- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-07
- Bylos Nr.
- 1S-10-493/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- A. Č.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. Č. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-osios valdybos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2012 m. lapkričio 20 nutarimą Nr. 93-249 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-05-14 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 157 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos paskiriant galutinę subendrintą 5 (penkių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia 2009-03-24, bausmės pabaiga 2014-09-24.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir siūlyti teismui baudžiamojo poveikio priemones.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2012-11-20 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuodamas tuo, kad Komisijos nutarimas yra priimtas neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Č. apeliacinių skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-12-14 nutartį ir lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalėjo tinkamai atsižvelgti, ar yra pagrindas, objektyviai išnagrinėjus Komisijos nutarimą, daryti išvadą, kad nuteistą asmenį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Teismas atmetė Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą motyvuodamas tuo, kad Komisija nutarime nevertino tų aplinkybių, kad bausmė atliekama už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą ir neatlikta bausmės dalis yra gana didelė. Teismas, priimdamas nutartį dėl lygtinio paleidimo, vadovavosi ne faktiškai pagrįstu Komisijos nutarimu, kaip to reikalauja įstatymas, bet įstatymu nepagrįstomis prielaidomis ir nuomonėmis, nors, kaip reikalauja Konstitucija, teismas sprendimus privalo priimti vadovaudamasis tik įstatymu. Teismas atmetė Komisijos nutarimą atsižvelgęs tik į padarytų nusikaltimų sunkumą ir neatliktos bausmės dydį, nors nėra įstatymo, leidžiančio teismui reikšti tokią nuomonę ir tokiu pagrindu priimti teisinį sprendimą lygtinai paleidžiamų asmenų atžvilgiu. Apeliantas pažymi, kad jam buvo skirta griežta laisvės atėmimo bausmė būtent dėl padarytų nusikaltimų sunkumo. Teismo nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas atsižvelgus į visuomenės interesą. Teismui pakartotinai ginti visuomenės interesą, įgyvendinti teisingumo principą baudžiamojoje byloje, kurioje jau seniai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia joks įstatymas. Teismas nutartyje pažymėjo, kad prokuroras nesutinka su Komisijos nutarimu lygtinai paleisti nuteistąjį, tačiau nepaaiškino, kodėl prokuroras nesutinka su Komisijos nutarimu ir taip pažeidė apelianto teisę į objektyvų teismą. Teismas atmetė Komisijos nutarimą motyvuodamas ir tuo, kad neatliktos bausmės dalis yra didelė. Šis argumentas nepagrįstas, kadangi apeliantas jau yra atlikęs 2/3 jam paskirtos bausmės. Įstatyme yra apibrėžtas asmenų ratas bei nusikaltimų sunkumo lygis, kad būtų galimas lygtinio paleidimo nuostatų taikymas. Teismo pozicija nesuprantama, kai tinkamai neišaiškinta, kodėl įstatymo taikymas apelianto atžvilgiu galimas tik atlikus didesnę bausmės dalį nei nurodyta įstatyme. Tai yra esminis įstatymo normos iškreipimas, pakeičiantis šios normos prasmę. Teismas nenori pripažinti, jog lygtinis paleidimas yra specifinė bausmės tolesnio atlikimo forma. Teismas taip pat nurodė, kad apeliantas nedengia civilinio ieškinio, tačiau toks teiginys nepagrįstas, kadangi apeliantas nėra gavęs vykdomųjų raštų ir negali tinkamai vykdyti teismo sprendimą. Teismas taip pat klaidingai nurodė, kad apeliantas neturi pastovios gyvenamosios vietos, kadangi jis planuoja gyventi pas asmenis, kuriuos seniai pažįsta ir kurie sutinka jam suteikti gyvenamą plotą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo, visiškai nepaisė to, kaip apeliantas atlikinėjo bausmę ir koks buvo jo elgesys bausmės atlikimo metu.
Kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą bei susipažinusi su pateikta medžiaga sprendžia, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Č. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo reikalaujamą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas lygtinis paleidimas.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegijos vertinumu, apylinkės teismas įvertino visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius ir pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pakankamai pagrindo išvadai, jog taikant lygtinį paleidimą A. Č. bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir pasiektas probacijos tikslas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. Č. anksčiau teistas vieną kartą, nuo bausmės atleistas. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų nusikaltimų, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Nusikaltimą, numatytą LR BK 157 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje prieš nepilnametį asmenį. Savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, vėliau pripažino, tačiau savo kaltę linkęs minimizuoti, kas rodo, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina. Bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, drausmine tvarka baustas vieną kartą. Paskatinimų neturi, bausmės atlikimo metu nedirbo, nesimokė. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-5118 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 35 balais, kas reiškia žemą nusikalstamo elgesio riziką. Išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės Nr. 73(2)-814 pažymėta, kad tikėtina žema nuteistojo A. Č. pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau nurodyta, kad pakartotinį nusikalstamumą didinantys veiksniai yra nuteistojo mąstymas ir elgesys, finansiniai įsipareigojimai, konkrečių darbinės veiklos planų neturėjimas, pastovaus gyvenamojo būsto neturėjimas, menki socialiniai ryšiai su artimaisiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Č. anksčiau jau buvo teistas, nuo bausmės atleistas, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau nusikalto.
Atsižvelgus į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo A. Č. asmenybė, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, ankstesnis teistumas, elgesys viso bausmės atlikimo metu neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Įstatymo reikalaujama atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to kolegija konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos nesutikimo su Komisijos sprendimu taikyti lygtinį paleidimą A. Č. priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. Č. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
.