Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui - D. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. Š. skundą dėl 2010-01-18 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti priešpriešinį skundą bei pradėti privataus kaltinimo procesą pagal D. Š. skundą dėl N. G. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-10-21 Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo gautas N. G. skundas, kuriuo jis prašė pradėti baudžiamąjį procesą D. Š. atžvilgiu pagal LR BK 155 str. 1 d., nes jis 2009 m. liepos mėn. 22 d. bei 2009 m. spalio 7 d. ryte Kėdainių miesto centre, (duomenys neskelbtini) priešais prekybos centrą (duomenys neskelbtini) bei Kėdainių (duomenys neskelbtini) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ant automobilio (duomenys neskelbtini) kėbulo pritvirtino plakatus su tekstu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kuo viešai užgauliai pažemino jį kaip žmogų bei pareigūną.

2010-01-18 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Š. pateikė priešpriešinį skundą, kaltindamas N. G. šmeižimu.

Skundžiama 2010-01-18 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta priimti priešpriešinį skundą bei pradėti privataus kaltinimo procesą pagal D. Š. skundą dėl N. G. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 1 d. motyvuojant tuo, kad N. G. kreipdamasis į teismą dėl kaltinamojo D. Š. veiksmų negalėjo paskleisti apie D. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti D. Š. arba pakirsti pasitikėjimą juo.

2010-02-01 Panevėžio apygardos teisme gautas D. Š. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartį ir priimti jo 2010-01-18 skundą bei ieškinio pareiškimą teisminiam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad į teismą su priešpriešiniu skundu kreipėsi siekdamas teisės leidžiamomis priemonėmis ir būdais surasti tiesą. Absoliutūs pagrindai kreiptis į teismą tapo jam įdėmiai išstudijavus visus teismo išreikalautus įrodymus ir kitą procesinę medžiagą. Nurodo, kad N. G. į teismą kreipėsi nepateikdamas jokių pagrįstų įrodymų, kad būtent jis, viešai ir atvirai Kėdainių krašto gyventojams pateikdamas informaciją apie Kėdainių (duomenys neskelbtini) N. G. (jo motinos Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) N. N. ir buvusio Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) V. M.) nusikalstamos gaujos veiklą, įžeidė jį, paniekino ir pažemino bendradarbių, policijos pareigūnų, visuomenės tarpe. Teigia, kad teismui atsisakius priimti jo priešpriešinį skundą buvo atimta galimybė valstybės teisės teikiamomis galimybėmis apsiginti nuo visiškai suįžūlėjusių organizuotos nusikaltėlių gaujos daromų nusikaltimų. Nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad N. G. yra vienas iš nusikalstamos gaujos, iš jo atstovaujamo asmens V. D. atėmusio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, narys, o teismas, atsisakydamas priimti jo skundą ir ieškininį pareiškimą, taip atsisakė nustatyti tiesą. Teigia, kad N. G. savo neveikimą siekia paslėpti melagingai motyvuodamas ir jį kaltindamas įžeidimu, o teismas skatindamas ir toleruodamas tokį jo neveikimą, neleidžia jam tinkamai gintis.

Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo D. Š. prašo jo skundą tenkinti.

Apygardos teismo nuomone, motyvai, kuriais remdamasis apylinkės teismo teisėjas nepriėmė pareiškėjo priešpriešinio skundo ir grąžino jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsti.

BPK 410 straipsnio, reglamentuojančio priešpriešinio skundo nagrinėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Įstatymas nurodo, kad kaltinamojo skundas prieš nukentėjusįjį yra priešpriešinis, esant dviem sąlygoms: 1) šis skundas turi būti pareikštas dėl privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamos nusikalstamos veikos; 2) jeigu ši veika yra susijusi su jau pareikštu kaltinimu kaltinamajam. Priešpriešinio skundo turiniui keliami tokie pat reikalavimai kaip ir nukentėjusiojo skundui (BPK 412 straipsnis), tai yra, skunde turi būti nurodytos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės bei jas patvirtinantys duomenys. Įstatymas numato, kad Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad asmuo, kurio atžvilgiu padaryta LR BPK 407 str. nurodyta nusikalstama veika turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų pradėtas procesas privataus kaltinimo tvarka, ką iš esmės N. G. ir padarė, kreipėsi su skundu į teismą prašydamas baudžiamosios teisės aspektu įvertinti D. Š. veiksmus. Apygardos teismo nuomone, kreipimasis su skundu į policijos komisariatą ar teismą dėl galimai pažeistų asmens teisių ar jo teisėtų interesų yra įstatymo garantuojama teisė ir toks kreipimasis negali būti suprantamas kaip tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, skleidimas. Todėl šiuo atveju kaltinimo D. Š. suformulavimas ir skundo padavimas teismui privataus kaltimo tvarka negali būti suprantamas kaip šmeižimas, tuo labiau, kad baudžiamoji byla nėra išnagrinėta ir D. Š. kaltės klausimas nėra išspręstas. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai nepriėmė D. Š. priešpriešinio skundo ir jį jam grąžino.

Atsižveldamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo naikinti Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti priešpriešinį skundą, pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.