- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-588-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22369-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 45 MGL (1710 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 30 MGL (1140 eurų) dydžio bauda.
A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. K., saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 9 d. apie 12.25 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW Passat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,10 promilės etilo alkoholio.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad visiškai įrodyta, jog kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Automobilis nuosavybės teise priklauso V. K.. Teismas sprendė, jog ji, perduodama automobilį A. R., nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo ketinimą ir/ar realius veiksmus vairuoti automobilį esant neblaiviam, todėl automobilio nekonfiskavo ir grąžino jį savininkei. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį ir A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. R. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur.Skunde nurodo, jog teismas nuosprendyje nepasisakė dėl prokuroro prašymo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. padarė nusikaltimą vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali. Skunde taip pat teigiama, jog nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonę – automobilį, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, yra ne tik galima, bet ir būtina iš A. R. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri bylos duomenimis, yra 500 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.). Prokuroras apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl nuteistojo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės dydžio, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras nesutinka tik su teismo sprendimu netaikyti nuteistajam A. R. baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, ir nekonfiskuoti automobilio VW Passat vertę atitinkančios pinigų sumos. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai nuteistajam neskyrė BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. R. vairavo ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,10 promilės etilo alkoholio, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.Skundžiamu nuosprendžiu A. R. už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą teismas skyrė 45 MGL (1 710 Eur) baudą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta iki 30 MGL (1 140 Eur) baudos, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Kiekvienu atveju, baudžiant asmenį už nusikaltimo padarymą, konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, skyrimas nuteistąjį A. R. varžytų labiau negu reikia pirmiau nurodytiems bausmės tikslams pasiekti, nes 1 140 Eur bauda ir draudimas vairuoti transporto priemones 3 metus ir taip sukelia didelius ir ilgalaikius netekimus nuteistajam. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kuria A. R. padarė nusikaltimą, jam nepriklauso (b. l. 18), į ką atsižvelgiant prokuroras prašo konfiskuoti iš nuteistojo šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur. Tačiau konfiskavimas pinigų, o ne transporto priemonės, bausmės paskirties – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikaltimų darymo, niekaip nepadėtų įgyvendinti, o taptų iš esmės dar viena bauda. Tokia situacija šiuo atveju – atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą (kad nėra teistas, pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, savo poelgį vertina blogai) – neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijų, dėl to BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.Remdamasi tuo, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nuteistajam BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės kaip neproporcingos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetama.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.