Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ” (duomenys neskelbtini) “ skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamentui dėl administracinių aktų dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aprašo 20¹ punkte nustatyta, jog darbdaviai, pageidaujantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui už prastovas, kurie dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbė prastovas ir taip išlaikė darbo vietas Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, pateikia Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (toliau – ir Pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui) (8¹ priedas) ir Prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, formą (toliau – Prašymas išmokėti subsidiją) (8² priedas) Užimtumo tarnybai.

Aprašo 20² punkte nurodoma, jog, pirmą kartą kreipiantis dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, darbdaviai pateikia užpildytą Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 20⁸ punkte nurodytais dokumentais už praėjusį kalendorinį mėnesį, o vėlesniais mėnesiais teikiamas tik prašymas išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 20⁸ punkte nurodytais dokumentais.

Aprašo 20⁵ punkte numatyta, kad Klientų aptarnavimo skyrius, gavęs Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymo išmokėti subsidiją gavimo dienos: kai nustato, jog netinkamai užpildytas Pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir / ar Prašymas išmokėti subsidiją, arba pateikti ne visi Aprašo 20⁸ punkte nurodyti dokumentai, siūlo darbdaviui patikslinti Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir / ar Prašymą išmokėti subsidiją per 3 darbo dienas (Aprašo 20⁵.1 papunktis); patikrina, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytas sąlygas (20⁵.2 papunktis); sudaro darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikia Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui, siūlydamas (20⁵.3 papunktis): skirti subsidiją darbo užmokesčiui (20⁵.3.1 papunktis); neskirti subsidijos darbo užmokesčiui (20⁵.3.2 papunktis); sustabdyti Prašymo išmokėti subsidiją nagrinėjimo procedūrą <...> (20⁵.3.3 papunktis).

Aprašo 20⁸ punkte nurodyta, jog darbdaviai, kuriems priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui mėnesiui pasibaigus ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Prašymą išmokėti subsidiją ir šiuos dokumentus: darbo užmokesčio išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus, dokumento, patvirtinančio paskelbtą prastovą kopiją ir pranešimo dėl paskelbtos prastovos, gauto iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), kiekvienam darbuotojui kopiją (Aprašo 20⁸.1, 20⁸.2 ir 20⁸.3 p.).

Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 1 d.) numatyta, jog darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad, paskelbus prastovą DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui.

Skundžiamo 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. VI(19.2)-3604 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1.1 papunkčio 1 priedo dalyje (1 priedo 3 eilutė) priimtas sprendimas neskirti pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus: A. Š., J. B., J. R., S. U., A. J., I. Č., I. J., J. P., N. L., R. A., R. G., V. A. (3 priedas). Kartu su skundžiamu 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. VI(19.2)-3604 pareiškėjai buvo pateiktas Užimtumo tarnybos 2021 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. SD(19.2)-17173 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės įgyvendinimo“, kuriame tiksliai ir aiškiai buvo išdėstytos prastovos neskyrimo už 2021 m. liepos mėn. faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas.

Užimtumo tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, nustatė, jog apie 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovos paskelbimą darbuotojams, už kuriuos prašoma Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos, pareiškėja VDI informavo pavėluotai, t. y. 2021 m. rugpjūčio 12 d., 13 d., nors turėjo informuoti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. Skundžiamo 2021 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. VI(19.2)-3962 1.1 papunkčio 1 priedo dalyje (1 priedo 1 eilutė) priimtas sprendimas neskirti pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius užimtus asmenis: A. Š., J. B., J. R., S. U., A. J., I. Č., I. J., J. P., N. L., R. A., R. G., V. A., kadangi pareiškėja neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatyto reikalavimo per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo informuoti VDI (1 priedas).

Kauno KAD Kauno jaunimo užimtumo skyrius 2021 m. spalio 4 d. raštu Nr. SD(19.2)-17814 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės įgyvendinimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui neskyrimo“ informavo pareiškėją apie Užimtumo tarnybos priimtą sprendimą neskirti jai subsidijos už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus. Minėtame rašte tiksliai ir aiškiai buvo išdėstytos prastovos neskyrimo už 2021 m. rugpjūčio mėn. faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas.

Taigi, pagal minėtų teisės aktų nuostatas, pareiškėja įgytų teisę gauti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius prastovoje buvusius asmenis tik tuo atveju, jeigu atitiktų abi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytas sąlygas: ekstremaliosios situacijos metu būtų išlaikytos darbo vietos ir apie prastovas būtų pranešta ne vėliau kaip per vieną dieną nuo paskelbimo apie prastovą. Pareiškėja neatitiko vienos iš sąlygų, t. y. apie prastovos paskelbimą informuoti VDI Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Tik atitikdamas visus reikalavimus darbdavys įgyja teisę gauti minėtą subsidiją darbo užmokesčiui, priešingai, neatitikus šių reikalavimų, subsidija darbo užmokesčiui nėra mokama.

Pažymėjo, jog Užimtumo tarnyba pareiškėjai mokėjo subsidiją darbo užmokesčiui iki 2021 m. birželio 30 d., kadangi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2021 m. birželio 30 d., nebuvo vienos iš sąlygų, jog subsidija darbo užmokesčiui yra mokama darbdaviams, informavusiems DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

Darbdavys, siekdamas gauti subsidiją darbo užmokesčiui, privalo ne tik pateikti Aprašo 20 punkte nurodytus dokumentus, tačiau ir atitikti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytas sąlygas. Pareiškėjos teiginys, jog vien dėl to, jog jai buvo mokama subsidija už 2021 m. birželio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus, atsakovė turėtų mokėti subsidiją ir už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius prastovoje buvusius užimtus asmenis, neturi teisinio pagrindo.

Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje imperatyviai yra nurodyta, jog apie prastovos paskelbimą darbdaviai turi informuoti VDI Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Taigi, darbdaviai, pažeidę šią nuostatą, nebeatitinka minėto straipsnio reikalavimų subsidijai darbo užmokesčiui gauti, todėl subsidija negali būti jiems mokama. Užimtumo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi pasirinkimo laisvės skirti ar neskirti pareiškėjai subsidijos darbo užmokesčiui už prastovoje buvusius darbuotojus. Be to, yra draudžiama viešojo administravimo subjektui laisvai interpretuoti ir plečiamai aiškinti viešosios teisės, kuriai būdingas imperatyvusis reguliavimo metodas, normas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. V1(19.2)-3604 dalis, kuria buvo neskirta subsidija pareiškėjai kompensuoti už 2021 m. liepos mėnesį išmokėtą darbuotojams darbo užmokestį, ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento 2021 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. V1(19.2)-3962 dalis, kuria taip pat buvo neskirta subsidija pareiškėjai kompensuoti už 2021 m. rugpjūčio mėnesį darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį.

Be to, pareiškėja ginčija išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 21R1-290(AG1-245/09-2021), kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl pirmiau minėtų atsakovės įsakymo dalių panaikinimo.

Iš esmės byloje ginčas kilo dėl subsidijos neskyrimo, kompensuojant pareiškėjai už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais prastovoje buvusiems darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovė subsidijos neskyrimą pareiškėjai už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius prastovoje buvusius jos darbuotojus grindė tuo, jog pareiškėja neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. XIV-351 redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. liepos 1 d.) nustatytų sąlygų – apie prastovas pranešti DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, t. y. pranešti VDI ne vėliau kaip per vieną dieną nuo paskelbimo apie prastovą.

Atsakovė skundžiamais sprendimais neskyrė subsidijų pareiškėjai už 2021 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. darbuotojams išmokėtam darbo užmokesčiui kompensuoti, kadangi pareiškėja pavėluotai VDI pateikė pranešimus dėl paskelbtos prastovos pareiškėjos darbuotojams už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius.

Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie darbo rinkoje papildomai remiami užimti asmenys, tarp jų – ir asmenys, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (14 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 1.1 papunkčiu nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 1 punktu nutarė paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną ir patvirtino karantino režimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 1 punktu nutarė pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, šis nutarimas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. Nors karantinas buvo panaikintas, tačiau nuo 2021 m. liepos 1 d. visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Taigi, Lietuvos Respublikos teritorijoje esant galiojančiam karantino režimui ir / ar paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, darbdaviai turi teisę skelbti darbuotojų grupės prastovas, jeigu nėra galimybės organizuoti darbuotojų darbo nuotolinio ryšio priemonėmis. Paskelbus prastovą DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, darbdavio darbuotojai įgyja papildomai remiamų asmenų statusą.

Pažymėtina, jog Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2021 m. birželio 30 d., buvo nustatyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies pakeitimas (2021 m. gegužės 27 d. įstatymas Nr. XIV-351), nustatantis, jog darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Taigi, darbdaviai, siekiantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui nuo 2021 m. liepos 1 d., privalo atitikti abi sąlygas, t. y. prastovos metu ne tik išlaikyti darbo vietas, bet ir apie prastovos paskelbimą informuoti Valstybinę darbo inspekciją DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Ši teisės norma nenumato pasirinkimo laisvės taikyti tik vieną iš sąlygų. Tai reiškia, jog darbdavys, siekiantis gauti minėtą subsidiją, privalo išpildyti abi sąlygas, o institucija, teikianti minėtą subsidiją, – užtikrinti imperatyvų abiejų sąlygų išpildymą.

Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui teikiama Aprašo VI skyriuje nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 20⁵ punktą, Klientų aptarnavimo skyrius, gavęs pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir prašymo išmokėti subsidiją gavimo dienos patikrina, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytas sąlygas, ir teikia Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui, siūlydamas skirti subsidiją darbo užmokesčiui arba neskirti subsidijos darbo užmokesčiui.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 20210701K „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbė nuo 2021 m. liepos 1 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos atitinkamiems darbuotojams prastovas. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateikė Užimtumo tarnybai prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį, tačiau pranešimą VDI apie paskelbtą prastovą pateikė 2021 m. rugpjūčio 12 d., nors turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 2 d., t. y. per vieną dieną nuo prastovos paskelbimo. Taip pat pareiškėja 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė Užimtumo tarnybai prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį už tuos darbuotojus, kuriems 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 20210701K „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nuo 2021 m. liepos 1 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos buvo paskelbta prastova, ir 2021 m. rugpjūčio 12 ir 13 d. pranešimus dėl paskelbtų prastovų. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 12 ir 13 d. informavo VDI apie prastovą 2021 m. rugpjūčio mėnesį pavėluotai, turėjo informuoti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 2 d.

Nustatyta, kad pareiškėja pranešimus dėl paskelbtų prastovų VDI pateikė pavėluotai ir dėl to byloje ginčo nėra. Užimtumo tarnyba skundžiamais sprendimais nustatė, jog pareiškėja, pavėluotai informavusi VDI apie prastovas 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, neatitinka Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytų sąlygų, todėl pagrįstai neskyrė subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius.

Kaip jau buvo minėta, nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatyta, jog darbdaviams, siekiantiems gauti subsidiją darbo užmokesčiui, yra nustatyta imperatyvi sąlyga apie prastovos paskelbimą informuoti DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Taigi, pažeidę šią nuostatą, darbdaviai nebeatitinka Užimtumo 41 straipsnio 2¹ dalies reikalavimų ir praranda teisę į darbo užmokesčio subsidiją, jokių kitų išimčių ar alternatyvų Užimtumo įstatymas nenumato.

Pažymėtina ir tai, kad už duomenų VMI teikimą laiku atsako prastovas skelbiantis subjektas, šiuo atveju pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja, siekdama gauti subsidiją darbo užmokesčiui, turėjo būti pakankamai aktyvi, atidi ir rūpestinga, domėtis reikalingų dokumentų dėl subsidijų darbo užmokesčiui pateikimo tvarka ir terminais. Kadangi pareiškėja neįvykdė jai teisės aktuose nustatytos pareigos, atsakovė pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neturi teisės gauti subsidiją darbo užmokesčiui pirmiau minėtų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais.

Užimtumo tarnyba, būdama viešojo administravimo subjektu, privalo užtikrinti įstatymo viršenybės principo įgyvendinimą, todėl jos sprendimai privalo būti pagrįsti teisės aktų nuostatomis, jų turiniu ir jame nustatytomis elgesio taisyklėmis.

Atsakovė priimdama ginčijamus administracinius aktus laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme suformuluotų bendrųjų aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo, motyvuotumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir šie reikalavimai nebuvo pažeisti.

Analogiškai pasisakytina ir dėl skundžiamo Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas. Komisija skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti skundžiamą Užimtumo tarnybos 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. V1(19.2)-3604 dalį dėl subsidijos pareiškėjai už 2021 m. liepos mėn. neskyrimo ir Užimtumo tarnybos 2021 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. V1(19.2)-3962 dalį dėl subsidijos pareiškėjai už 2021 m. rugpjūčio mėn. neskyrimo. Komisijos sprendimas pagrįstas faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimu, naikinti sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamų įsakymų dalis ir Komisijos sprendimą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.