Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Gabartienei, nukentėjusiajam V. M., jo atstovei A. M., nuteistajam G. G., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei V. G., civiliniam atsakovui R. G., gynėjai advokatei Giedrei Kabečienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. ir jo atstovės pagal įstatymą V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonę dvylikos mėnesių laikotarpiui - elgesio apribojimas, įpareigojant G. G. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir uždrausti be elgesio apribojimą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iš G. G., V. G. ir R. G. subsidiariai priteista: nukentėjusiajam V. M. 810 Lt turtinės ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; Valstybinei ligonių kasai 4621,77 Lt ir 140 Lt proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. pagal LR BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010-11-14 apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), prie autobusų stotelės, tyčia vieną kartą dūrė peiliu nepilnamečiui V. M., gim. 1993-06-27, į pilvą, dėl ko V. M. padarė dvi durtines-pjautines pilvo sienos kiaurines žaizdas su taukinės, nusileidžiančios žarnos sužalojimu, krauju pilvo ertmėje, ir taip nukentėjusiajam V. M. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuosprendis yra per griežtas, neteisingai paskirta bausmė, paskirtas 12 mėnesių elgesio apribojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. yra maksimalus elgesio apribojimas, numatytas LR BK 87 str. 1 d. Pritaikius laisvės apribojimą, nutrūktų jo socialiniai ryšiai ir bendravimas su tėvu, gyvenančiu Kretingos rajone, pas kurį jis praleidžia vasaras.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo atstovę pagal įstatymą, civilinį atsakovą ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, nukentėjusįjį ir jo atstovę prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo ir jo atstovės pagal įstatymą apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem argumentais: tai, kad nuteistas G. G. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir būtinosios ginties ribos peržengtos nebuvo, taip pat apeliantai nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą apeliacinio skundo ribose, nesunkindamas nuteistojo padėties (LR BPK 320 str. 4 d.).

Patikrinus bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstydamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus, padarė pagrįstą išvadą, jog G. G. peržengė būtinosios ginties ribas, tačiau skundžiamas nuosprendis neatitinka apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jis surašytas ydingai, kadangi atskirose nuosprendžio dalyse nurodyta skirtinga G. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Kaip matyti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žala buvo padaryta besikėsinančiajam, atremiant jo pavojingą kėsinimąsi, tačiau kaltinamojo G. G. gynyba neatitiko nukentėjusiojo V. M. kėsinimosi pavojingumą, t.y. peržengiant būtinosios ginties ribas. Tuo tarpu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas G. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d., be nuorodos į Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies 28 str. 3 d.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas G. G. nusikalstamą veiką, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (LR BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas 2010-11-14 kilusių grumtynių tarp nuteistojo G. G. ir nukentėjusiojo V. M. neanalizuoja, o tik patikrina bylą būtinosios ginties instituto ribose, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Pagal LR BK 28 str. 3 d. būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Taigi įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

Nagrinėjamu atveju, ir besikėsinantis V. M., ir besiginantis G. G. pažeidė tas pačias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – žmogaus sveikatą. Žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir tos žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Vertinant pagal šį kriterijų (kėsinimosi pobūdį), darytina išvada, kad G. G. gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio, nes iš nukentėjusiojo V. M. parodymų nustatyta, kad jis G. G. sudavė vieną smūgį į petį ar į galvą. Nuteistojo atstovė pagal įstatymą V. G. parodė, kad jos sūnus G. G. grįžo sumuštas, ištinusiais skruostikauliais. Liudytojas V. M. parodė, kad V. M. sudavė G. G. tris smūgius į krūtinę ir į galvą, liudytojas Ž. J. teigė matęs, kad nukentėjusysis G. G. sudavė 5-6 smūgius į galvą. Kitų objektyvių duomenų apie G. G. sužalojimą byloje nėra, tuo tarpu nukentėjusiajam V. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada Nr. 3636/10(02) ir teisiamajame posėdyje dėl išvados paaiškinimus davęs teismo medicinos ekspertas D. K..

Vertinant kėsinimosi pavojingumą, taip pat darytina išvada, kad G. G. viršijo būtinosios ginties ribas, nes jo atlikto tyčinio veiksmo pobūdis (dūris nukentėjusiajam peiliu) nurodytoje situacijoje nebuvo proporcingas pavojingam kėsinimuisi. Apeliantas teigia, kad V. M. pirmasis pradėjo konfliktą, kad jį sumušė ir mušė netgi suklupusį, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai nepašalina nuteistojo atsakomybės dėl būtinosios ginties ribų peržengimo. Būtina įvertinti, kad G. G. gynėsi nuo vieno asmens, kuris yra panašaus amžiaus ir kūno sudėjimo, t.y. jų jėgų santykis buvo panašus, puolant nebuvo naudotos jokios priemonės, galinčios sužaloti kitą asmenį.

Kaip jau aptarta, yra nustatyta ir antroji baudžiamajame įstatyme numatyta privaloma sąlyga, konstatuojant būtinosios ginties ribų peržengimą t.y. G. G. veiksmais nukentėjusiajam V. M. (užpuolikui) buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat neabejotina ir tai, kad G. G. nukentėjusįjį V. M. (užpuoliką) sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia t.y. jis suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad šie padariniai kiltų.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad G. G., gindamasis nuo V. M., peržengė būtinosios ginties ribas ir tokia jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentą, jog G. G. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK 136 str. (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus). Teisėjų kolegija pažymi, kad staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 p., staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Šiuo atveju byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog G. G. nukentėjusįjį V. M. sunkiai sužalojo, būdamas labai susijaudinęs.

Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, G. G. švelninama paskirta bausmė. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo jau aptartas LR BK 54 str. 2 d., numatytas aplinkybes, tai, kad nusikalstama veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas ir įvertinus, jog G. G. nusikalto pirmą kartą, būdamas nepilnamečiu, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė, trumpinamas jos atidėjimo laikotarpis ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės (elgesio apribojimo) terminas. Apeliantų skunde nurodyta, jog G. G. taikytas elgesio apribojimas atims galimybę bendrauti su tėvu, gyvenančiu Kretingos rajone. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio apribojimo terminas yra trumpinamas, o kita vertus, skiriant elgesio apribojimą yra siekiama daryti auklėjamąjį poveikį asmeniui, padariusiam sunkų tyčinį nusikaltimą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje akcentavo, jog nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad būtent nukentėjusysis V. M. iniciavo konfliktą ir pats atliko nuteistojo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, atkreiptas dėmesys, kad G. G. sunkų kūno sužalojimą padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau peržengdamas jos ribas, buvo atsižvelgta ir į kaltininko turtinę padėtį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad įvertinus, jog būtent dėl apelianto neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, atsižvelgus į nuteistojo kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, priteistas 8000 litų neturtinės žalos dydis atitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad rizikingas nukentėjusio asmens elgesys negali būti laikomas priežastimi, dėl kurio reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti atmestas, nes ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad prieš nukentėjusį buvo padarytas nusikaltimas ir jis dėl to patyrė neturtinės žalos. Atmestinas ir skundo argumentas, jog nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, nes teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam, kas nekelia abejonių dėl V. M. patirto fizinio skausmo, emocinio šoko, nepatogumų, sumažėjusių galimybių bendrauti, gyventi pilnavertį jauno žmogaus gyvenimą, atsitraukimą nuo mokslų.

LR CK 6.282 str. 3 d. yra numatyta galimybė sumažinti atlygintos žalos dydį atsižvelgus į žalą padariusio asmens sunkią materialinę padėtį, išskyrus tuos atvejus, kai veika padaryta tyčia. Iš bylos aplinkybių matyti, kad G. G. nusikaltimą padarė veikdamas tyčia, todėl iš jo ir kitų civilinių atsakovų priteistas neturtinės žalos dydis negali būti mažinamas dėl jų sunkios turtinės padėties.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė taikytinų teisinių kriterijų turinį, pateikė argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, pažeidimų nenustatyta, todėl skundžiamas nuosprendis civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p ir 2 p.,

nusprendžia:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendį pakeisti:

G. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 135 str. 1 d. į LR BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d.

Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d., padarymą G. G. skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir skirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant G. G. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir uždrausti be elgesio apribojimą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą šešių mėnesių laikotarpiui.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.