Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Neringos Venckienės, Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. T. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-968-54/2009 pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovei A. A.-T., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. T. 2008-01-31 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė skirti E. T. ir M. A. genominę ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar E. T. yra M. A. biologinis tėvas, jei bus nustatyta priešingai, pripažinti, kad E. T. nėra biologinis atsakovės sūnaus M. A. tėvas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2008 m. rugsėjo 24 d. atlikta ekspertizė patvirtino (b. l. 53-54), kad E. T. nėra vaiko M. A. tėvas.

2009 m. balandžio 28 d. ieškovas E. T. pareiškė prašymą (b. l. 54) trečiuoju asmeniu byloje patraukti vaiko M. A. biologinį tėvą D. P., kadangi šis turi teisę žinoti, kad turi gimusį vaiką, kas sąlygotų jų tolesnes tarpusavio teises ir pareigas, bei sukeltų jam, kaip trečiajam asmeniui, atgręžtines teises.

2009 m. balandžio 30 d. nutartimi (b. l. 107) teismas ieškovo prašymą atmetė nurodydamas, kad CPK 47 straipsnis reglamentuoja, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Ieškovo pateiktas prašymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Nepateikti įrodymai, kad D. P. yra biologinis M. A. tėvas, todėl prašymą atmetė. Be to, teismas nurodė, kad analogiškas ieškovo prašymas buvo išspręstas 2009-04-28 teismo posėdžio metu ir buvo netenkintas.

Ieškovas E. T. atskiruoju skundu (b. l. 111) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti trečiuoju asmeniu byloje D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau atsakovė, pripažindama, kad ieškovas nėra biologinis jos nepilnamečio sūnaus M. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nesutinka su ieškiniu, bei slepia tikrąjį vaiko tėvą. Ieškovas nustatė, remdamasis byloje paaiškėjusiomis aplinkybėmis, bendrų pažįstamų nuorodomis, atsakovės ir galimo jos vaiko tėvo mokyklos laikų bendrais pažįstamais bei visišku išoriniu vaiko ir galimo tėvo panašumu, kad M. tėvas galėtų būti D. P.. Jis su atsakove artimai bendravo nuo mokyklos laikų. Ieškovas remiasi LR CK - 3.147 str., 3.150 str. bei teismų praktika, reguliuojančiais realistinio metodo vaiko kilmei nustatymą, LR CK įtvirtintomis vaiko teisės žinoti savo kilmę nuostatomis. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. numato vaiko teisę, kiek tai įmanoma, nuo gimimo žinoti, kas yra jo tėvai. Šiuo atveju teismas nesiima šeimos byloms priskirtino iniciatyvaus vaidmens, siekiant nustatyti tikrąją padėtį, nors byloje visiškai aiški atsakovės siekio tik gauti materialinį išlaikymą vaikui tendencija. Pačiai vaiko motinai slepiant tikrąjį vaiko tėvą, pažeidžiamos, visų pirma, vaiko teisės, nes motina vaikui jau yra pasakiusi, kad ieškovas nėra jo tėvas. Ieškovas ir vaikas nebebendrauja jau daugiau kaip du metus. Būtent esant tokioms aplinkybėms yra būtina nustatyti tikrąją vaiko kilmę, nes bet kokie tolesni jo ir ieškovo ryšiai (net ir socialiniai) tapo negalimi. Ieškovas mano, kad ir galimo biologinio vaiko tėvo teisės žinoti apie vaiką yra pažeidinėjamos, galimas vaiko tėvas turi būti bent informuotas apie vaiką.

Atsakovė A. A.-T. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atmestinas ieškovo atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog ieškovas, remdamasis šalių bendrų pažįstamų nuorodomis, atsakovės ir vaiko tėvo mokyklos laikų bendrais pažįstamais bei išoriniu vaiko ir galimo tėvo panašumu nustatė, jog nepilnamečio sūnaus M. A. tėvas galėtų būti D. P. (pats ieškovas nepatvirtina, tik nurodo, kad „galėtų būti“ tėvas). Atmestinas, nes niekuo nepagrįstas ir kitas ieškovo argumentas, jog su šiuo asmeniu atsakovė artimai bendravo nuo mokyklos laikų. Atsakovė kategoriškai neigia pažintį su nurodytu asmeniu. Laiko, kad asmens, kuris nėra ir negali būti M. A. biologiniu tėvu, įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, vertintinas kaip grubus šio piliečio teisių pažeidimas. Ieškovas, atstovaujamas advokatės, turėtų įvertinti savo nepagrįsto prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pil. D. P., pasekmes. Į bylą nebūtų teisinio pagrindo įtraukti net ir biologinį sūnaus tėvą, nes šios bylos išsprendimas neturėtų įtakos nei jo teisėms, nei pareigoms net ir ieškinio patenkinimo atveju, t. y. nuginčijus ieškovo tėvystę. Ieškovas skundą grindžia vaiko teise žinoti, kas yra jo tėvai. Iš tiesų, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, kurią 1995 m. ratifikavęs Lietuvos Respublikos seimas, 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog „Vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.“ Atsakovės nuomone, nurodyta vaiko teisė nėra pažeista, nes nepilnametis sūnus M. A., du kartus apklaustas Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių (apklausos protokolai yra byloje), patvirtino, jog tik neseniai sužinojęs, kad tėtis E. nėra jo biologinis tėvas, kad jis nenorėtų susipažinti su savo tėčiu D., nes apie jį nieko nežino ir nėra jo matęs, kad iš dviejų tėčių jam svarbesnis ir artimesnis yra E. T., kadangi jį myli, pažįsta nuo vaikystės, su juo gerai sutardavo. Nepilnamečio sūnaus M. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, jog sūnui labai trūksta bendravimo su ieškovu ir su jo tėvais bei išrašas iš M. A. medicininių dokumentų, patvirtinantis sūnaus emocinės, psichologinės būsenos svyravimus, tapatumo praradimą dėl staigaus ryšio su įtėviu nutrūkimo, paneigia atskirajame skunde nurodytą ieškovo argumentą, jog atsakovė, nesutikdama su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, siekia tik gauti materialinį išlaikymą vaikui.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme ( CPK 338 str.).

Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas - užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; Pirmosios instancijos teismas neįtraukė ieškovo nurodyto spėjamo vaiko tėvo D. P. į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Kiekvienu konkrečiu atveju įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių. Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad D. P. yra M. A. biologinis tėvas, todėl, nenustačius aplinkybių, kurios lemtų jo poreikį tiesiogiai dalyvauti byloje ir ginti savo interesus, teismas neprivalėjo jo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą kategoriškai neigia pažintį su ieškovo nurodytu spėjamu vaiko tėvu D. P.. Pažymėtina, kad 2009-02-26 teismo posėdžio metu ieškovas vaiko tėvu buvo nurodęs ir S. B. (b.l. 79). Ieškovo pareiškime dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nurodyta, kad D. P. atsirastų atgręžtinės teisės jeigu būtų nustatyta jo tėvystė. Tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas tėvystės nustatymo klausimas, todėl ieškovo prašymo motyvai nesudaro pagrindo D. P. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalimų (CPK 47 straipsnio 3 dalyje.).

Pagal CK 3.151 str. pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip tėvas, bet laikantis save vaiko tėvu, todėl ieškovo nurodyto jo spėjamo vaiko tėvo neįtraukimas į bylą, neužkerta pastarajam kelio pradėti procesą dėl tėvystės nuginčijimo bendrais pagrindais (CK 3.151 str.). Jeigu ieškovo nurodytas asmuo yra M. A. biologinis tėvas, tai jo dalyvavimas ir šioje byloje galėtų būti tik trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.). Šie asmenys tik patys gali apsispręsti dalyvauti procese ar ne. Teismas turi teisę jiems tik pranešti apie galimybę įsitraukti į procesą, tačiau negali jų įtraukti į procesą savo iniciatyva.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo motyvais, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimas į bylą vertintinas kaip teismo pareigos dėl aktyvaus jo vaidmens šeimos bylų nagrinėjime, neįgyvendinimas. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis) kai tai yra susiję su iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, imtis priemonių šalims sutaikyti, teise viršyti pareikštus reikalavimus arba taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta bei teisėta ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą netenkinti.

Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.