- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-422-873/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59130-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius, Vladimiras Buslovičiausir Vilnius, Vladimiras Buslovi
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V.B. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 12 d., apie 11.50 val., būdamas sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) kieme, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, vieną kartą kumščiu tyčia sudavė A. J. į kaklą, padarydamas jam dvi kraujosruvas balso klosčių srityje ir taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. J. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. B. gynėjas Vladimiras Buslovičius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendį, kuriuo nuteistajam V. B. buvo paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir baudžiamąją bylą V. B. atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir selektyviai įvertino byloje esančius duomenis, pernelyg sureikšmino nukentėjusiojo A. J. parodymus, nuosprendyje padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl V. B. kaltumo bei jo atliktų veiksmų pobūdžio prieš nukentėjusįjį A. J.. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio nuostatas dėl išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo ir tinkamo įstatymo pritaikymo nusikalstamą veiką nepadariusių asmenų atžvilgiu bei 20 straipsnio 1 ir 3 dalis, nes įvertino ne visus, įstatymų nustatyta tvarka gautus, sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis, o tuos, kuriais grindė nuosprendį, įvertino neobjektyviai, 301 straipsnio 1 dalį, nes neišsamiai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pasisakė tik dėl dalies faktinių aplinkybių, o esminių aplinkybių, rodančių kaltinamojo veiksmų teisėtumą ir nenusikalstamą pobūdį, nevertino ir nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad remiantis bylos duomenimis matyti, jog V. B. pareikštas kaltinimas iš esmės yra pagrindžiamas vieninteliu įrodymu - tik nukentėjusiojo parodymais, kuriuos kaltinamasis kategoriškai neigia. Pažymima, kad liudytojai, duodami parodymus, laikėsi skirtingų, prieštaringų pozicijų, esamų prieštaravimų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme panaikinti nepavyko. Liudytojų P. J. ir A. J. parodymai jų patikimumo aspektu yra lygiaverčiai. Esant prieštaravimams tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų dėl esminių įvykio aplinkybių, nukentėjusiojo parodymai nepakankami apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatant pas A. J. vidinius sužalojimus, buvo remtasi tik jo paties parodymais, neatsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad A. J. 2017 m. lapkričio 12 d. konflikto metu naudojo ašarines dujas. Esant situacijai, kai įvykio metu buvo panaudotos ašarinės dujos, svarbu nustatyti, ar pas A. J. 2 kraujosruvos atsirado dėl suduoto smūgio ar kaip cheminio nudegimo rezultatas dėl paties nukentėjusiojo panaudotų ašarinių dujų. Apelianto manymu, nuo šios aplinkybės nustatymo priklauso tinkamas nusikaltimo kvalifikavimas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi juos patvirtina objektyvūs įrodymai - teismo medicinos specialisto pakartotinė išvada. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje esančią 2017 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadą ji surašė remiantis 2017 m. lapkričio 14 d. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu bei jos pačios atliktos 2017 m. lapkričio 14 d. specialisto išvados duomenimis. Savo surašytoje išvadoje specialistė užrašė tai, kas buvo nurodyta gydytojo išduotame dokumente ir ką paaiškino pats A. J., t. y., kad jam buvo smūgiuota į priekinį kaklo paviršių, kad nuo smūgio nugriuvo, sąmonės praradęs nebuvo, išsakė skundus, kad balsas prikimęs, jaučia skausmus kaklo srityje ryjant seiles ir maistą, kad išvadoje nenurodytas nei kraujosruvų dydis, nei spalva. Pažymėtina, kad kitaip, nei teigiama pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, specialistė apklausos metu nenurodė, kad užfiksuotas sužalojimas nėra būdingas dujų poveikiui: priešingai - nurodė, kad tokia galimybė neatmetama, bet nustatyti, ar kraujosruvos atsirado dėl dujų poveikio, galima tik atlikus toksikologinius tyrimus. Apelianto manymu, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltinimo pagrįstumo paviršutiniškos ir subjektyvios, padarytos neišanalizavus kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir nepateikus argumentuotų atsakymų dėl jų įrodytumo.
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam V. B. buvo paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir paskirti nuteistajam V. B. laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant nuteistąjį 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 1 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Prokuroras nurodo, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. B. paskyrė bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams, tačiau nepaskyrė jokių draudimų ir apribojimų, numatytų BK 48 straipsnio 5, 6, 7 dalyse. Prokuroro manymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalis dėl V. B. paskirtos bausmės turi būti pakeista, kadangi teismas, nuteistajam V. B. nepaskirdamas jokių draudimų ar įpareigojimų, netinkamai pritaikė BK 48 straipsnį.
3.2. Pažymi, kad vertinant nuteistajam V. B. skirtinus draudimus ir įpareigojimus, būtina atsižvelgti į tai, kad jis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Pasak prokuroro, iš nuteistojo V. B. pasirinkto konfliktų sprendimo būdo – naudoti fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, galima daryti išvadą, jog V. B. trūksta socialinių įgūdžių, jis stokoja žinių apie taikius konflikto sprendimo būdus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir siekiant tinkamai paveikti bausmę atliekančio asmens elgesį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, nuteistajam V. B. būtina skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
3.3. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. B., veikdamas tyčia, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, taip pat įvertinęs nuteistojo asmenybę, nusprendė V. B. paskirti BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą ir nustatyti bausmės trukmę 6 mėnesiams, t. y. daug mažesnį bausmės dydį už baudžiamajame įstatyme numatytą tokios bausmės rūšies vidurkį. Pasak prokuroro, su teismo paskirta bausmės rūšimi galima sutikti, tačiau paskirtos bausmės trukmė yra nepagrįstai per švelni, neužtikrinanti bausmės paskirties ir pažeidžianti bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nuteistasis V. B. savo kaltės nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, dėl savo padarytos veikos nesigailėjo, padaryta nusikalstama veika baigta, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilo padariniai - nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinus šias bylos aplinkybes, nuteistajam skirtinos bausmės trukmė turėtų būti artima baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės vidurkiui - turėtų būti skiriamas laisvės apribojimas 1 metams. Tokiu bausmės terminu galima būtų pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės tikslus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo V. B. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas. Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).
Dėl nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentų
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl V. B. kaltės nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. J. sveikatą ir teisingai kvalifikavo veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
6.1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija savo kaltę, stengiasi sumenkinti nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą, kitus byloje esančius duomenis, daug dėmesio skiria atskirų bylos duomenų įrodomajai reikšmei, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi duomenis, sprendžia, kad byloje yra surinkta patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tarpusavio atitikimą. Taip vertinant įrodymus iš esmės abejonių dėl nuteistojo kaltumo nekyla.
6.2. Šioje byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo uošvio A. J. ir nukentėjusiojo A. J., jų šeimos narių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Aptariamo įvykio metu tarp V. B. ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių, po ko nuteistasis kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. J. į kaklą, tuo nežymiai sutrikdydamas sveikatą. Nuteistasis neigia padaręs nusikalstamą veiką, nurodo, jog nukentėjusiajam į kaklą kumščiu nesudavė, o tik nustūmė jį delnu, į petį, krūtinę, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia nuteistojo versija, kadangi ji paneigta byloje esančiais objektyviais duomenimis.
6.3. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis A. J. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog jam priėjus prie A. J., V. B. vieną kartą ranka (kumščiu) jam sudavė į kaklą. Tokias aplinkybes patvirtino tiesioginė įvykio liudytoja P. J., kuri parodė, kad matė, kaip V. B. pribėgo ir smogė kumščiu A. J. į kaklą, po ko šis nugriuvo. Nors nuteistasis bando sumenkinti nukentėjusiojo parodymus, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai jais vadovavosi suteikdamas didesnę įrodomąją vertę, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu teiginiu. Tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojos P. J. parodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vieni kitus, taip pat atitinkantys specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo sužalojimų pobūdžio. Nukentėjusiojo sužalojimas konstatuotas 2017 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 3772/2017 (01), iš kurios matyti, kad A. J. nustatyta kraujosruvos (dvi) balso klosčių srityje. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 38). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie objektyvūs duomenys yra pakankami išvadai, kad tarp apelianto ir nukentėjusiojo buvo konfliktas, kurio metu nukentėjusiajam A. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
6.4. Nuteistasis V. B. kelia versiją, kad nukentėjusiajam sužalojimai – kraujosruvos galėjo atsirasti kaip cheminio nudegimo rezultatas dėl paties nukentėjusiojo panaudotų ašarinių dujų. Tačiau tokia nuteistojo versija nepagrįsta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis neneigia konflikto metu turėjęs dujų balionėlį bei jį papurškęs, tačiau kategoriškai tvirtina, kad dujomis paveiktas nebuvo, nurodo, jog būtent dėl nuteistojo suduoto smūgio kreipėsi į medikus (b. l. 191). Specialistė pirmosios instancijos teisme parodė, kad parašė išvadą, remdamasi gydytojų dokumentais ir nukentėjusiojo parodymais. Specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai yra padaryti kietu buku daiktu ar daiktais. Kaip jau minėta, smūgio faktą nurodė ir liudytoja P. J.. Pastebėtina, kad pats nuteistasis neneigia kontakto su nukentėjusiuoju.
6.5. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtų asmenų parodymais, nes jie papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais patvirtina, jog V. B. atlikto neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistojo teiginiais. V. B. kaltė nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą įrodyta. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Dėl prokuratūros apeliacinio skundo argumentų
7. Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl neteisingai paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija apeliacinį skundą nagrinėja jo ribose ir patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
7.2. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
7.3. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė laisvės apribojimą 6 mėnesiams. Prokuroras sutinka su teismo paskirta bausmės rūšimi, tačiau nurodo, jog paskirtos bausmės trukmė yra nepagrįstai švelni, neužtikrinanti bausmės paskirties ir pažeidžianti bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Prokuroras prašo nuteistajam V. B. skirti griežtesnę bausmę - laisvės apribojimą 1 metams. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta laisvės apribojimo bausmė ir jos terminas yra teisinga ir šioje situacijoje nelaikytina per švelni.
7.4. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę už V. B. padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas yra baigtas. Teismas nenustatė V. B. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, paskirdamas bausmę, išsamiai įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo V. B. asmenybę, į tai, jog jis anksčiau neteistas, administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2016 m. birželio 16 d. (b. l. 139-140), turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (b. l. 145). Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimą 6 mėnesiams. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokiu bausmės terminu galima būtų pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės tikslus.
7.5. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti nuteistajam draudimų ir įpareigojimų, numatytų BK 48 straipsnio 5, 6, 7 dalyse. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant nuteistajam V. B. skirtinus draudimus ir įpareigojimus, būtina atsižvelgti į tai, kad jis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Nuteistojo pasirinktas konflikto sprendimo būdas – naudoti fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, nepriimtinas. Tuo tarpu prokuroro siūlomas įpareigojimai nuteistajam, teisėjų kolegijos nuomone, turės teigiamos įtakos jo elgesiui. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, efektyviam nuteistojo elgesio koregavimo užtikrinimui nuteistajam V. B. skirtinas prokuroro prašomas įpareigojimas - 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 7 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas neapsvarstė ir be pagrindo nepaskyrė V. B. jo elgesio koregavimui reikšmingų įpareigojimų, kurie iš tikrųjų galėtų ir turėtų padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti:
vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, paskirti nuteistajam V. B. įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą atmesti.