Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. V., D. V., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys D. V., D. V., antstolis Aleksandras Selezniovas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdžio vietą bei laiką pranešta tinkamai (b.l. 16, 18-19).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo 2011-07-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-4045-639/2010, dėl 6402,60 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. V. išieškotojo Nordea Bank Finland Plc naudai (v. b. l. 2). Vykdydamas išieškojimą antstolis 2011-10-13 turto arešto aktu areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (v. b. l. 43-45). D. V. ir D. V. susituokė 2005-03-12 (v. b. l. 15), o areštuotas turtas, butas, nuosavybės teise įgytas 2007-04-02 (v. b. l. 18-19).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2011-07-12 vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-4045-639/2010 buvo išduotas pagal sprendimą už akių, kuriame nustatyta, kad D. V. skola susidarė jam nevykdant 2007-04-11 sutarties dėl Maste Card kredito kortelės su nustatytu kredito limitu išdavimo, tai yra prievolės suinteresuoto asmens D. V. prisiimtos po vedybų sudarymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-383/2005, kat. 75.7; 128.11; nutartis Nr. 3K-3-484/2005, kat. 129.19.2). Vien tie faktai, kad pareiškėjas remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnio 1 dalimi kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. Teismas turi patikrinti, ar išieškotojas neklysta, manydamas, kad vykdymas turi būti tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininkės sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš asmeninio sutuoktinių turto. Jeigu teismas nustato, kad išieškotojas ar kiti asmenys klaidingai tokį prašymą pareiškė, tai jis turi būti atmetamas kaip nepagrįstas dėl negalėjo taikyti CPK 667 straipsnį (LAT 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja tik CK trečiosios knygos normos. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys D. V. ir D. V. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl šiuo atvejui sutuoktinių turtui taikytinos CK normas, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta prievolė įgyta vieno sutuoktinio iniciatyva laikoma bendra sutuoktinių prievole. Tokiu būdu laikytina, kad pagal 2007-04-11 sutartį atsiradusi prievolė laikytina bendra abiejų sutuoktinių prievole. Byloje nėra duomenų, kad pagal prievolės prigimtį, skolininku gali būti laikomas tik vienas sutuoktinis D. V.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nustatyta, jog prievolė atsirado pagal sutartį, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikia ir ši prievolė atsirado D. V. ir D. V. esant santuokoje, todėl laikytina, kad sutuoktinių turtas ir jų skolos, taip pat ir tos, kurios įformintos vykdomaisiais dokumentais, jeigu atsirado po santuokos sudarymo, laikytinos bendromis (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d., 3.109 str. 1 d. 5 p.), todėl ir prievolės vykdytinos iš bendro turto, o prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto nereikia atlikti LR CPK 667 straipsnyje nurodytos sutuoktinių dalies išskyrimo, todėl pareiškimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę ir siekiant nustatyti skolininko dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priimti sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (LAT 2003-01-13 civilinė byla Nr. 3K-3-140/2003). Esant nurodytoms aplinkybėms, net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota asmeninė prievolė, nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje antstolio nebuvo konstatuota, jog suinteresuoto asmens D. V. asmeninei prievolei įvykdyti nėra jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto arba tokio turto neužtenka, todėl nėra pagrindo nukreipti išieškojimą į jo dalį bendrame turte su kitais asmenimis (CPK 677 straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc prašymą nustatyti, kad skolininkui D. V. priklauso ½ areštuoto turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/11/00413 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.