- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-619-651-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-93-1-00090-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Stasys Valužis, Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- J. B.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-619-651/2014
Teisėjas Edmundas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00090-2014-0
2014 m. spalio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. kovo 19 d., apie 18 val. 15 min., Šilalės m., Struikų g. 5, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato areštinės patalpose, laikino sulaikymo kameroje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, degtukais uždegdamas savo striukę, padegė medines kameros grindis, dėl to sugadino grindis, sieną ir lubas, tuo padarydamas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bendrą 80,72 Lt turtinę žalą, bei nuo to galėjo nukentėti areštinės patalpose buvę žmonės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nuosprendį pakeisti: J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu l m. 6 mėn. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu skiriant jam laisvės atėmimą 1 m. Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m. įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų alkoholį, bei įpareigoti jį be priežiūrą vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 1 dieną nuo 2014-03-20 iki 2014-03-21 imtinai. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas. CD diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Priteisti iš J. B. valstybei 80 litų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog J. B. tyčia buvo nukreipta padegti ne svetimą, o savo turtą, yra visiškai niekuo nepagrįsta. Iš J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir šių parodymų patvirtinimo teisminio nagrinėjimo metu matosi, kad J. B. nenurodė, jog jo tyčia buvo nukreipta padegti savo striukę. J. B. padegimo aplinkybių neprisiminė, nieko paaiškinti negalėjo, nes padegimo metu buvo visiškai girtas (nustatytas 2,33 promilių girtumas), apie patį padegimą sužinojo iš policijos pareigūnų. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismų praktikoje nurodyta, jog pagrindžiant kaltę tų asmenų, kurie nusikalstamą veiką padarė paveikti labai didelio girtumo, dėl kaltininko psichinės būklės ypatumų nėra prasmės nustatyti jo kaltę (kaip psichinį santykį su padaryta veika ir jos pasekmėmis) nusikalstamų veiksmų padarymo momentu. Šiuo atveju įrodinėjami tik objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, buvę nusikaltimo padarymo momentu. Subjektyvus baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kaltė laiko atžvilgiu pasislenka į šiek tiek ankstesnį laiką, kai asmuo dar buvo blaivus ir suvokė, kad dėl savo veiksmų (didelio kiekio alkoholio vartojimo) gali nebesuvokti savo poelgių ir jų nebekontroliuoti, ir tikėtina, kad, būdamas tokios nekontroliuojamos būsenos, gali padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus. Kartu, nepaisant tokio suvokimo ir pasekmių nustatymo, jis sąmoningai pasiekia tokią būseną, tuo prisiimdamas atsakomybę už savo vėlesnius veiksmus ir pasekmes. Apeliantas teigia, jog vertinant objektyviuosius požymius, matosi, kad striukę padegė J. B., ją padegė ant medinio pagrindo, šis pagrindas buvo apgadintas, taip pat buvo apgadintos sienos ir lubos. Svetimas turtas buvo apgadintas visuotinai pavojingu būdu jį padegant ir nuo to galėjo nukentėti žmonės – buvo padegta pastato, kuriame nuolat būna žmonių, viduje, dienos metu, dėl kilusio gaisro buvo sukeltas pavojus gretimose areštinės patalpose buvusių asmenų, policijos darbuotojų gyvybei ir sveikatai. Taip pat nurodo, kad bet kuriuo atveju, jei kaltinamasis J. B. ir nebūtų turėjęs tikslo sugadinti svetimą turtą, tačiau jis, būdamas psichiškai sveikas žmogus, pasiremdamas gyvenimiška patirtimi, turėjo numatyti, kad pastato viduje padegus savo striukę ant medinių gulto lentų jos gali užsidegti, gali aprūkti patalpos sienos ir lubos ir taip bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas. Jis sąmoningai leido pasekmėms kilti, todėl jo veikoje negalima įžvelgti jokio neatsargumo. Be to, pats kaltinamasis J. B. nurodė, jog būdamas blaivus net neturėtų minčių padegti, to gyvenime nedarytų. Iš byloje esančių duomenų visumos galima daryti išvadą, kad jis veikė tyčia ir tai yra pagrindas jį pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.
Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas neišsprendė CD disko su vaizdo įrašu klausimo. CD diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos. Teismas taip pat netinkamai išsprendė kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – klausimą. Teismas nusprendė kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti, nors jos jau ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos. Kardomosios priemonės iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą J. B. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nutraukti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
Išteisintojo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, skunde iš esmės keliamas įrodymų vertinimo klausimas, apelianto manymu, teismas, netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, nepagrįstai kaltinamajam priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į byloje ištirtų įrodymų visumą, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeisdamas minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus bei pagrįstai J. B. išteisino pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas J. B., atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Atsakomybė pagal minimą straipsnį atsiranda tik tada, kai asmuo tiesiogine ar netiesiogine tyčia turi tikslą sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltinamasis neturėjo tyčios sunaikinti svetimą turtą. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. B. 2014-03-19, apie 17 val., buvo pristatytas į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas. Apie 18.15 val. sulaikymo patalpoje buvo pastebėti dūmai. Iš paties J. B., liudytojų parodymų, apžiūros protokole aprašytos vaizdo įrašo medžiagos nustatyta, jog kaltinamasis sulaikymo patalpoje degtukais padegė savo striukę. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl padegė savo striukę, tačiau neigė, jog norėjo sugadinti svetimą, t. y. policijos, turtą. Pažymėtina, jog kaltinamasis sulaikytas buvo dėl to, kad būdamas girtas pasirodė viešoje vietoje, jam buvo nustatytas net 2,33 promilių girtumas, todėl akivaizdu, jog jis elgėsi neadekvačiai ir neprisiminė įvykio aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų bei duomenų, kad kaltinamasis suvokė ir norėjo padegti ne tik savo striukę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, subjektyvinės pusės – tyčios, todėl J. B. pagrįstai išteisintas ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnai uždarydami kaltinamąjį į sulaikymo patalpą atliko jo asmens apžiūrą, tačiau nieko iš jo nepaėmė, vadinasi, neužtikrino, kad į sulaikymo patalpą nepatektų daiktų, galinčių sukelti pavojų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu neišsprendė CD disko su vaizdo įrašu bei kardomosios priemonės klausimų, pažymėtina, kad teismas rašymo apsirikimo nutartimi šiuos klausimus išsprendė, todėl dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.