- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-514-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. Š., J.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1059-590/2009 pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui R. S. dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. Š. 2008-05-20 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 11322,21 Lt draudimo išmoką, 200 Lt už automobilio techninės būklės įvertinimą, 500 Lt už specialisto išvadą, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-18 apie 18.20 val. Panevėžio rajone sodų bendrijos „Vairas“ kelio vingyje trečiojo asmens vairuojamas automobilis Renault -19, v/n (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu ieškovo vairuojamu automobiliu Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sugadinta ieškovo automobilio priekinis bamperis, priekinis kairysis sparnas, variklio gaubtas, priekiniai kairės bei dešinės pusės žibintai ir posūkių rodikliai, radiatoriaus grotelės, išbėgo aušinimo skystis, o trečiojo asmens automobilio buvo sugadinta: priekinis bamperis, abu priekiniai sparnai, variklio gaubtas, abu priekiniai (kairysis ir dešinysis) žibintai, priekiniai dešinės ir kairės pusės posūkių rodikliai, radiatoriaus grotelės, išbėgęs aušinimo skystis. Pagal 2008-03-15 UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 280337 ieškovo automobiliui Audi A6 Avant eismo įvykio metu buvo padaryta 11322,21 Lt žala. Trečiojo asmens automobilis Renault -19 buvo apdraustas pas atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Atsakovas atsisakė atlyginti žalą, nepagrįstai motyvuodamas tuo, kad automobilis Audi A6 Avant buvo sugadintas kitomis aplinkybėmis (CK 6.254 str., CK LIII skyriaus normos).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad, administruojant žalą, buvo atliktas autoavarijos aplinkybių tyrimas, kuriuo remiantis nustatyta, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo apgadintas ne jo nurodytomis aplinkybėmis, o buvo sugadintas tyčia, t.y. įvykio aplinkybės buvo suklastotos ir tą patvirtina ekspertinė pažyma Nr. 367148. 2007-06-07 buvo atsisakyta mokėti draudimo išmoką. Ieškovas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, kreipėsi į LR Draudimo priežiūros komisiją, pateikė prof. O. L. 2007-10-25 išvadą. Kadangi atsakovo vyresnysis žalų ekspertas M. S. ir ieškovo pasitelkta ekspertė prof. O. L. skirtingai vertino eismo įvykio aplinkybes, siekiant visapusiškai bei nešališkai ištirti įvykį, atsakovas 2007-11-10 užsakė papildomą ekspertinį tyrimą Lietuvos teismo ekspertizės centre. Peržiūrėjus gautą 2008-01-29 ekspertizės aktą Nr. 11-3349(07), atsakovas neturėjo pagrindo keisti 2007-06-07 sprendimo dėl draudimo išmokos. Tiriant eismo įvykio aplinkybes, buvo kreiptasi į antrą įvykio dalyvį trečiąjį asmenį su reikalavimu pateikti apžiūrai sugadintą automobilį Renault 19, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau šis eismo įvykio dalyvis minėto automobilio apžiūrai nepateikė, tik nurodė, kad automobilį paliko Panevėžyje R. J., kuris automobilį Pušaloto gatvėje prie automobilių turgaus pridavė į metalo laužą. Tokiu būdu tretysis asmuo neįvykdė pareigos pateikti draudikui informaciją apie eismo įvykio aplinkybes ir LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nurodytų eismo įvykio dalyvių pareigų, dėl ko išmokėjus draudimo išmoką jam būtų pareikštas atgręžtinis reikalavimas. Ieškovas turėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo į trečiąjį asmenį (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str., 22 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-10-14 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“: ieškovo J. Š. naudai - 11322,21 Lt draudimo išmoką, 700 Lt žalos įvertinimo išlaidos, 340 Lt žyminio mokesčio, 2000 Lt už advokato pagalbą; valstybės naudai - 68 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti. Teismas nustatė, jog 2007-04-18 apie 18.20 val. Panevėžio rajone sodų bendrijos „Vairas“ kelio vingyje įvykusio eismo įvykio, kurio metu ieškovo vairuojamas automobilis Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) susidūrė su trečiojo asmens vairuojamu automobiliu Renault -19, v/n (duomenys neskelbtini) kaltininku buvo pripažintas tretysis asmuo, kuris, vairuodamas automobilį, kelio posūkyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu ieškovo automobiliu. Teismas konstatavo, jog ieškovo užsakymu automobilio Audi sugadinimus įvertino UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“, kuris 2008-03-15 nustatė, kad automobilio atkuriamoji vertė, įvertinus keičiamų detalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą), yra 11322,21 Lt. Teismas nustatė, jog automobilio Renault valdytojo civilinę atsakomybę apdraudė atsakovas. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija neatlyginti ieškovo patirtos žalos, kadangi ieškovo nurodytos eismo įvykio aplinkybės yra suklastotos. Teismas atkreipė dėmesį, jog eismo įvykio aplinkybės yra užfiksuotos policijos pareigūno surašytame 2007-04-18 Eismo įvykio protokole Nr. E737945, kuris yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Teismas pažymėjo, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovas suklastojo eismo įvykio aplinkybes iš esmės reiškia kaltinimus nusikaltimo padarymu. Teismo nuomone, civilinėje byloje tokios išvados gali būti padarytos tik esant labai tvirtiems įrodymams apie eismo įvykio suklastojimą. Teismas konstatavo, jog šias aplinkybes turi įrodyti atsakovas. Atsakovo prašymu teismas byloje skyrė teismo autotechninę trasologinę ekspertizę, kurią atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. L., 2009-03-19 ekspertizės akte pateikė išvadą, kad vairuotojų J. Š. ir R. S. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, esant užfiksuotiems automobilio Audi A6 Avant sugadinimams, automobiliai Audi A6 Avant ir Renault negalėjo atsidurti padėtyse, panašiose į užfiksuotas protokolo Nr. E737945 eismo įvykio schemoje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertas atsakė tik į vieną teismo klausimą. Ekspertas nurodė, kad negali trasologiniu tyrimu pagrįsti automobilių Audi ir Renault susidūrimo, nes nepateikta jokių palyginimui tinkamų automobilio Renault sugadinimų atvaizdų. Ekspertas taip pat nurodė, kad eismo įvykio ekspertai nėra kompetentingi spręsti, koks buvo automobilių susidūrimo modelis (mechanizmas), įvertinant automobilių greitį 10 km/h intervalais skalėje nuo 30 km/h iki 70 km/h. Teismas konstatavo, kad pagal pateiktas ekspertizės išvadas negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad automobiliai negalėjo atsidurti padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio protokole, nes teismo ekspertizė nepateikė atsakymo, koks buvo automobilių susidūrimo mechanizmas. Teismas pabrėžė, jog nesant aiškių išvadų apie automobilių susidūrimo modelį, išvada, kad automobiliai galėjo arba negalėjo atsidurti kokioje nors padėtyje, yra neįtikinama.
Teismas pažymėjo, jog atsakovas rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro Eismo įvykių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto inžinieriaus Z. P. 2008-01-29 ekspertizės aktu, kuriame taip pat nurodoma išvada, kad R. S. ir J. Š. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis automobiliai Audi ir Renault po susidūrimo negalėjo persislinkti į vietas ir padėtis, užfiksuotas eismo įvykio protokole. Teismas nustatė, jog tokią išvadą specialistas padarė, remdamasis automobilių susidūrimo eigos atkūrimo rezultatais, gautais naudojant kompiuterinę programą PC Crash 8.0. Teismas pažymėjo, kad ir šis specialistas ekspertizės akto aprašomojoje dalyje konstatavo, kad negalima atkurti Audi ir Renault automobilių susidūrimo eigą, tame tarpe ir jų persislinkimo po susidūrimo trajektorijas. Specialistas nurodė, kad tokia išvada negalima, nes protokole užfiksuotoje eismo įvykio vietos situacijoje nėra užfiksuotų kelio geometrijos išmatavimų, užfiksuotų po susidūrimo automobilių Audi ir Renault padėčių kelyje išmatavimų kelio ilgio, pločio ir jų pačių padėčių atžvilgiu, nėra pateikta tirti automobilio Renault, ar jo fotografijų, kuriose būtų galima matyti jo sugadinimų koncentracijos vietą, apimtį bei deformacijų kryptis. Be minėtų duomenų nesant galimybės atkurti automobilių padėčių iki susidūrimo, susidūrimo metu ir po jo, išvada, kad automobiliai po susidūrimo negalėjo atsidurti protokole nurodytose padėtyse taip pat negali būti laikoma visiškai patikima. Teismas atmetė atsakovo darbuotojo vyresniojo inžinieriaus eksperto M. S. surašytas išvadas ir vertinimus, nes dėl esamų darbo santykių su atsakovu minėtų įrodymų teismas negali pripažinti objektyviais.
Teismas konstatavo, jog ieškovo pateiktoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių transporto katedros prof. habil. dr. O. L. 2007-10-25 išvadoje nurodoma, kad sprendžiant iš ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos, sugadinimai eismo įvykio metu padaryti abiems automobiliams nurodyti KP medžiagoje ir sugadinimai padaryti automobiliui Audi A6, charakterizuoti fotonuotraukose, įvertinus aukščiau aprašytą eismo įvykio mechanizmą, leidžia teigti techniniu požiūriu, kad automobilių sugadinimai yra adekvatūs nurodytiems KP medžiagoje ir pilnai galėjo gautis šio eismo įvykio metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ši specialistė, skirtingai nei kiti specialistai, savo išvadą grindė net tik pagal policijos užfiksuotus eismo įvykio duomenis, bet ir pagal pačios atliktą įvykio vietos apžiūrą ir jos metu atliktus matavimus.
Teismas įvertinęs teismo ekspertizės, inžinieriaus Z. P., prof. O. L. išvadas, eismo įvykio protokole užfiksuotas aplinkybes, eismo įvykio protokolą surašiusio policijos pareigūno K. Ž., ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimus, padarė išvadą, jog neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškinyje nurodytos eismo įvykio aplinkybės yra suklastotos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad tretysis asmuo nepranešė draudikui AB „Lietuvos draudimas“ apie eismo įvykį bei nesudarė galimybių po eismo įvykio apžiūrėti automobilį Renault, sukelia teisines pasekmes tik trečiajam asmeniui, tačiau negali būti naudojama prieš ieškovą ir negali turėti teisinės įtakos jo teisėms gauti draudimo išmoką iš atsakovo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančių teisę sumažinti draudimo išmoką, padarė išvadą, jog atsakovas privalo ieškovui sumokėti 11322,21 Lt draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovo ieškovui taip pat priteisiamos ieškovo turėtos 700 Lt žalos įvertinimo išlaidos, 340 Lt žyminio mokesčio, 2000 Lt už advokato pagalbą (CK 6.249 str. 4 d. 2 p., 6.987 str., CPK 93 str., 98 str., Draudimo įstatymo 82 str. 6 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-10-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas grindžiamas įrodymais, kuriais fiksuojamos prieštaringos aplinkybės. Bylos nagrinėjimo metu šie prieštaravimai nebuvo pašalinti, todėl tikėtina, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2007-04-18 Eismo įvykio protokole Nr. E737945 buvo užfiksuotos ne betarpiškai pareigūnų matyto įvykio aplinkybės, bet tokios, kokias parodė eismo įvykio dalyviai. Į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai fiksavo esamą automobilių padėtį ir pažymėjo jų apgadinimus. Tai buvo tik automobilių būklės ir padėčių kelio atžvilgiu formali fiksacija (neatliekant įvykio vietos matavimų), nevertinant automobilių apgadinimų bei vairuotojų nupasakotų eismo įvykio aplinkybių priežastinio ryšio. Automobilių padėtys po eismo įvykių buvo vertinamos, atsižvelgiant į fizikos dėsnius bei vertinant pačių vairuotojų nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vertindamas teismo skyrimu 2009-03-19 atliktos ekspertizės aktą, nesiaiškino, ar nesant galimybės nustatyti konkretaus automobilių susidūrimo mechanizmo (kokiomis būtent dalimis automobiliai kontaktavo, kuri automobilio dalis paveikė/pažeidė kito automobilio konkrečias dalis smūgio metu) iš tiesų yra objektyvi kliūtis, trukdanti ekspertams vertinti automobilių padėtis po eismo įvykio.
2) Teismas netyrė ir nesiaiškino, kodėl tam tikras konkrečias eismo įvykio aplinkybes, sąlygojusias ieškovui priklausančio automobilio apgadinimus, ekspertai vertina skirtingai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepašalino surinktuose įrodymuose esančių prieštaravimų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovaudamas teismo skirtos ekspertizės išvadomis, o grindė sprendimą specialistės pateiktu įvykio vertinimu, kuris laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu. 2008-01-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte pažymima, kad po susidūrimo su ieškovo automobiliu, automobilis Renault 19, persislinkdamas atgal ir sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, negalėjo turėti antrinio smūginio sąlyčio su ieškovui priklausančiu automobiliu (tokia išvada iliustruojama įvykio modeliavimui taikytos kompiuterinės programos PC Crash 8.0 sugeneruotais vaizdais). Tuo tarpu O. L. savo išvadoje teigė, kad toks antrinis kontaktas buvo įmanomas. Specialistė O. L., kurios išvadomis iš esmės grindžiamas teismo sprendimas, įvykio vietos apžiūrą ir matavimus atliko 2007 m. rugsėjo-spalio mėnesiais (tokie duomenys nurodomi O. L. parengtoje specialisto išvadoje). Kadangi nuo eismo įvykio, kurio metu, neva, buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis, buvo praėję 5-6 mėnesiai – tokia vietos apžiūra ir matavimai vertintini kritiškai. Pirminiuose dokumentuose, kuriuose fiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio (Eismo įvykio protokole Nr. E737945), nėra užfiksuoti jokie matavimai – išvadą surašiusi specialistė neturėjo konkrečių, matavimo vienetais išreikštų duomenų, iš kurių būtų galima daryti konkrečias išvadas, kurioje tiksliai kelio vietoje įvyko įvykis, kelių metrų atstumu nuo kelio krašto išsidėstė automobiliai po kontakto ir pan.
3) Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad AB „Lietuvos draudimas“ vyresnįjį inžinierių M. S. ir atsakovą siejantys darbo santykiai įtakojo minėto specialisto surašytų išvadų negalimumą pripažinti objektyviomis. Vien darbo santykių tarp atsakovo ir išvadas parengusio specialisto buvimas nelaikytinas pagrindu teigti, jog tokio darbuotojo išvados neobjektyvios. Analogiškos išvados buvo pateiktos 2008-01-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte bei teismo skyrimu 2009-03-19 atliktos ekspertizės akte, todėl jas pagrįstai galima laikyti objektyviomis.
Atsiliepimas
Ieškovas J. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-10-14 sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį (LR CPK 7 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Byloje nustatyta, kad automobilis Renault -19, v/n (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006-08-25 iki 2007-08-24 turėjo ieškovo suteiktą draudiminę apsaugą - draudimo liudijimas AEB Nr. 0624846 (1 t., b.l. 99). Šia sutartimi apdraustą automobilį vairavo tretysis asmuo R. S., kuriam pagal LR ATPK 127 str. 1 d. buvo paskirta 150 Lt bauda už tai, kad 2007-04-18 apie 18 val. 30 min. Panevėžio rajone, sodų bendrijoje „Vairas“, vairuodamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu, kurį vairavo ieškovas (1 t., b.l. 109-112).
Byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas turi sumokėti ieškovui draudimo išmoką. Šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai yra dėl to, ar buvo draudiminis įvykis.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina Trakų rajono policijos komisariato 2007-05-05 nutarimo išvadą, kad tretysis asmuo R. S. 2007-04-18 apie 18 val.30 min. Panevėžio rajone, sodų bendrijoje „Vairas“, vairuodamas automobilį, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir susidūręs su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu, kurį vairavo ieškovas, apgadino abu automobilius, nes tokia išvada padaryta pagal abiejų vairuotojų parodymus, neturint specialių techninių žinių. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės administracine tvarka nustatinėti specialiųjų žinių reikalaujančius faktus. Tai, kad Trakų rajono policijos komisariato 2007-05-05 nutarimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nesuteikia jam prejudicinės galios, nes tai nėra teismo priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje (prejudicinis faktas).
Įvertindamas atsakovo prašymu byloje skirtos teismo autotechninės trasologinės ekspertizės išvadas, išdėstytas Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. L. 2009-03-19 ekspertizės akte (1 t., b.l. 145-149), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vairuotojų J. Š. ir R. S. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, esant užfiksuotiems automobilio Audi A6 Avant sugadinimams, automobiliai Audi A6 Avant ir Renault 19 negalėjo atsidurti padėtyse, panašiose į užfiksuotas protokolo Nr. E737945 eismo įvykio schemoje. Tai reiškia, kad tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo tyčia pateikė neteisingą ir ne visą informaciją apie automobilių sugadinimo aplinkybes ir elgėsi nesąžiningai. Tai, kad ieškovas ir tretysis asmuo, būdami teisinių santykių dalyviais, savo teises įgyvendino nesąžiningai, sukūrė teisines pasekmes: atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudiminę išmoką.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros prof. habil. dr. O. L. išvada (1 t., b.l. 28-46) yra rašytinis įrodymas, kuris neturi teismui iš anksto nustatytos galios ir yra vertinamas kritiškai, nes jame išdėstytos išvados yra nepagrįstos pateiktoje tirti medžiagoje esančiais duomenimis. Nesant kelio parametrų ir automobilių padėties fiksavimo po smūgio nurodyto įvykio metu kelio atžvilgiu, pats išvadą daręs asmuo atliko įvykio vietos apžiūrą laikotarpyje nuo 2007-09-06 iki 2007-10-25, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Prof. habil. dr. O. L. išvada neturi teismo ekspertizės išvados statuso, todėl teismas ja nesiremia. Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-03-19 ekspertizės aktas (1 t., b.l. 145-149) patvirtina, kad po susidūrimo su ieškovo automobiliu, automobilis Renault 19, persislinkdamas atgal ir sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, negalėjo turėti antrinio smūginio sąlyčio su ieškovui priklausančiu automobiliu (tokia išvadą iliustruojant įvykio modeliavimui taikytos kompiuterinės programos PC Crash 8.0 sugeneruotais vaizdais), ir leidžia konstatuoti, kad prof. habil. dr. O. L. išvada techniniu požiūriu yra nepagrįsta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad AB „Lietuvos draudimas“ vyresnįjį inžinierių M. S. ir atsakovą sieja darbo santykiai, savaime nesudaro teisinio pagrindo pripažinti jo išvadą (1 t., b.l. 8-20) neobjektyvia, kadangi M. S. išvada iš esmės atitinka teismo paskirtos autotechninės trasologinės ekspertizės išvadas, išdėstytas Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. L. 2009-03-19 ekspertizės akte (1 t., b.l. 145-149).
Ta aplinkybė, kad Draudimo priežiūros komisija 2008-01-15 nutarimu (1 t., b.l.47-50) rekomendavo iš dalies patenkinti J. Š. reikalavimus, neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nes ieškovo ir trečiojo asmens tyčia nurodytos neteisingos įvykio aplinkybės sudarė teisinį pagrindą atsakovui priimti sprendimą neišmokėti draudimo išmokos.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas ir šiuo atveju nėra pagrindo spręsti klausimą, kokio konkretaus autoįvykio metu padaryti ieškovo automobiliui įvardyti ir reikalaujami atlyginti sužalojimai. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis klausimas nėra susijęs su ieškinio faktiniu pagrindu, todėl byloje nėra pagrindo tirti kito su ieškovo automobiliu susijusio autoįvykio mechanizmą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 6.1014 str. 1 d., CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 2 p., 185 str., 216 str., 218 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus ieškinį, ieškovas J. Š. turi atlyginti atsakovui 1446,31 Lt bylinėjimosi išlaidų už ekspertizę (b.l. 129, 136, 140) ir 339,67 Lt žyminio mokesčio išlaidas (b.l. 176) už apeliacinį skundą. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo: 68 Lt (b.l. 1) - pirmosios instancijos teisme ir 9,75 Lt (b.l. 191) - apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš J. Š. 1446,31 Lt bylinėjimosi išlaidų už ekspertizę pirmosios instancijos teisme ir 339,67 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą AB „Lietuvos draudimas“ naudai.
Priteisti iš J. Š. 68 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 9,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.