės akto neaiškią normą, o atsakyti į konkrečius antstolės klausimus (ką daryti esant tam tikroms aplinkybėms). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks antstolės pareiškimas teismui laikytinas prašymu suteikti juridinę konsultaciją tikslu sužinoti, kokius vykdymo proceso veiksmus jai atlikti gavus administratoriaus prašymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo ir arešto panaikinimo. Kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami, privalo, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, nuspręsti antstolis, t. y. antstolio kompetencija nuspręsti sustabdyti ar ne vykdomąsias bylas ir, ar panaikinti areštą skolininko turtui Latvijos Respublikos Talsų rajono teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. C36055712 pagrindu. Teismas negali atsakyti į antstolės klausimus ir nurodyti, kokie konkretūs su sprendimo vykdymu susiję veiksmai turi būti atlikti, nes tai neatitiktų sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti ir nagrinėti antstolės A. L. pareiškimo iš esmės, kadangi byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad ginčai dėl antstolio ir notarų veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXI skyriaus nuostatas, todėl antstolės vykdomajame procese jau atliktų veiksmų teisėtumas galėtų būti vertinamas teisme nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla nutrauktina.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 293 straipsnio 1 punktas, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal antstolės A. L. pareiškimą nutraukti.