Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Meilutei Kinčienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo; trečiasis asmuo J. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei siųsti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai įteikti įstatymu nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (b. l. 91).

Trečiasis asmuo J. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškovo reikalavimus bei prašė paskirti ją D. K. nuolatine globėja ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. K. yra D. K. sūnus, duomenų apie tėvą nėra (b.l. 5, 14). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-10-06 įsakymu Nr. A30-2677 D. K. nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant J. K., gyvenamąją vietą nustatant kartu su globėja (b.l. 35). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-02-20 įsakymu Nr. A30-564 į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą įrašyta D. K. šeima (b.l. 36). Atsakovė D. K. 2012-05-23 pasirašė gydymo planą Vilniaus priklausomybės ligų centre, tikslu nutraukti alkoholio vartojimą (b.l. 9). Atsakovė 2011-08-22 ir 2012-04-13 bausta administracine tvarka dėl to, kad nepanaudojo tėvų valdžios tinkamam sūnaus auklėjimui ir priežiūrai (b.l. 11). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro darbuotojų 2013-03-20 pranešime nurodoma, kad D. K. šeimoje situacija nepasikeitė. D. K. nuo 2012 m. liepos mėnesio negyvena kartu su motina ir savo sūnumi, tik retkarčiais apsilanko namuose. Motina sūnumi nesirūpina, materialinio išlaikymo neteikia, nesprendžia priklausomybės nuo alkoholio problemos. D. K. gyvenamoji vieta nežinoma, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų neteikiama, SODROS duomenimis D. K. nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja. D. K. nesistengia spręsti problemų, nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui, nesiekia pati auginti sūnaus (b.l. 42-43). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad motinos D. K. valdžia sūnaus D. K. atžvilgiu turi būti apribota.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-492/2005). Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota tik tuomet, kai padaryta išvada, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-10-06 įsakymu Nr. A30-2677 D. K. nustatant laikinąją globą su globėju J. K. (b.l. 35), atsakovė nustojo domėtis savo sūnaus gyvenimu, negrįždavo į namus, nesurūpino ir neišlaikė sūnaus. Šiuo metu atsakovė taip pat nesirūpina, nesidomi sūnumi, t.y. nevykdo savo kaip motinos pareigų. Nepilnamečio vaiko D. K. močiutė ne kartą kvietė policiją dėl berniuko nepriežiūros dukros D. K. šeimoje. Berniukui gyvenant su motina ir motinos sugyventiniu, berniukui buvo padaryta veido kairėje pusėje skruosto-smilkinio srityje yra intensyvi, mėlynai violetinė poodinė kraujosrūva, ką patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2011-09-09 specialisto išvada (b.l. 6162). Surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė D. K. nuo 2011 m. netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas, buvo du kartus bausta administracine tvarka už vaiko nepriežiūrą (b.l. 11), vertintina, kad vaikui tokioje šeimos aplinkoje nėra saugu ir tai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.

Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus inicijuotą bylą dėl jos kaip motinos valdžios neterminuoto apribojimo, tačiau ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neišreiškė noro atvykti į teismo posėdį. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie būtų pagrindas tikėtis, kad atsakovė iš esmės pakeistų savo gyvenimo būdą ir įpročius bei galėtų auginti, tinkamai auklėti ir ugdyti savo sūnų, sudaryti jam tinkamas augti bei vystytis sąlygas.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad nustatyti faktiniai duomenys teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė D. K. nevykdo konstitucinės pareigos rūpintis savo vaiku, jį auklėti ir išlaikyti, dėl savo kaltės negali sudaryti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nekeičia savo gyvenimo būdo, nesigydo nuo priklausomybės alkoholio, nesiekia įsidarbinti, nesiekia palaikyti jokio ryšio su sūnumi, mėnesiais nesilanko namuose, nepateikė teismų jokių duomenų, jog deda pastangas keisti gyvenimo būdą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas tikėtis, kad situacija gali pasikeisti, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės kaip motinos valdžią jos mažamečiui sūnui D. K.. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jos teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Kartu atsakovei paaiškintina, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) motina pakeitė savo elgesį; 2) motina gali auklėti vaiką; 3) motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl D. K. nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos

CK 3.249 straipsnyje įtvirtinti vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai, parenkant globos formą ir skiriant globėją, pirmumą teikiant vaiko interesams. Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. K. laikinuoju globėju paskirta vaiko močiutė J. K.. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų įrodymų matyti, jog berniukas gerai sutaria su močiute, namuose jo niekas neskriaudžia. Mažametis jaučiasi mylimas ir reikalingas. J. K. domisi vaiko pasiekimais mokykloje, rūpinasi jo maistu, higiena, drabužiais (b.l. 38). D. K. mokosi Vilniaus Tuskulėnų vidurinėje mokykloje. Mokytojų teigimu, nuo mokslų metų pradžios D. K. mokymosi pasiekimais bei elgesiu rūpinosi močiutė J. K.. Lankydamas 1-ją klasę D. turėjo elgesio problemų, nesugebėjo išsėdėti per pamokas, susikaupti, garsiai kalbėdavo, trukdydavo kitiems vaikams ir mokytojai (b.l. 20). Pradėjus lankyti 2-ją klasę, mokytoja pastebėjo, kad berniukas stengiasi tinkamai elgtis mokykloje. Dėl vaiko elgesio problemų J. K. kreipėsi į Vilniaus miesto Vaiko raidos centrą (b.l. 19). Mokytojos teigimu, D. elgesys, palyginti su 1-ja klase, pagerėjo, berniukas tapo paklusnesnis, stengiasi mokytis, ramiai išsėdėti pamokos metu, laiku atlikti užduotis, mokytis. Mokytoja D. įvertino kaip nuoširdų, bendraujantį, atvirą vaiką (b.l. 22). Įvertinus tai, galima teigti, kad močiutės J. K. pastangomis, berniuko elgesys po truputį keičiasi, vaikas tampa ramesnis, paklusnesnis, nors ir pasitaiko drausmės ir elgesio problemų. Tai rodo gerą ir teisingą J. K. įtaką savo anūkui.

CK 3.259 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities sąlygas ir nėra asmenys ar asmenų grupė, išvardyti šio kodekso 3.269 straipsnyje.

J. K. 2013-03-21 pateikė prašymą Vaiko teisių apsaugos skyriui skirti ją D. K. nuolatiniu globėju ir nustatyti šiam vaikui nuolatinę globą (b.l. 26). J. K. atitinka teisės aktuose vaiko globėjui (rūpintojui) numatytus reikalavimus – neteista, nebausta administracine tvarka (b.l. 28), dirba UAB „Restoranų grupė Fortas“, gauna pastovias pajamas (b.l. 27), sveikatos būklė leidžia būti vaiko globėja (b.l. 31), gyvena nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, kuriame yra registravusi ir anūko D. K. gyvenamąją vietą (b.l. 32, 33-34). Butas su visais komunaliniais patogumais. D. turi atskirą kambarį, kambarys tvarkingas, šviesus ir šiltas, vaikas turi savo lovą, rašomąjį stalą, spintelę, televizorių. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, pamokų ruošai ir žaidimams (b.l. 59-60).

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, nenustatyta, jos J. K. negalėtų būti vaiko globėju (CK 3.269 str. ) bei darytina išvada, jog J. K. tinkamai prižiūri ir auklėja, atstovauja mažamečio anūko teises bei teisėtus interesus, todėl gali būti vaiko D. K. nuolatinė globėja. Nustatytina D. K. nuolatinė globa, jo globėja paskiriant J. K., Danieliaus gyvenamąją vietą nustatant su globėja J. K. globėjos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Nagrinėjamu atveju, apribojus neterminuotai atsakovės D. K. motinos valdžią, iš atsakovės nepilnamečiui sūnui D. K. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.195 str., 3.196 str. 1d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl vaikui priteistino iš tėvų išlaikymo dydžio, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visais atvejais vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio, nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė niekur nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje. Be to, atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, nenurodė, kokias dėjo pastangas, stengdamasi gauti pajamų, kad galėtų teikti sūnui išlaikymą.

Atsižvelgiant į teismų praktikos formuojamus kriterijus, nustatančius vaikui priteistino išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), taip pat atsižvelgiant į tai jog atsakovė yra jauna (gimusi 1983 m.), darbingo amžiaus, galinti susirasti darbą, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog iš atsakovės D. K. nepilnamečiui D. K. priteistinas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės (CK 3.192 str. 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str.), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismų praktikoje pažymėta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytomis formomis, t.y. konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Ieškovas prašė išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo laikinosios globos D. K. nustatymo momento, konkrečia pinigų suma – po 300 Lt kas mėnesį, viso 6300 Lt.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji teikė vaikui išlaikymą, ar kitaip prisidėjo prie sūnaus materialinės gerovės. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą konkrečia pinigų suma, atitinka vaiko interesus, todėl tenkintinas ir priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo laikinosios globos nustatymo dienos, t.y. 2011-10-06 (b.l. 35) – 6300 Lt (300 Lt x 21 mėn.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų bei priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina J. K. (CK 3.185 str. 1 d.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo, dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės D. K. į valstybės biudžetą priteisiamas 513 Lt (penki šimtai trylika litų) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą (CPK 80 1 d. 5 p., 82 str., 83 str. 1 d. 2 p., 5 p., ), t.y. ieškinio reikalavimas dėl tėvų valdžios apribojimo 144 Lt, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo – 180 Lt (6000x3 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo – 189 Lt (6300x3 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nuolatinę globą D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nuolatine globėja, turto ir gaunamų lėšų administratore paskirti J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) globėjos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2013 m. liepos 23 d., iki sūnus pilnametystės.

Priteisti iš D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 6 300 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus litų).

Nustatyti, kad išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo lėšomis uzufrukto teise disponuoja nepilnamečio vaiko globėja J. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 513 Lt (penkis šimtus trylika litų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 73000) į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.