Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam P. M., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. M., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), likviduojamos K. M. personalinės įmonės savininkas, teistas 4 kartus: 1) 2001-01-18 Širvintų r. apyl. teismo pagal LR BK 125 str. 1 d. laivės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis LR BK 47¹str., laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2001-04-12 Širvintų r. apyl. teismo pagal LR BK 125 str. 1 d. laivės atėmimu 1 m., vadovaujantis LR BK 42 str., apėmimo būdu ši bausmė subendrinta su 2001-01-18 Širvintų r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 m laisvės atėmimo; pritaikius BK 47¹str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) 2002-07-15 Širvintų r. apyl. teismo pagal LR BK 125 str.2 d. laivės atėmimu l m. 3 mėn., vadovaujantis LR BK 42 str., apėmimo būdu ši bausmė subendrinta su 2001-04-12 Širvintų r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; pritaikius BK 47¹str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 4) 2011-06-23 Širvintų r. apyl. teismo pagal LR BK 227 str. 2 d. laivės atėmimu 1 m., pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti, taip pat neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikui, o būtent:

K. M., privalėdamas pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 1997 m. kovo 28 d. nutarimą mokėti alimentus R. M. naudai sūnaus P. M., gimusio 1994 m. sausio 19 d., išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL kas mėnesį iki jo pilnametystės (iki 2012-01-19), ir pagal šį teismo nutarimą pakeitusį 1998 m. birželio 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimą nuo 1998 m. gegužės 15 d. mokėti alimentus ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį, laikotarpiais nuo 2000-12-01 iki 2002-05-17 ir nuo 2003-08-01 iki 2012-01-19 niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo ir darbo neieškojo, nemokėjo nustatyto dydžio išmokų vaiko išlaikymui, tai yra vengė pareigos išlaikyti vaiką ir mokėti lėšas vaikui išlaikyti, neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikui. 2012-01-19 dienai alimentų įsiskolinimas sudarė 18 698,33 litų.

Kaltinamasis K. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad žino apie teismo priteistą išlaikymą sūnui. Nuo 2000 m. gruodžio 1 d. jis yra kelis kartus mokėjęs alimentus sūnaus išlaikymui. Kokiomis datomis ir kokiomis sumomis, neprisimena. UAB „Lavamis ir Ko“ K. M. dirbo 2002 m. virš metų laiko. Ar bendrovės buhalteriją jis informavo, kad reikia mokėti alimentus vaikų išlaikymui, neprisimena. Buvusiai žmonai R. M. jis sakė, kad dirba. Kiek laiko ir kokią sumą alimentų jam nuo atlyginimo šioje bendrovėje nuskaičiavo, nežino. K. M. turi savo vardu 1994 m. registruotą personalinę įmonę. Ši įmonė šiuo metu yra likviduojama. Likviduoti jos pilnai negali, nes dar nepilnai sumokėti visi mokesčiai. Darbo biržoje registruotis negali, nes jis yra likviduojamos įmonės savininkas. Darbo biržoje jis yra kelis kartus buvęs, bet jam darbo biržos darbuotojos visuomet sakė, kad dėl likviduojamos įmonės jo negali registruoti darbo biržoje. Paskutinį kartą darbo biržoje buvo pernai, tikslaus laiko neprisimena. Tuomet taip pat jam pasakė, kol nėra pilnai likviduota jo personalinė įmonė, negali biržoje registruotis. Jokio nekilnojamo turto, žemės, transporto priemonių neturi. Joje jokių santaupų neturi. Šiuo metu K. M. gyvena su D. J., su ja augina sūnų Vaidą gim. 1996 m. Laikotarpyje nuo 2000 m. gruodžio mėnesio 1 d. iki dabar jis gyvena iš atsitiktinių uždarbių kažkur po 400-500 litų per mėnesį. Taigi jo šeima gyvena iš D. J. darbo užmokesčio ir jo atsitiktinių uždarbių. Daugiau jokių kitokių pajamų neturi. Todėl mokėti Pauliui alimentų teismo nustatytomis sumomis neturi finansinių galimybių. Su Pauliumi pastoviai bendrauja telefonu ir sūnus atvažinėja pas jį namus. Dažnai vasaromis sūnus būna pas jį. Tuo metu jis teikia pilną išlaikymą sūnui, kelis kartus yra davęs pinigų, po 50-100 litų. Taip pat jis yra vežęs sūnų į turgų apsipirkti prieš mokyklą. Kiek gali, tiek sūnų finansiškai remia. Koks sūnaus išlaikymo įsiskolinimas susidarė iki sūnaus pilnametystės, kaltinamasis nežino.

Nukentėjusysis P. M. apklaustas liudytoju parodė, kad nuo tada, kai jis gyvena su motina, tėvas finansiškai jo nerėmė, drabužių, avalynės nepirko. Per visus tuos metus jis gal vieną kartą sūnui yra davęs pinigų apsipirkimui į mokyklą. Iki šešiolikos metus su tėvu matydavosi vieną - du kartus per metus. Šiuo metu su tėvu retkarčiais bendrauja, pas jį nuvažiuoja, jis yra kelis kartus davęs pinigų, tačiau nedideles sumas.

Liudytoja R. K. parodė, kad K. M. alimentų sūnaus Pauliaus išlaikymui nemokėjo. Materialiai sūnaus tėvas nerėmė, pinigų niekuomet neduodavo, jokių dovanų nepirkdavo. Anksčiau, iki kol sūnui sukako 15 metų, jis nuvažiuodavo pas tėvą ir ten pabūdavo 1-2 dienas. Ji yra prašiusi atvežti malkų, tačiau kaltinamasis jų neatvežė.

Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 1997-03-28 nutarimo dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo matyti, kad buvo nuspręsta išieškoti iš K. M. alimentus R. M. Pauliaus, gim. 1994-01-19, išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL kas mėnesį nuo 1997-03-20 iki jo pilnametystės (iki 2012-01-19)(b.l. 34).

Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 2 d. nutarimo matyti, kad nuo 1998 m. gegužės 15 d. buvo padidintas iš K. M. išieškomų pagal 1997-03-28 Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimą minimalus alimentų dydis ne mažiau, kaip vienas minimalus gyvenimo lygis kas mėnesį (b.l. 37).

Iš antstolės D. K. pateiktos pažymos matyti, kad K. M. išlaikymo skola - 18698,33 Lt (b.l. 13-16).

Lietuvos darbo biržos duomenimis K. M. darbo biržoje neregistruotas (b.l. 73, 78).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Dalia Kaniauskienė parodė, vykdomajame rašte yra įrašai, kad K. M. sūnui P. M. sumokėjo alimentų 2001 m. kovo 8 d. - 70 litų, 2001 m. balandžio 2 d. - 60 litų; 2001 m. spalio 31 d. - 70 litų; 2002 m. balandžio 9 d.- 100 litų ir 2002 m. gegužės 16 d.- 100 litų. Tačiau tai buvo daroma prieš 2001 m. balandžio 12 d. ir 2002 m. liepos 15 d. teismo nuosprendžius, kuriuose jis buvo nuteistas pagal LR BK 125 str. l d. ir 2 d. dėl piktybinio vengimo mokėti alimentus dukters R. M. išlaikymui. Taip pat jis laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2003 m. liepos 31 d. dirbo UAB „Lavamis ir Ko“. Laikotarpiu, kol jis dirbo šioje bendrovėje, pagal vykdomajame rašte esančius įrašus, matyti, kad buvo išskaičiuota iš jo darbo užmokesčio 726,67 litai sūnaus P. M. alimentų dengimui. Pagal turimus duomenis, K. M. niekur daugiau nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo.

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.

Byloje nustatyta, kad K. M. būdamas darbingas, pakankamai ilgą laiką niekur nedirbo, neįsiregistravo darbo biržoje ir nedėjo jokių realių pastangų gauti daugiau pajamų. Nuo 2000 m. gruodžio 1 d. kaltinamasis dirbo tik nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. ir šiuo laikotarpiu buvo daromi išskaitymai. Nors šis laikotarpis nurodytas kaltinamajame akte, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo laikotarpiu legaliai dirbo UAB „Lavamis ir Ko“ ir jam buvo iš atlyginimo išskaitomas išlaikymas, nors ir ne visas, negalima laikyti, jog šiuo laikotarpiu K. M. vengė mokėti išlaikymą, todėl šis laikotarpis išskiriamas iš kaltinimo. Tačiau šio laikotarpio išskyrimas iš kaltinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad likusiu laikotarpiu nurodytu kaltinime K. M. vengė išlaikyti savo sūnų, t.y. jis nesiėmė priemonių susirasti darbą ir gauti lėšų, kurias galėtų skirti išlaikymui. Be to, jis gaudamas nelegalų darbo užmokestį, galėjo dalį šių lėšų panaudoti būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, tačiau to nepadarė. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Nusikaltimas padarytas tyčia, nes K. M. suprato, jog turi išlaikyti sūnų, žinojo pareigą teikti jam išlaikymą, galėjo tą pareigą bent dalinai vykdyti ir jos sąmoningai nevykdė.

Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo asmenybę, t.y. kaltinamasis teistas už analogiškas veikas, dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas K. M. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje skiria 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

BK 63 str. 1 ir 4 dalies pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir bausmę, paskirtą 2011m. birželio 23 d. teismo Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš dalies sudėti ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, į tai, kad kaltinamasis išlaiko nepilnametį vaiką. Šie ir kiti duomenys teismui leidžia sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti kelis įpareigojimus, turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Todėl vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidedamas dviem metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir paskirti 1 metų laisvės atėmimą.

BK 63 str. 1 ir 4 dalies pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir bausmę, paskirtą 2011m. birželio 23 d. teismo Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš dalies sudėti ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidėti dviem metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.