Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1028-190-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-11
Bylos Nr.
1A-1028-190-2011
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-840-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas (pirm.), Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
A. L.
Nukentėjusysis
I. R.
NUORAŠAS

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1028-190/2011 Teisėja Vita Lučkauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-840-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.5., 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. spalio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,nuteistajam A. L.,nuteistojo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. L. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir A. L. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.

Iš A. L. priteista 465 litų nusikaltimų padarytai turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai I. R..

Priimtas R. P. atsisakymas nuo civilinio ieškinio 580 litų sumai ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpas pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2010m. lapkričio 22 d. apie 15 val. svetimo turto pagrobimo tikslu atėjo prie R. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė lango rėmą ir kirviu išlaužęs grotas, per langą įsibrovė į vidų ir pagrobė R. P. priklausantį turtą - dujų balioną 180 Lt vertės, dviratį 200 Lt vertės, plaktuką 20 Lt vertės, reples 10 Lt vertės, atsuktuvą 5 Lt vertės, turistinį peiliuką 15 Lt vertės, bendrai 430 litų sumai. Tokiu būdu A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Taip pat A. L. nuteistas už tai, kad sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tuo atimdamas galimybę priešintis pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2010 m. gruodžio 16 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), plėšimo tikslu priėjo prie nukentėjusiosios I. R., kuri stovėjo prie namo (duomenys neskelbtini) lauko durų ir rinko durų spynos kodą, pastūmė ją, nuo ko I. R. kakta atsitrenkė į duris, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis, ir nutraukė nuo nukentėjusiosios kairės rankos rankinę - 280 Lt vertės, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas „Nokia 1208“ 95 Lt vertės, piniginė -80 Lt vertės, kurioje buvo 10 Lt, darbo pažymėjimas, I. R. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), buto raktas su moliniu liūtuko formos pakabuku, Swedbank kortelė ir kreditinė kortelė, IKI, MAXIMA, MEDAUS nuolaidų kortelės. Tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis pagrobė svetimą I. R. priklausantį turtą bendros 465 litų vertės, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. L. kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d., pažymėjo, jog A. L. kaltė, padarius plėšimą I. R. atžvilgiu pasitvirtino ne tik pačio kaltinamojo prisipažinimu iš dalies bei jo duotais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu, bet ir 2011 m. sausio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nukentėjusiosios I. R. 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškimu, 2011 m. sausio 18 d. apžiūros protokolu, Daiktų parodymo atpažinti protokolu, kratos protokolu, Daiktų parodymo atpažinti protokolu. Ir nors kaltinamasis A. L. neigė tą aplinkybę, kad jis stūmė nukentėjusiąją I. R. ir ji kakta atsitrenkė į duris, o jis staiga sugriebė rankinuką ir pabėgo, nurodydamas priešingai, kad jis pakėlė nukentėjusiąją nuo žemės, padėjo įeiti į laiptinę ir tik tuomet, kai ji pastatė rankinuką ant laiptų, jį pagriebė ir pabėgo, teismas, ištyręs visumą įrodymą, padarė išvadą, jog neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir ikiteisminio tyrimo metu ir įrodymų tyrimo teisme metu, be to, nukentėjusioji neturi jokio pagrindo ir motyvo apkalbėti kaltinamojo, o kaltinamasis, priešingai stengiasi išvengti griežtesnės bausmės, todėl nėra nuoširdus ir pateikia savo versiją tik norėdamas išvengti griežtesnės bausmės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. L. prašo pakeisti jo atžvilgiu Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. priimtą nuosprendį ir perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (R. P. priklausančio turto vagystė) paskirti švelnesnę bausmę.

A. L. teigia, jog teismas pagrįstai pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (R. P. priklausančio turto vagystė), tačiau, anot apelianto, skyrė per griežtą bausmę. Prašo atsižvelgti, jog jis kaltę dėl šios padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, sutiko atlyginti civilinį ieškinį, be to, nuketėjusysis R. P. civilinio ieškinio atsisakė, į ką teismas turėjo atsižvelgti ir skirti mažesnę bausmę.

Skunde apeliantas taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., nes jis plėšimo I. R. atžvilgiu nepadarė, o įvykdė atvirąją vagystę. Jis jokio fizinio smurto nenaudojo, jis jai padėjo įeiti į laiptinę, o jai pastačius rankinę ant laiptų, ją tiesiog pagrobė ir pabėgo.

A. L. atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusioji parodė, kad nematė, kas ją pastūmė, todėl negalima daryti išvados, kad tai buvo būtent jis, jai nenusytatyta jokių smurtinių žymių. Taip pat į tai, jog I. R. su pareiškimu dėl plėšimo į teisėsaugos pareigūnus kreipėsi praėjus net 4 dienoms po nusikaltimo padarymo, be to, buvo visiškai girta.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, sutinka atlyginti padarytą žalą, turi šeimą – 4 metų 7 mėnesių sūnų ir 2011-07-18 gimusią dukrą ir yra šeimos maitintojas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai kvalifikavo A. L. padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 180 str. 1 d. ir paskyrė jam tinkamas bausmes.

A. L. neginčija pagrobęs R. P. priklausantį turtą (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.), tačiau neigia I. R. atžvilgiu įvykdęs plėšimą, nurodydamas, kad jokio fizinio smurto nenaudojo, nestūmė - tik padėjo įeiti į laiptinę, o jai pastačius rankinę ant laiptų, ją pagrobė ir pabėgo. Nors apeliantas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos BK 180 str. 1 d., neprisipažįsta, tačiau A. L. kaltė yra įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, nukentėjusiosios I. R., liudytojų A. K. ir A. Č. parodymais, 2011 m. sausio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b.l. 114-120), 2011 m. sausio 18 d. apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 86), Daiktų parodymo atpažinti protokolu (t. 1, b.l. 90-91), kratos protokolu (t. 1, b.l. 95), Daiktų parodymo atpažinti protokolu (t. 1, b.l. 100-101) ir kita byloje esančia rašytine medžiaga. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusioji I. R. davė nuoseklius parodymus (t. 1, b.l. 53-54, 62; t. 2, b.l. 43-45), tvirtindama, jog ji prie savo namo laiptinės buvo užpulta, t.y. buvo pastumta iš nugaros link durų, į kurias ji atsitrenkė ir pajuto fizinį skausmą, po to užpuolikas paėmė ant jos rankų buvusią rankinę ir pabėgo. Tai, jog iš nukentėjusiosios pagrobė rankinę pripažįsta ir pats A. L., tik neigia faktą vartojęs smurtą, t.y. padaręs plėšimą. Tokie apelianto teiginai yra paneigiami jau aukščiau minėtais I. R. nuosekliais parodymais, netikėti jais teismas neturi pagrindo, nes nukentėjusioji neturėjo dingsties duoti melagingus parodymus teisėsaugos institucijoms bei apkalbėti nuteistąjį. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji parodė, kad nematė, kas ją pastūmė, todėl negalima daryti išvados, kad tai buvo būtent jis, tačiau apeliacinė instancija pažymi, kad A. L. šį teiginį paneigia pats, pripažindamas kad būtent jis paėmė I. R. rankinę. Apeliacinė instancija pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. kyla ir tuomet, jei nukentėjusiajam nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, nes pagal susiklosčiusią teismų praktiką veika kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet užpuoliko veiksmai sukėlė fizinį skausmą.

Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog A. L. kaltės dėl plėšimo nepripažinimas vertintinas kaip nuteistojo gynybinė pozicija bei siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį.

Apeliacinė instancija, išnagrinėjusi skundą bei baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, jog visų pirmosiosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų duomenų visuma įrodo, jog A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – plėšimą I. R. atžvilgiu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus bei priėjo teisingą išvadą, jog A. L. pastūmė I. R., nuo ko nukentėjusioji kakta atsitrenkė į duris, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis, ir nutraukė nuo nukentėjusiosios kairės rankos rankinę. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą sprendimą pripažindamas apeliantą kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

A. L. skunde atkreipia dėmesį, jog I. R. su pareiškimu dėl plėšimo į teisėsaugos pareigūnus kreipėsi praėjus net 4 dienoms po nusikaltimo padarymo, be to buvo neblaivi. Tačiau kolegija pažymi, jog A. L. kaltė dėl padaryto plėšimo yra įrodyta jau aukščiau aptartų įrodymų visuma ir aplinkybė, jog nukentėjusioji tą vakarą buvo išgėrusi ir į teisėsaugos pareigūnus kreipėsi ne iš karto po užpuplimo nusikaltimo kvalifikacijai reikšmės neturi bei nepaneigia jos atžvilgiu nagrinėjamo nusikaltimo padarymo fakto.

Nuteistajam A. L. bausmės tiek už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., tiek ir 178 str. 2 d., paskirtos tinkamai, nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis dėl padarytų nusikaltimų prisipažino iš dalies, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, padarytą žalą pripažįsta pilnai, tačiau padaryti apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, A. L. praeityje teistas net devynis kartus, iš kurių du kartus už plėšimus ir šešis kartus už vagystes (t. 1, b.l. 133-135), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 137), nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. už padarytus nusikaltimus skyrė realias laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, jog apeliantui tiek už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., tiek ir 178 str. 2 d., paskirtų laisvės atėmimo bausmės dydžiai yra mažesni už šių nusikaltimų sankcijose numatytus bausmės vidurkius, todėl yra teisingos, atitinkančios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir negali būti pripažintos per griežtos.

Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog jis dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, sutinka atlyginti padarytą žalą, R. P. atsisakė civilinio ieškinio, turi šeimą – 4 metų 7 mėnesių sūnų ir 2011-07-18 gimusią dukrą ir yra šeimos maitintojas, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių neduoda pakankamo pagrindo švelninti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

A. L. apeliacinį skundą atmestiKolegijos pirmininkas Vladislavas LenčikasTeisėjai Laureta UlbienėVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėNuorašas tikras