- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-1200-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36175-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- K. S.
- Ieškovas
- G. S. M.
- Trečiasis asmuo
- Sodų bendrija „Babiniai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. M. ieškinį atsakovui K. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Sodų bendrija „Babiniai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė G. S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo K. S. 2 784 Eur turtinės žalos sodininkų bendrijos „Babiniai“ naudai, priteisti iš atsakovo K. S. 198,92 Eur turtinių nuostolių bei 200 Eur neturtinės žalos G. S. M. naudai, taip pat 5 proc. proceisnių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. gruodžio 6 d. įvyko parengiamasis posėdis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės G. S. M. ieškinį atsakovui K. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Sodų bendrija „Babiniai“, paliko nenagrinėtą.
2.1. Teismas nurodė, kad bylas gali vesti tik įgalioti asmenys. Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsniu nesuteikta teisė ieškovei, kaip bendrijos narei (ar revizijos komisijos narei), kreiptis į teismą bendrijos vardu ir prašyti žalos atlyginimo.
2.2. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis teismas pažymėjo, kad ieškovė teismui nėra pateikusi įrodymų, jog ji turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir savarankiškai pagal įgaliojimą turi teisę atstovauti sodininkų bendrijos interesus. Sutartis dėl sodininkų bendrijos atstovavimo teismui nepateikta.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atsakovas K. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismas visą ieškovės ieškinį palikdamas nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, pažeidė civilinio proceso nuostatas, nes tik vienas ieškinio reikalavimas - dėl 2 748 Eur turtinės žalos priteisimo trečiojo asmens SB „Babiniai“ naudai yra pareikštas netinkamo ieškovo, - likusius reikalavimus pareiškė tinkamas asmuo, todėl jie turėjo būti išnagrinėti.
3.2. Vadovaujantis CPK 296 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šio straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Kadangi teismas nenustatė ieškovei termino trūkumo dėl netinkamo atstovavimo pašalinimui, ginčijama nutartis naikintina.
3.3. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė sutiko būti pakeista tinkamu ieškovu dalyje dėl 2 748 Eur turtinės žalos atlyginimo, o trečiasis asmuo SB „Babiniai“, kuriai priklauso reikalavimo teisė dėl 2 748 Eur turtinės žalos atlyginimo, prašė klausimą dėl ieškovo pakeitimo spręsti teismo nuožiūra. Pasak apelianto, vadovaujantis CPK 45 straipsnio nuostatomis, teismas šioje dalyje turėjo pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu arba pasiūlyti trečiajam asmeniui pareikšti savarankiškus reikalavimus. Mano, jog ginčijama nutartimi yra pažeistos CPK 45 straipsnio nuostatos bei bylos nagrinėjimo ekonomiškumo principas.
3.4. Atsakovas 2017 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jų apskaičiavimą ir jas pagrindžiančius įrodymus, tačiau prašymas liko nesvarstytas. Pažymėtina, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsakovas nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, jei teismas ieškovės ieškinį, pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens, būtų iš karto atsisakęs priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atsakovas negalėjo numatyti tokios bylos baigties, todėl remdamasis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turėjo teisę teikti teismui prašymą ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, t. y. nebuvo priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl pripažintina, kad minėta teismo nutartis yra priimta atsakovo naudai. Teigia, kad teismas privalėjo spręsti klausimą dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
4. Ieškovė G. S. M. atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
4.1. Byloje yra nustatyta, kad dalis ieškinio reikalavimų dėl turtinių nuostolių priteisimo yra pareikštas ne to ieškovo, tačiau ieškovas nėra išreiškęs savo valios dėl aiškaus atsisakymo pakeisti netinkamą ieškovą G. S. M. tinkamu ieškovu - sodininkų bendrija „Babiniai“. Priešingai, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo sutiko būti pakeisti tinkamu ieškovu. Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad teismas, nepasiūlydamas ieškovui netinkamą ieškovą pakeisti tinkamu, pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad teismas būtų aiškiai pasiūlęs ieškovui ir/ar jo atstovui dėl ieškovo pakeitimo, t. y. ši procesinė galimybė byloje nėra tinkamai išnaudota. Teismas, neduodamas eigos tolimesniam bylos nagrinėjimui, neužtikrintų CPK nustatytų tikslų įgyvendinimo.
4.2. Bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, negalima traktuoti, jog sprendimas priimtas vienos ar kitos šalies naudai ar nenaudai. CPK nuostatos nenumato, jog nutartis, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, būtų laikoma priimta atsakovo naudai, todėl atsakovo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laiko nepagrįstais. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis atsiliepime į ieškinį išsakė nuomonę, kad ieškinio reikalavimas dėl 2 748 Eur turtinės žalos atlyginimo pareikštas ne to ieškovo, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės manymu, atsakovas, atstovaujamas advokato, žinojo arba turėjo numatyti, kad teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą, todėl prašymą su įrodymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, galėjo pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį arba vėliau, t. y. iki pirmojo parengiamojo teismo posėdžio pradžios. Atsakovo atstovė prašymą su įrodymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2017 m. gruodžio 8 d., o skundžiama nutartis buvo priimta 2017 m. gruodžio 7 d., todėl teismas priimdamas šią nutartį ir negalėjo išspręsti atsakovo prašymo.
5. Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Babiniai“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovės G. S. M. ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai ieškinį padavė neįgaliotas asmuo.
8. Teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; kt.).
9. Nagrinėjamu atveju, skundžiamoje nutartyje teismas nurodęs, kad byloje kilo abejonių dėl ieškovo tinkamumo ir ieškovės tinkamo įgaliojimo bylą vesti kaip sodų bendrijos atstovei, ieškinį paliko nenagrinėtą vienu pagrindu – t. y. nutaręs, jog ieškovė neįgaliota vesti bylą bendrijos vardu. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, neturi pagrindo nepritarti atskirajame skunde išdėstytam pastebėjimui, kad ieškovė buvo pareiškusi reikalavimus dėl žalos atlyginimo ne tik bendrijos naudai, tačiau prašė priteisti iš atsakovo 198,92 Eur turtinių nuostolių bei 200 Eur neturtinės žalos asmeniškai sau. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nedetalizuodamas reikalavimų, visą ieškinį paliko nenagrinėtą kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens. Taigi, ši nutarties dalis akivaizdžiai neteisėta, todėl naikintina.
10. Pažymėtina ir tai, jog šalies tinkamumas bei tinkamas įgaliojimas vesti bylą kito asmens vardu nėra tapatūs institutai. Teismas sprendė, jog ieškovė reikalavimus pareiškė trečiojo asmens – sodininkų bendrijos - vardu, tačiau iš ieškinio matyti, kad ieškove nurodyta būtent G. S. M. kaip fizinis asmuo, o SB „Babiniai“ įtraukta trečiuoju asmeniu. Nors skundžiamoje nutartyje paminėta, kad kilo abejonių dėl šalies tinkamumo, tačiau teismas šiuo klausimu nutartyje nepasisakė, o argumentų, iš kurių padarė išvadą dėl to, kad ieškovė kreipėsi sodininkų bendrijos vardu, taip pat nenurodė. Iš procesinių dokumentų (atskirojo skundo, ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą) matyti, jog šalys pasisako dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama instituto taikymo, kas taip pat paneigia teismo išvadą, kad ieškovė kreipėsi ne savo, o bendrijos vardu. Taigi, teismas, visų pirma, turėjo spręsti klausimą, ar ieškovė turi reikalavimo teisę, tai yra, ar gali reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo bendrijos naudai, bei nustatęs, kad atitinkamus reikalavimus pareiškė netinkama ieškovė, vadovaudamasis CPK 45 straipsniu, pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama.
11. Kita vertus, CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Šios nuostatos įgyvendinimui CPK 296 straipsnio 3 dalyje numatyta viena sąlyga – tokiu pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.
12. Taigi, net nustatęs, kad ieškovė ieškinį pareiškė SB „Babiniai“ vardu, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė.
13. Iš atsiliepimo į atskirąjį skundą, taip pat parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog šalys ketino spręsti procesinius trukdžius bylos nagrinėjimui (įskaitant netinkamos šalies pakeitimą tinkama ar pan.). CPK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Taigi, parengiamojo teismo posėdžio tikslas yra parengti bylą teisminiam nagrinėjimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama nutartis, kuria nutarta palikti ieškinį nenagrinėtą, negali būti laikoma teisėta.
14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu, nesudarius galimybės pašalinti tolesnio bylos nagrinėjimo trukdžių, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
15. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui apelianto atskirojo skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra neaktualūs, nes šių išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.