Telšių apylinkės teismo įsakymas

2017-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-156-1007/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-27
Bylos Nr.
1-156-1007/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Baudžiamoji byla Nr. 1-156-1007/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48271-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.14.10.1; 2.12.1.4

(S)AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 27 d.

Naujoji AkmenėAkmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48271-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo byla, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis, teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, yra kaltinamas pagal nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2017 m. rugsėjo 18 d., 10.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino kieme stovintį V. L. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. benzininiu pjūklu supjaustė tris automobilio padangas, priekinį kapotą, stogą, perpjovė kairės pusės galinį žibintą, taip sugadino svetimą V. L. priklausantį automobilį, padarydamas nukentėjusiajai 500,00 Eur turtinę žalą, taip jis sugadino svetimą turtą ir padarė nusikaltimą, atsakomybė už kurį numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje.

R. P., apklausiamas kaip įtariamasis, kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino ir parodė, kad su sugyventine V. L. kartu gyvena šešis metus, turi vieną bendrą vaiką. Ir anksčiau prieš ją yra naudojęs smurtą. 2017 m. rugsėjo 17 d. V. L. jis negrasino, tą dieną viskas buvo gerai, gyveno įprastą gyvenimą. Nei sekmadienį, nei pirmadienį alkoholio nevartojo, pradėjo gerti tik po įvykio. V. L. jį varė lauk iš namų todėl labai ant jos supyko ir pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. 2017 m. rugsėjo 18 d. ryte atsibudęs bendruose namuose, tai yra (duomenys neskelbtini), nerado šalia savęs V. L. Netrukus paskambino jai į jos mobilųjį telefoną, paklausė kur ji yra, ji atsakė, kad nesakys, po to pradėjo juoktis iš jo. Kalbėdamas telefonu su V. L. girdėjo kažkokius aplinkinių balsus, todėl pagalvojo, kad ji yra jam neištikima ir yra su kitu vyru. V. L. sakė, kad jį paliks ir negyvens su juo kartu, nes jis piktnaudžiauja alkoholiu. Po pokalbio labai supyko, nuėjo į sandėliuką esantį prie išėjimo iš namų ir pasiėmė benzininį pjūklą. Rankoje nešdamas pjūklą nuėjo į V. L. mamos namus, kurie yra tame pačiame kaime už poros šimtų metrų. Savo uošvienės kieme pamatė stovintį V. L. automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Suvokdamas savo veiksmus ir apimtas pykčio užsikūrė benzininį pjūklą ir pradėjo pjaustyti automobilio padangas. Su pjūklu perpjovė tris automobilio padangas, sugadino automobilio stogą, kitaip vadinamą „stoikę“, prapjovė galinę kairės pusės lempą ir dar perbraukė su pjūklu per mašinos kapotą. Tuo metu, kai pjaustė V. L. mašiną, matė kaip ji išlindusi per savo mamos namų langą šaukė, kad nepjaustytų jos automobilio. Nekreipė dėmesio į jos žodžius ir toliau pjaustė, bei pasakė, kad supjaustys jos mašiną. Tą dieną buvo blaivus, viską atsimena ir tikrai nesakė, kad V. L. supjaustys ar kaip kitaip ją sužalos. Prisipažįsta, kad supjaustė V. L. automobilį. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Viskas vyko staiga, kai apimtas pykčio pjaustė mašiną gal ir galėjo kažką pasakyti V. L. ar ją įskaudintini. Savo žodžių, kuriuos galėjo pasakyti V. L. neatsimena, bet žino, kad nieko jai nebūtų padaręs. Jis tik kalba, bet nieko jos atžvilgiu nėra padaręs, išskyrus smurto atvejį prieš du metus. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino. V. L. atlygino padarytą turtinę žalą ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi (b. l. 50–51, 55).

R. P. kaltė padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be prisipažinimo, grindžiama šiais duomenimis:

Nukentėjusioji V. L. parodė, kad jos sugyventinis R. P. jai grasino 2017 m. rugsėjo 18 d., kai pjaustė jos automobilį. 2017 m. rugsėjo 17 d. R. P. jai negrasino, jie tiesiog susipyko ir ji su vaiku išėjo pas mamą. Pas jį 17-ą dieną buvo atvažiavę draugai. Vaikui ryte reikėjo į darželį, o jie sėdėjo, nežino, ar gėrė, nes išėjo pas mamą. Kitą rytą išvežusi vaiką net nebuvo grįžusi į namus. 2017 m. rugsėjo 18 d. ryte jai paskambino R. P. Jis žinojo, kad ji yra pas mamą. Paskambinęs paklausė ar grįš namo, o ji atsakė, kad ne, ir padėjo ragelį. Netrukus po pokalbio išgirdo kieme benzininio pjūklo garsą. Atidariusi langą pamatė R. P. prie savo automobilio su pjūklu rankoje. Suprato, kad jis ketina sugadinti jos automobilį, todėl pasakė, kad nebandytų nieko daryti. R. P. į jos žodžius nekreipė dėmesio, nieko jai nesakė ir pradėjo pjaustyti automobilį, jo padangas. Tuo metu, kai jis gadino mašiną, ji jam vis kartojo, kad nebandytų pjaustyti, tačiau iš savo mamos namų nebuvo išėjusi. R. P. pjaustydamas mašiną pasakė, kad papjaus ir ją. Šituos žodžius jis pasakė tik kartą, tačiau ji labai išsigando. Anksčiau jis yra prieš ją smurtavęs, tačiau nieko panašaus nėra buvę. Ji išsigandusi, kad nieko daugiau nenutiktų, iškvietė policiją. R. P. pasakė, kad iškvies policiją, tada jis nustojo gadinti automobilį ir išėjo namo. Atvykę pareigūnai nuėjo iki namų, tačiau R. P. ten nebebuvo. R. P. pasakyti žodžiai, kad papjaus, tuo metu išgąsdino, tačiau mano, kad jis nebūtų taip pasielgęs. Labiausiai supyko dėl to, kad R. P. sugadino automobilį, todėl ir iškvietė policiją. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra registruotas jos vardu. Ji su R. P. kartu gyvena apie šešis metus, turi bendrą vaiką. R. P. buvo atėjęs ir atlygino padarytą žalą. Už automobilio padangas ir jo tvarkymą jai būtų reikėję mokėti 500,00 Eur, tačiau R. P. juos atidavė. Civilinio ieškinio byloje nereškia. R. P. jos atsiprašė ir ji jam atleido, todėl gyvens kartu toliau. Automobilis „(duomenys neskelbtini) ‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai asmeniškai, nes jį pirko pasiėmusi paskolą banke. Su R. P. veda bendrą šeiminį ūkį, bet tai nereiškia, kad automobilis yra jų bendras turtas, nes yra įgytas jos asmeniškai ir priklauso tik jai (b. l. 20–21, 24);

Iš 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su pridedama 2017 m. rugsėjo 18 d. foto lentele Nr. 1 matyti, kad įvykio vieta yra prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-18).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei R. P. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Prokuroras siūlo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48271-17 teismo baudžiamuoju įsakymu. R. P. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro pasiūlyta bausme – 15 MGL dydžio bauda, sumažinta vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas (b. l. 60).

Užbaigiant procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama bet kuri bausmė, išskyrus terminuotą laisvės atėmimą ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į prokuroro siūlymą bei kaltinamojo poziciją.

R. P. padarė vieną nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Padarytas nusikaltimas yra baigtas. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį šis nusikaltimas laikomas nesunkiu, todėl jo pavojingumas nėra didelis. Skirdamas bausmę R. P. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę: nusikalstamos veikos recidyvą, nes R. P. teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas. Be to, atsižvelgiama į R. P. asmenybę: nesusituokęs, vieno vaiko tėvas (b. l. 27), dirbantis (b. l. 43), teistas (b. l. 33-35), administracine tvarka baustas (b. l. 38-41), nėra įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą (b. l. 45). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmės rūšį, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, R. P. asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels jam neigiamas pasekmes, verčiančias padaryti išvadas ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo kriterijus, skirtina prokuroro siūlomo 15 MGL dydžio bauda. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bauda mažintina vienu trečdaliu. Kadangi nusikaltimas padarytas po 2015 m. sausio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsniu, baudos dydis skaičiuotinas taikant nuo 2015 m. sausio 1d. galiojantį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (BBD), kuris pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra tapatus ir lygus minimaliam gyvenimo lygiui (MGL). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BBD yra 37,66 Eur. Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalyse.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119, 120, 121, 125 ir 136 straipsniais Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnės J. R. 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52). Pradėjus bausmės vykdymą ši kardomoji priemonė naikintina.

R. P. laikinai sulaikytas nebuvo.

Nukentėjusioji V. L. 2017 m. spalio 5 d. pranešimu informuota apie kreipimąsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 61).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 15 MGL (penkiolikos minimalių gyvenimo lygių) dydžio 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 10 MGL (dešimties minimalių gyvenimo lygių) dydžio 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) baudą.

Baudą turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, viename iš bankų:

Sąskaitos Nr.:Banko kodas:Banko pavadinimas:LT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankasLT74 4010 0510 0132 476340100Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)LT12 2140 0300 0268 022021400Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius)

Baudos mokėjimo kvitą (-us) turi būti pateiktas Akmenės rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Vytauto g. 1B, Naujoji Akmenė).

Išaiškinti, kad baudos nesumokėjus savanoriškai, ji bus išieškoma priverstinai. Baudos išieškojimą priverstinai vykdo antstolis. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daiva Domeikienė