Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-879-634/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-08
Bylos Nr.
1S-879-634/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Evaldas Gražys, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
D. Č.
Advokatai
Vytautas Gustas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-879-634/2016
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, išnagrinėjo nuteistojo D. Č. gynėjo advokato Vytauto Gusto skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. Č. gynėjo advokato Vytauto Gusto skundas dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 545 netaikyti nuteistajam D. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmė D. Č. paskirta – laisvės atėmimas 15 metų.

Bausmės pradžia 2005 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga 2020 m. kovo 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 545 nutarta nuteistajam D. Č. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nuteistojo D. Č. gynėjas advokatas Vytautas Gustas tokį Komisijos sprendimą apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 2 d. nutartimi nuteistojo gynėjo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis D. Č. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistojo D. Č. gynėjas advokatas V. Gustas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą: taikyti nuteistajam D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad komisija neatsižvelgė į D. Č. asmenybės raidą per visus iki šiol atliktus 11 laisvės atėmimo bausmės atlikimo metų. Nuo paskutinio D. Č. padaryto vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo ir drausminės nuobaudos taikymo praėjo daugiau nei 7 metai ir per tą laikotarpį jis nepadarė jokių vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, buvo 7 kartus skatintas. Šios aplinkybės parodo, kad D. Č. asmenybė visgi transformuojasi teigiama kryptimi ir kad jis visiškai suprato teismo jam skirtos laisvės atėmimo bausmės paskirti bei prasmę, todėl jau vien tai parodo, kad jo atžvilgiu BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai yra iš esmės pasiekti.

Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad „D. Č. atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra nesugrąžinamos, anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, ir tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą“ neturėjo daryti esminės įtakos priimant skundžiamą nutarimą. Nuteistasis D. Č. laisvės atėmimo vietoje per paskutinius 7 metus pasiektais rezultatais įrodė, kad juo galima pasitikėti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl tolimesnė jo resocializacija turi būti vykdoma maksimaliai arčiausiai visuomenės, nes tik tokiu būdu šis procesas bus iš tikro vertingas tiek pačiam nuteistajam, tiek ir visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Č. gynėjo advokato Vytauto Gusto skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Č. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. Č. priklauso vidutinės rizikos grupei – 59 balai, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį D. Č. 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir už tai buvo nubaustas drausmine tvarka, nors šios nuobaudos nebegalioja, tačiau jos rodo neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į nustatytus draudimus bei elgesio taisykles. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 500 taip pat matyti, jog nors bausmės atlikimo metu D. Č. ir dirbo, tačiau iš darbo buvo atleistas dėl nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidinėjimo, šiuo metu nedirba dėl kriminalinės žvalgybos skyriaus turimų duomenų. Pažymėtina ir tai, kad nuteistais du kartus teistas už nužudymą, nors ši aplinkybė neturi būti vertinama sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistojo impulsų kontrolė šiuo metu pakankama, tačiau jo savitvarda stresinėse situacijose yra silpnoka, tai pripažįsta ir pats nuteistasis. Tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu ir to, kaip jis supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog nustatyti 3 nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y.: netinkamas elgesio modelių pasirinkimas; lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo D. Č. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepritarė absoliučiai visi komisijos nariai.

Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo D. Č. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sutiktina, jog nuteistasis yra skatintas, ilgą laiko tarpą nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, yra jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri be kita ko, vis dar išlieka sąlyginai didelė.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. Č. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes ir priimtą sprendimą netaikyti nuteistajam D. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo ir nuteistojo D. Č. gynėjo advokato Vytauto Gusto skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė pagrįstai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Č. gynėjo advokato Vytauto Gusto skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisEvaldas GražysAlgirdas Jaliniauskas