Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinio skyriaus prokuroro Igno Railos apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 284 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011 m. birželio 20-30 d. laikotarpiu), BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui ir nepilnamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-01), BK 284 str. 1 d. (dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-02) atleistas jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir byla jo atžvilgiu nutraukta (BK 38 str. 1 d., BPK 254 str. 5 d.). O. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui ir nepilnamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-01), BK 178 str. 2 d. (dėl 150 Lt vertės turto atviro pagrobimo 2011-07-01), ir nuteistas: pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p., bausmės, skirtos pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 140 str. 2 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė subendrinta su pagal BK 178 str. 2 d. skirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimą vieneriems metams ir penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nuosprendžiu skirta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-11-19 iki 2009-11-20 ir nuo 2011-07-03 iki 2011-07-05. Priteista iš O. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Š. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 600 (šešis šimtus) Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M., vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad:

- laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 20d. iki 201l m. birželio 30d., viešoje vietoje, Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini), esančioje greta (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė vieną kartą nepilnamečiui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), į pakaušį ir rankomis sugriebęs nukentėjusiojo dešinės rankos plaštaką, degančia cigarete ją degino, tuo padarė nukentėjusiajam dešinės plaštakos nudegimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį;

- 2011 m. liepos l d., apie 17 val., veikdamas kartu su O. B., viešoje vietoje, Kėdainių mieste, gatvėje prie (duomenys neskelbtini) g. l a esančio prekybos centro „C.“, įžūliu elgesiu ir patyčiomis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų O. B. rankomis sugriebus nepilnametį L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir mažametį D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklų ir pagrasinus juos užmušti, jėga abu vaikus nusivedė iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo, nepilnamečių ir mažamečių asmenų akivaizdoje jis kartu su O. B. prirėmęs nukentėjusįjį D. Š. prie namo sienos, spyrė vieną kartą D. Š. į tarpkojį, o O. B. rankomis ir kojomis D. Š. sudavė nemažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, žiebtuvėliu degino D. Š. kairės rankos dilbį, grasinimais privertė įvykio vietoje buvusį mažametį A. V., gim. (duomenys neskelbtini), suduoti D. Š. 1 kartą į pilvą ir 2 kartus į galvą bei grasinimais privertė nepilnametį L. S., gim. (duomenys neskelbtini), suduoti vieną kartą kumščiu D. Š. į galvą, po to, tęsdamas nusikalstamus chuliganiškus veiksmus, O. B. nusivedė D. Š. iki (duomenys neskelbtini) namo kieme augusių krūmų, kur O. B. rankomis ir kojomis D. Š. sudavė nemažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, gumine žarna sudavė 5 kartus per rankas ir šonus, stikliniu buteliu smogė 4 kartus per galvą, kojomis užšoko nukentėjusiajam ant galvos, po to, tęsdamas nusikalstamus chuliganiškus veiksmus, jis kartu su O. B. vedė D. Š. ir L. S. iki Kėdainių mieste esančios Nevėžio upės, ant tako, ties garažų kooperatyvu „E.“, O. B. sudavė vieną kartą D. Š. į pilvą, taip nukentėjusįjį pargriovė ir rankomis panardino D. Š. galvą į balą, visais šiais bendrais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. Š. apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą dešinėje, odos nubrozdinimą kairėje ausyje, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvos kairio peties srityje, juosmens srityje, dešinės plaštakos V- ame piršte, kairėje šlaunyje, kaklo dešinėje, kairio skruosto sumušimą I-II laipsnio odos nudegimą kairiajame dilbyje, t.y., tyčia mušdamas ir kankindamas mažametį, nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

- 2011 m. liepos 2d., apie 19 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančios Kėdainių mieste (duomenys neskelbtini), stadione, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų grasinimais privertė mažametį D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), du kartus šokti ir griūti trenkiantis pilvu į krūmų šakas, lipti į medį ir kukuoti, grasinimais privertė mažametį daryti fizinius pratimus - atsilenkimus, atsispaudimus, prisitraukimus, bėgti aplink stadioną bei grasinimais privertė įvykio vietoje buvusį nepilnametį L. S. suduoti nemažiau 100 kartų ranka D. Š. į galvos sritį, šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

- 2011 m. liepos l d., apie 17 val., veikdamas kartu su Ž. M., viešoje vietoje, Kėdainių mieste, gatvėje prie (duomenys neskelbtini) g. la esančio prekybos centro „C.“, įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų rankomis sugriebęs nepilnametį L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir mažametį D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklų ir pagrasinęs juos užmušti, jėga abu vaikus nusivedė iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo, nepilnamečių ir mažamečių asmenų akivaizdoje spyrė vieną kartą į tarpkojį, jis rankomis ir kojomis D. Š. sudavė nemažiau 20 smūgių į įvairiais kūno vietas, žiebtuvėliu degino D. Š., kairės rankos dilbį, grasinimais privertė įvykio vietoje buvusį mažametį A. V., gim. (duomenys neskelbtini), suduoti D. Š. 1 kartą į pilvą ir 2 kartus į galvą bei grasinimais privertė nepilnametį L. S., gim. (duomenys neskelbtini), suduoti vieną kartą kumščiu D. Š. į galvą, po to, tęsdamas nusikalstamus chuliganiškus veiksmus, nusivedė D. Š. iki Pavasario g. 43 namo kieme augusių krūmų, kur rankomis ir kojomis D. Š. sudavė nemažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, gumine žarna sudavė 5 kartus per rankas ir šonus, stikliniu buteliu smogė 4 kartus per galvą, po to, tęsdamas nusikalstamus chuliganiškus veiksmus, jis ir Ž. M. vesdami D. Š. ir L. S. link Kėdainių mieste esančios Nevėžio upės, ant tako, ties garažų kooperatyvu (duomenys neskelbtini) jis sudavė ranka vieną kartą D. Š. į pilvą ir taip jį pargriovęs ant žemės, rankomis panardino D. Š. galvą į balą, toliau tęsdamas nusikalstamus chuliganiškus veiksmus, prie Nevėžio upės, kur privertė D. Š. nusirengti ir įbristi į vandenį, po to, rankomis laikydamas nukentėjusįjį už galvos, nemažiau 5 kartų ją panardino po vandeniu, visais šiais bendrais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. Š. apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą dešinėje, odos nubrozdinimą kairėje ausyje, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvos kairio peties srityje, juosmens srityje, dešinės plaštakos V- ame piršte, kairėje šlaunyje, kaklo dešinėje, kairio skruosto sumušimą I-II laipsnio odos nudegimą kairiajame dilbyje, t.y., tyčia mušdamas ir kankindamas mažametį, nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

- 2011 m. liepos l d., apie 17 val., Kėdainių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo kieme augusių krūmų, atvirai iš nepilnamečio L. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė 150 litų vertės sidabrinę grandinėlę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. l p., bausmes, skirtas pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 140 str. 2 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui ir nepilnamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-01), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

140 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę subendrinti su pagal BK 178 str. 2 d. skirta bausme ir nustatyti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nuosprendžiu skirta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams ir penkiems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas, nors ir konstatavo, kad Ž. M. ir O. B. nusikalstamus veiksmus atliko veikdami kartu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui ir nepilnamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-01 epizode, tačiau nesvarstė klausimo pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie tuos veiksmus padarė bendrininkų grupe, kas padarytą veiką daro ženkliai pavojingesnę (BK 60 str. l d., l p.). Pagal atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį ir intensyvumą tiek Ž. M., tiek O. B. veika vienas kitą papildė. Ž. M. ir O. B. būdami kartu ir sudarydami fizinės jėgos persvarą, atlikdami smurtinius veiksmus, grasino nukentėjusiesiems, kad nevykdant jų reikalavimų ir priešinantis, jie gali dar daugiau nukentėti. Jie nukentėjusiuosius įbaugino taip, kad šie net turėdami galimybę pabėgti, to nepadarė (D. Š. ir L. S. nuėjus į parduotuvę „M.“ nusiplauti kraujuojančią nuo sumušimo ausį grįžo atgal prie Ž. M. ir O. B.). Ž. M. yra parodęs, kad O. B. laikant D. Š. ranką ir ją deginant žiebtuvėliu, jis ant tos pačios rankos nupurtė degančius pelenus, taip sukeldamas nukentėjusiajam skausmą. O. B. pareikalavus D. Š. praskėsti kojas ir kelis kartus įspyrus jam į tarpkojį, nukentėjusiajam įspyrė ir Ž. M.. Reikalaujant L. S. trenkti kumščiu D. Š., o pastarajam nesutikus, O. B. pasakius, kad primuš abu, L. S. nusileido reikalavimui ir sudavė D. Š.. Nurodo, kad dalyvaudamas kartu su O. B. egzekucijoje, tyčiodamasis ir smurtaudamas prieš nukentėjusius D. Š. ir L. S., Ž. M. buvo aktyvus vykdytojas, kojomis ir rankomis sudavė apie 20 kartų į veidą, pilvą, šonus D. Š., degančius pelenus purtė ant mažamečio D. Š. rankos dilbio ir taip degino ranką, vertė kitus vaikus atlikti smurtinius veiksmus prieš savo draugus, o už jų nepaklusnumą baudė juos mušdamas. Ž. M. pritarė ir palaikė O. B. veiksmus, kai pastarasis nukentėjusiems grasino užmušti ir pakišti po betonu, kai žiebtuvėliu degino D. Š. ranką, ne vieną kartą smūgiavo su žarna ir buteliu per D. Š. galvą, suėmęs už sprando nardino jo galvą į balą, nuvedęs D. Š. prie upės ir liepęs pačiam vaikui nusirengti ir bristi į upę, o nesutikus prievarta nuvedė, paklupdė ir kelis kartus suėmęs ranka už kaklo panardino galvą į vandenį. O. B. yra parodęs, kad šioje proceso dalyje dalyvavo ir Ž. M., nes jam pasakius, kad nemoka skandinti, Ž. M. pats vieną kartą panardino D. Š. galvą į vandenį. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad Ž. M. ir O. B. nusikalstamus veiksmus padarė veikdami bendrininkų grupe ir yra pagrindas pripažinti jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamus veiksmus jie padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d., l p.). Atsižvelgiant į tai, kad O. B. anksčiau jau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, pripažinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d., l p.), kas padarytą veiką daro ženkliai pavojingesnę, jam skirtina griežtesnė bausmė.

Nurodo, kad teismo nuosprendžiu pagrįstai buvo konstatuota, jog dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui ir nepilnamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-01 epizode, veika buvo padaryta prieš mažametį, kadangi D. Š. nebuvo suėję 14 m. Ž. M. nusikalstamus veiksmus prieš D. Š. atliko ir 2011-07-02 epizode, todėl šioje dalyje teismas turėjo svarstyti ir pripažinti Ž. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad veika padaryta mažamečiui (BK 60 str. 1 d. 5 p.).

Nurodo, kad teismas nesvarstė klausimo pripažinti Ž. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčiojantis iš jo (BK 60 str. 1 d., 4 p.), kai jis nuorūka degino L. S. ranką, dėl ko specialisto išvadoje (Nr. GI78/11(12) ) buvo konstatuoti įvykio metu padaryti L. S. sužalojimai: dešinės plaštakos sumušimas, nudegimo žymės dešinės plaštakos nugarėlėje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011 m. birželio 20-30 d. epizode).

Nurodo, kad pagal BK 67 str. asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal šią įstatymo nuostatą teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nuosprendyje privalėjo apsvarstyti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, tačiau Ž. M. jos taikytos nebuvo ir šiuo klausimu teismas nepasisakė. Tačiau tuo atveju, kai nusikalstamos veikos padarymo metu asmuo neturi 18 m., jam atsakomybė taikoma pagal BK 81 str. 1 d. ir numatytas BK XI skyriuje nuostatas. Taigi Kėdainių rajono apylinkės teismas, atleisdamas Ž. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes taikė ne tas BK bendrosios dalie normas, kurias turėjo taikyti. Šiuo atveju, jeigu teismas manė, kad Ž. M. yra galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas privalėjo būti svarstomas pagal BK 93 str. nuostatas, kurios numato nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas. Pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-20 plenarinės sesijos išaiškinimą (kasacinė byla Nr. 2K-P-85/2008) šiuo atveju negalima vertinti, kad Ž. M. yra pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. jam negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. M. būdamas nepilnametis padarė 4 tyčinius nesunkius nusikaltimus (2 iš jų idealiąja sutaptimi), turi galiojančią administracinę nuobaudą už mopedo vairavimą be apsaugos šalmo, anksčiau neteistas, yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, artimųjų pagalba atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d., l p.), kankinat nukentėjusi asmenį ar tyčiojantis (BK 60 str. 1 d., 4 p.), veika padaryta mažamečiui (BK 60 str. 1 d., 5 p.), mokosi, charakterizuojamas gerai, jam skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis O. B., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Ž. M. bei pastarųjų gynėjai advokatai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 3 p.), o dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Kolegija visiškai sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavęs, kad Ž. M. ir O. B. nusikalstamus veiksmus dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-01 epizode atliko veikdami kartu, nesvarstė klausimo dėl jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jie tuos veiksmus padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), pripažinimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Ž. M. ir nuteistasis O. B. 2011-07-01 nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui D. Š. bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą įvykdė kartu, t. y. Ž. M. ir O. B. idealiąja sutaptimi įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 ir 140 str. 2 d. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu jiems abiems inkriminuotos visos dėl veikų kilusios pasekmės. Teisiamajame posėdyje tiek Ž. M., tiek ir O. B. dėl jiems pareikštų kaltinimų 2011-07-01 kartu įvykdžius nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, kaltais prisipažino visiškai. Iš atliktų nusikalstamų veiksmų sekos, apimties ir intensyvumo matyti, kad tiek Ž. M., tiek O. B. veiksmai vienas kitą papildė. Byloje nustatyta, kad O. B. sugriebus nepilnametį L. S. ir mažametį D. Š. už kaklų ir pagrasinus juos užmušti bei jėga nusivedus iki J. B. g. 128A namo kiemo, taip įbaugino nukentėjusiuosius, kad pastarieji net vėliau turėdami galimybę nuo jų pabėgti, to nepadarė (D. Š. kartu su L. S. nuėjus į parduotuvę „M.“ nusiplauti nuo sumušimo kraujuojančią ausį, abu sugrįžo atgal prie Ž. M. ir O. B.), jame (namo kieme) abu – O. B. ir Ž. M. naudojo smurto veiksmus D. Š. atžvilgiu, t. y. O. B. kartu su Ž. M. prirėmus D. Š. prie namo sienos, Ž. M. spyrė vieną kartą D. Š. į tarpkojį, o O. B. rankomis ir kojomis D. Š. sudavė ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, žiebtuvėliu degino D. Š. kairės rankos dilbį, grasinimais privertė kitus vaikus, įskaitant ir nukentėjusįjį L. S., atlikti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį D. Š.. Taigi byloje nustatyta, jog O. B. ir Ž. M. smurtą prieš mažametį D. Š. panaudojo tuo pačiu metu, papildydami vienas kito veiksmus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Ž. M. pritarė ir palaikė O. B. veiksmus, kai pastarasis toliau ne vieną kartą rankomis ir kojomis, gumine žarna bei stikliniu buteliu nukentėjusiajam D. Š. smūgiavo į įvairias kūno vietas, nardino jo galvą į balą. Visos šios paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog O. B. ir Ž. M. suprato vienas kito veiksmų pavojingumą ir galimas pasekmes, t. y. suprato, jog kiekvieno iš jų veiksmai yra pavojingi, nes nukentėjusiajam D. Š. suduoda į sveikatai pavojingas vietas – galvą, tarpkojį. Jie suvokė, jog savo bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo D. Š. sužalojimo ir viešosios tvarkos sutrikdymo procese, kad abu įgyvendina BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. numatytų nusikaltimų objektyviuosius požymius, kad nukentėjusysis D. Š., prieš juos, turinčius fizinės jėgos persvarą, nebus pajėgus apsiginti, suvokė, jog jie veikė bendrai ir kaip bendravykdytojai papildo vienas kito veiksmus, taip pat suvokė galimybę atsirasti įvairiems pavojingiems padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog susitarimas kilo spontaniškai ir buvo išreikštas kiekvieno iš bendrininkų konkliudentiniais veiksmais. Taigi byloje neginčijamai įrodyta, kad Ž. M. ir O. B. 2011-07-01 nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui D. Š. bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą įvykdė veikdami bendrininkų grupe ir tai pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( BK 60 str. 1 d. 1 p.). Apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Kartu teisėjų kolegija, priešingai apelianto prašymui, konstatuoja, jog nuteistojo O. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas nėra pagrindas jam skirti griežtesnę bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam O. B. už abu nusikaltimus realios laisvės atėmimo bausmės paskirtos laikantis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, BK 61 str. numatytų bausmės skyrimo taisyklių bei BK 140 str. 2 d. ir BK 284 str. 1 d. sankcijų ribų. Už BK 140 str. 2 d. skirdamas laisvės atėmimo bausmę, nežymiai didesnę nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, o už BK 284 str. 1 d. skirdamas laisvės atėmimo bausmę, nežymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius tokio sprendimo motyvus, kurie yra pagrįsti ir nėra pagrindo juos atmesti, net ir šiuo nuosprendžiu pripažinus O. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis minėtas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Realių laisvės atėmimo bausmių paskyrimą pirmosios instancijos teismas motyvavo atsižvelgęs į tai, kad O. B., būdamas du kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei bei viešosios tvarkos pažeidimą, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl padarė analogiškus tyčinius, baigtus nusikaltimus (be minėtų nusikalstamų veikų, O. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir už atviro turto pagrobimą), kas rodo jo nenorą pasitaisyti ir laikytis įstatymų, polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei. Taip pat atsižvelgęs į O. B. asmenybę - kad už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą jis buvo du kartus įspėtas, baustas administracine tvarka pagal ATPK 174 str. ir 178 str., kad Jaunimo mokyklos charakterizuojamas kaip stokojantis mokymosi motyvacijos, mokyklą lanko nesistemingai, tačiau drausmės pažeidimo pažymų mokykloje neturi, su suaugusiais mandagus, taktiškas, mokyklos ar klasės renginiuose nedalyvauja, bei į pripažintą O. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis kaltu prisipažino ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Pirmiau paminėtų laisvės atėmimo bausmių trukmes pirmosios instancijos teismas motyvavo atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamais veiksmais sunkių pasekmių nesukelta, kad O. B. nukentėjusiojo D. Š. atsiprašė. Kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismo O. B. už BK 140 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nežymiai didesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, o už BK 284 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nežymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, nors apeliacinės instancijos teismui ir nustačius O. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, yra teisingos ir nėra aiškiai per švelnios, gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, todėl pagal prokuroro prašymą negriežtinamos. Bendrindamas O. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes bei bausmes, paskirtas skirtingais nuosprendžiais, pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, todėl laikyti nuteistajam O. B. paskirtą galutinę subendrintą bausmę aiškiai per švelnia ir dėl to neteisinga taip pat nėra pagrindo.

Kolegija visiškai sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažinęs, kad Ž. M. 2011-07-02 nusikalstamus veiksmus atliko prieš mažametį D. Š., turėjo svarstyti ir pripažinti tai Ž. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veika padaryta mažamečiui (BK 60 str. 1 d. 5 p.).

Veika, padaryta mažamečiui, yra, kai daroma veika, nukreipta prieš asmenį, nesulaukusį keturiolikos metų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Ž. M. 2011-07-02 viešoje vietoje atliko nusikalstamus veiksmus prieš D. Š., kuris tuo metu dar nebuvo sulaukęs keturiolikos metų, t. y. Ž. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., padarė prieš mažametį. Tačiau pažymėtina, kad ne visais atvejais veika, padaryta mažamečiui, pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nusikaltimas prieš mažametį pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tik tuomet, kai kaltininkas žinojo ar pagal bylos aplinkybes turėjo žinoti, kad nukentėjusysis yra mažametis. Kaip matyti iš Ž. M., kuriam pačiam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 17 metų, parodymų, jis D. Š. pažinojo, su juo vienu metu žaidė futbolą bei žinojo, kad nukentėjusysis yra jaunesnis už jį, tik nežinojo, kiek jam yra tiksliai metų. Ž. M. dėl jam pareikšto kaltinimo 2011-07-02 viešoje vietoje atlikus nusikalstamus veiksmus prieš mažametį D. Š., kaltu prisipažino visiškai, neginčijo jam inkriminuotos aplinkybės, kad nusikalstamus veiksmus jis atliko prieš mažametį D. Š.. Kolegija, atsižvelgusi į tai, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Ž. M. 2011-07-02 nusikalstamus veiksmus atliko prieš mažametį D. Š., nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino Ž. M. sunkinančia kaltę atsakomybe. Kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas (LR BPK 328 str. 1 p.), Ž. M. 2011-07-02 nusikalstami veiksmai, atlikti prieš mažametį D. Š., pripažintini jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 5 p.).

Apeliaciniu skundu prokuroras taip pat prašo pripažinti Ž. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė kankinant nukentėjusįjį asmenį ar tyčiojantis iš jo (BK 60 str. 1 d., 4 p.). Tokį savo prašymą prokuroras grindžia tuo, kad Ž. M. nuorūka degino L. S. ranką, dėl ko specialisto išvadoje be dešinės plaštakos sumušimo jam konstatuotos ir nudeginimo žymės dešinės plaštakos nugarėlėje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011 m. birželio 20-30 d. epizode).

Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu jo kūnui arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.)

Pasityčiojimu iš nukentėjusiojo pripažįstama, kai kaltininkas darydamas nusikaltimą atlieka nukentėjusiojo garbę ir orumą žeminančius veiksmus arba verčia jį patį atlikti tokius prieš save nukreiptus veiksmus.

Pažymėtina, kad fizinį skausmą sukelia bet koks smūgių sudavimas. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į konkrečias smurto prieš nukentėjusįjį aplinkybes. Nukentėjusiajam L. S. cigarete buvo deginama dešinės rankos plaštaka. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Ž. M. pripažino atlikęs tokius veiksmus, t. y. pripažino, kad ištraukęs iš L. S. burnos cigaretę, ją įsmeigė nukentėjusiajam į plaštaką. Iš specialisto išvados Nr. G 178/11 (12) matyti, kad įvykio metu be dešinės plaštakos sumušimo L. S. padarytos ir nudeginimo žymės dešinės plaštakos nugarėlėje. Nudeginimai padaryti degančia cigarete. L. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kartu sukeltas ir fizinis skausmas. Kolegija mano, kad Ž. M., cigarete degindamas nukentėjusiojo plaštaką, akivaizdžiai suvokė, kad šie jo veiksmai nukentėjusiajam yra itin skausmingi ir tokiais savo veiksmais Ž. M. siekė sukelti nukentėjusiajam didesnį skausmą, kančias. Tačiau tokius Ž. M. veiksmus pripažinti žeminančius nukentėjusiojo garbę ir orumą, nėra pagrindo, t. y. nėra pagrindo pripažinti, kad Ž. M. pasityčiojo iš nukentėjusiojo L. S.. Atsižvelgusi į tai kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas šioje dalyje keisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.) ir pripažinti Ž. M. atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė kankinant nukentėjusįjį asmenį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011 m. birželio 20-30 d. epizode).

Prašymą pakeisti skundžiamą nuosprendį prokuroras motyvuoja ir netinkamu BK 38 str. taikymu Ž. M., kurį grindžia iš esmės tuo, kad Ž. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, o nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyrius ir, prokuroro nuomone, Ž. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas turėjo būti svarstomas ne pagal BK 38 str., o pagal BK 93 str., kurio taikymas šiuo atveju Ž. M. taip pat nėra galimas nesant tam sąlygų.

Kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra nei BK 38 str., nei BK 93 str. numatytų pagrindų atleisti Ž. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 38 str. 1 d., asmuo, padaręs tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino fiziniam asmeniui padarytą žalą; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, gali būti pritaikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusieji susitaikė su Ž. M. bei nustatęs ir visas kitas BK 38 straipsnio pritaikymui būtinas sąlygas, Ž. M. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu bylą nutraukė.

Tačiau aiškinant šį baudžiamąjį įstatymą pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui suteikia galimybę kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės padarius tik vieną tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, tai akivaizdu iš sąvokų – „tyčinį nesunkų nusikaltimą ar apysunkį tyčinį nusikaltimą“, „prisipažino padaręs nusikalstamą veiką“, „susitaikė su nukentėjusiuoju“, visur nurodoma vienaskaita. Šiuo atveju Ž. M. buvo teisiamas už keturių nusikalstamų veikų padarymą. Taigi nebuvo formalaus BK 38 str. taikymo pagrindo atleisti Ž. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido Ž. M. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Be minėtų bendrųjų atleidimo pagrindų, yra ir papildomų alternatyviųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatytų BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte – tai, kad nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba pripažintas ribotai pakaltinamas, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju negalima vertinti, kad Ž. M. yra pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str.

Pagal BK 93 str. asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2008-05-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Baudžiamosios bylos duomenimis, Ž. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, anksčiau neteistas, tačiau jis buvo teisiamas už keturių nusikalstamų veikų padarymą, kurių tik dvi sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o kitos nusikalstamos veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės. Taigi šiuo atveju negalima vertinti, kad Ž. M. yra pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. taip pat nėra galimas nesant tam sąlygų.

Netinkamai pritaikius įstatymą, byla nuosprendžiu nutraukta nepagrįstai, todėl nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, pripažįstant, jog Ž. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jam paskirtinos bausmės.

Kolegija, skirdama Ž. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. bei nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, taip pat BK 61 str. numatytas bausmės skyrimo taisykles. Ž. M., būdamas nepilnametis, padarė 4 tyčinius nesunkius nusikaltimus, du iš jų idealia sutaptimi, turi galiojančią administracinę nuobaudą už mopedo vairavimą be apsaugos šalmo, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, artimųjų pagalba atlygino padarytą žalą, į pripažintas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad jis 2011-07-01 nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą padarė veikdamas bendrininkų grupe, 2011 m. birželio 20-30 d. visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą padarė kankinant nukentėjusįjį L. S. ir, kad 2011- 07-02 nusikalstamą veiką padarė prieš mažametį D. Š.. Ž. M. (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje mokėsi iki 2011-06-01, charakterizuojamas gerai, šiuo metu mokosi Kėdainių PRC (duomenys neskelbtini) skyriuje, anksčiau neteistas, VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas. Skiriant Ž. M. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad jis susitaikė su nukentėjusiaisiais, jiems atlygino žalą bei jų atsiprašė, kad nusikalstamos veikos padarytos per labai trumpą laikotarpį, kad jo, kaip bendrininko, vaidmuo padarant 2011-07-01 nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, buvo antraeilis. Kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, konstatuoja, jog Ž. M. už BK 284 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011 m. birželio 20-30 d. laikotarpiu), BK 284 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-01) ir BK 284 str. 1 d. (dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-02) skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei šios bausmės rūšies vidurkiai, skiriant jam BK 48 str. 5 d. 2 p. numatytą draudimą bei BK 48 str. 6 d. 1 p. ir 3 p. numatytus įpareigojimus. Už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kolegija, atsižvelgusi į pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad Ž. M. už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekianti bausmė. Bausmės pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 140 str. 2 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-01), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bendrintinos apėmimo būdu. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., bendrintina su pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011 m. birželio 20-30 d. laikotarpiu) ir BK 284 str. 1 d. (dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-02) paskirtomis bausmėmis. Kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad Ž. M. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas prokuroro prašomam laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus ir elgesio apribojimą, įpareigojant nustatytu laiku būti namuose, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojus smurtą, socialinės reabilitacijos programoje, uždraudžiant lankytis kavinėse, restoranuose, kuriuose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, bendrauti su O. B. ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p. ir 2 p., 329 str. 3 p.,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinio skyriaus prokuroro Igno Railos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. M., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011 m. birželio 20-30 d. laikotarpiu), BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui ir nepilnamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-01), BK 284 str. 1 d. (dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-02), susitaikius su nukentėjusiaisiais ir jo atžvilgiu byla nutraukta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Ž. M. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011 m. birželio 20-30 d. laikotarpiu), BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-01), BK 284 str. 1 d. (dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-02) ir jam paskirti bausmes:

pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas 2011 m. birželio 20-30 d. laikotarpiu) - laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su O. B., įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,pagal BK 140 str. 2 d. - devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę,pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas 2011-07-01) - laisvės apribojimą vieneriems metams ir vienam mėnesiui, uždraudžiant bendrauti su O. B., įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas 2007-07-02) - laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant bendrauti su O. B., įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. l p., bausmes, skirtas pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 140 str. 2 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo 2011-07-01), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas 2011 m. birželio 20-30 d. laikotarpiu) bei pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas 2011-07-02) paskirtomis bausmėmis, taikant BK 65 str., ir Ž. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 92 str. l d., 2 d., 82 str. 1 d., 3 p., 5 p., Ž. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant - nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojus smurtą socialinės reabilitacijos programoje, uždraudžiant nuo 20 val. lankytis kavinėse, restoranuose kuriuose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, bendrauti su O. B., be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

Pripažinti Ž. M. ir O. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie 2011-07-01 nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą padarė veikdami bendrininkų grupe.

Pripažinti Ž. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis 2011 m. birželio 20-30 d. visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą padarė kankinant nukentėjusįjį L. S., ir kad 2011- 07-02 nusikalstamą veiką padarė prieš mažametį D. Š..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.