- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-28
- Bylos Nr.
- 1-283-1143/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26953-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- A. J.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirbantis “ (duomenys neskelbtini)” vairuotoju, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. J. 2024-07-14 apie 20:00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,50 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – motinos B. J. atžvilgiu, o būtent: tyčia suėmęs nukentėjusiajai B. J. už plaukų parbloškė ant žemės, po to rankomis ir kojomis sudavė jai (B. J.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į viršutinę kūno dalį. Tokiu būdu ir veiksmais padarė B. J. kairio žastikaulio proksimalinio (viršutinio) galo skeveldrinį lūžį, kairės pusės 2-5-o šonkaulių lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, visiškai pripažino savo kaltę, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kadpripažįsta pilnai, jog, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš savo mamą B. J., pamena tik pačią pradžią, išėjo mama ir pasakė, kad atvyks sesuo su savo vyru. Jie atvyko ir atsivežė 2 litrus degtinės ir jau po to, jis nieko nepamena, atsimenu tik tada, kai atvažiavo policija. Vartojo alkoholį su savo sese, jos draugu M., mama ir tėtis buvo. Stiprių gėrimų nevartoja, čia greit išgėrė didelę dozę, atsigavo tik, kai atvyko policija. Kai taisė mašiną, su L. gėrė alų, negali pasakyti, kiek degtinės išgėriau. Nepamena, kaip konfliktas įvyko. . Jis mamą tik pamatė, kai pareigūnai pakėlė jį iš lovos. Tik tada suprato, kaip viskas blogai, sužalojo mamą, pareigūnai iškvietė greitąją ir ją išvežė. Taip, jis suprato, kad sužalojo mamą. L. iškvietė policiją ir greitąją. Blogai vertina savo poelgį. Per išeigines kartais geria, dirba vairuotoju, tai darbe netoleruojamas alkoholio vartojimas. Galėjo konfliktuoti su mama, tikrai nedažnai taip būna. Seniai buvo teistas. Gailisi, kad taip viskas įvyko. Kalbėjo su mama, ji atleido ir jos atsiprašė, ir ji pergyvena, kad jo nepasodintų. Vienas išlaiko šeimą, gyvena santuokoje, turi dvi dukras – 7 metų ir 5 metų, žmona nedirba, negauna pajamų, gyvena Baltarusijoje, žmona ir vaikai nėra registruoti Lietuvoje. Jo pajamos apie 3 000 eurų, jau moką apskaičiuotą žalą. Turi dar finansinių įsipareigojimų. Po įvykio norėjo kreiptis pas psichologą dėl alkoholio vartojimo, bet kol kas nesikreipė, gal baisu, kad neprarasti darbo, tai jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Sutiktų gydytis, jei teismas paskirtų tokius įpareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad įtarimą perskaitė, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama. Dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltę pripažįsta visiškai. Teisė turėti gynėją išaiškinta, gynėjas šiai apklausai nereikalingas. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Priklausomybių lygų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių psichotropinių medžiagų nevartoja, nuo jų nėra priklausomas. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, psichikos sutrikimų neturi. Parodymus duoti sutinka. 2024-07-14 apie 14:00 val., į namus, kur gyvena kartu su tėvas, adresas nurodytas asmens duomenų pažymoje, atvažiavo sesuo, V. J. su savo vaikinu. Jis tuo metu remontavo automobilį. Sesuo norėjo supažindinti juos su savo vaikinu M., pavardės nežino, matė jį pirmą kartą. Sesuo atsivežė du butelius degtinės, kiekvienas po 1 l talpos. Pirmąjį butelį išgėrė labai greitai. Gėrė jis, mama B., tėvas V., sesuo V. ir jos vaikinas M. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Kažkuriuo tai metu paskambino savo draugui L. B. ir pasikvietė jį į svečius, kadangi jis geras draugas. Atsimena, kaip atvyko L., kuris kartu su juo gėrė, tačiau ar L. atvažiavo, kai gėrė pirmąjį butelį, ar antrąjį, neprisimena, negali tiksliai nurodyti. Kadangi pirmąjį degtinės butelį išgėrė labai greitu tempu, greitai apgirto. Taip pat neprisimena kaip gėrė antrąjį sesers atvežtą degtinės butelį. Žino, kad namuose turėjo 8 alaus skardines, kiekviena po 0,5 l talpos. Neatmeta galimybės, kad galėjo gerti ir alų. Neprisimena kaip iš namų išvažiavo sesuo su savo vaikinu, net nežino ar sesuo ir jos vaikinas matė konfliktą tarp jo ir tėvų. Atsimena tik nuo to momento, kada į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kiek žino policiją iškvietė L., nes jis pats tai pasakė. Neprisimena kaip, kiek ir kokius smūgius sudavė savo tėvams, bet kad taip galėjo padaryti, galimybės neatmeta, nes mama ir tėvas tikrai nekaltintų tokiais dalykais nepagrįstai. Prisimena, kad ant tėvo kūno sužalojimų nematė, nes tėvas buvo priėjęs prie jo, kai buvo patalpintas į policijos pareigūnų automobilyje esančią laikino sulaikymo kamerą. Prisimena, kad pareigūnai klausė, ar tėvas turi pretenzijų, tėvas atsakė, kad neturi. Matė, kaip atvykę GMP medikai įsisodino jo mamą į automobilį ir išvežė į ligoninę. Tuo metu buvo prie policijos automobilio ir mamos iš arti nematė. Ar ant mamos kūno buvo kokie nors matomi sužalojimai, nematė dėl atstumo. Sesers ir jos vaikino nematė, dėl to daro prielaidą, kad jie galėjo išvykti iki kylant konfliktui. Matė, kad namuose be tėvų buvo tik L., kitų įvykį mačiusių asmenų jo žiniomis nebuvo. Dėl padaryto labai gailisi, pripažįsta savo kaltę visiškai, negali paaiškinti tokio savo elgesio, dėl to ką padarė jaučiasi labai blogai, labai pergyvena. Mano, kad taip pasielgė dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio. Jis stiprių alkoholinių gėrimų nevartoja, daugiausiai geria alų ir mano, kad tą dieną išgerta degtinė turėjo įtakos tokiam elgesiui. Kaip ir minėjo labai dėl to gailisi, net neprisimena dėl ko kilo konfliktas ir ką darė jo metu, bet, kad tėvus sumušė galimybės neatmeta, nes niekas kitas be jo daugiau negalėjo to padaryti, be to prisimena, kaip L. jam sakė, kad jis tėvus mušė rankomis ir spardė kojomis, jo elgesys buvo labai agresyvus ir peržengiantis visas ribas, dėl to L. iškvietė policiją. Iki išgertuvių tėvai buvo sveiki, jokių sumušimų ar sužalojimų neturėjo. Kaip ir minėjo labai gailisi dėl tokio savo elgesio, labai pergyvena dėl tėvų sveikatos. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, vežioja prekes į Vokietiją, į reisus išvažiuoja ilgam, maždaug 6-8 savaitėms. Anksčiau yra teistas, tačiau tai buvo seniai ir neprisimena dėl ko buvo teistas ir kokios buvo to įvykio aplinkybės, prisimena, kad buvo kažkokios muštynės, tačiau su kuo mušėsi ir dėl ko nepamena dėl to nieko pakomentuoti negali. Po paskutinio teistumo su teisėsauga Lietuvoje problemų neturėjo. Užsienyje turėjo problemų dėl vagystės (b. l. 147-149)
2024-07-14 21.09 val. A. J. nustatytas 2.50 prom. girtumas. (b. l. 125).
2025-01-06 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, A. J. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta visiškai. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas šiai apklausai nereikalingas. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Priklausomybių lygų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių psichotropinių medžiagų nevartoja, nuo jų nėra priklausomas. Psichiatrinėse ligoninėse nėra gydytas, psichikos sutrikimų neturi. apie pranešime apie įtarimą nurodytą įvykį jau yra davęs išsamius parodymus ankstesnėje įtariamojo apklausoje, savo parodymus prisimena ir juos patvirtina. Prašo vadovautis anksčiau duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nes tuo metu duoti parodymai buvo tiksliausi, kadangi parodymus davė iš karto po įvykio. Daugiau apie įvykio aplinkybes papildomai nieko paaiškinti negali. Dėl savo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Dėl savo veiksmų atsiprašė mamos ir tėvo, jie jam atleido, jie susitaikė. Su ligonių kasa yra pasirašęs susitarimą dėl žalos atlyginimo dalimis, šį susitarimą vykdo ir daro net didesnes įmokas nei nurodyta susitarime. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 157-159).
2024-07-14 – 2024-07-15 apklausta liudytoja B. J. parodė, kad ji atsisako rašyti pareiškimą savo sūnaus atžvilgiu, kadangi jai jo gaila. Ji yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), mama. Jie kartu su sūnumi ir jo tėvu, savo vyru V. J., gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus gyvena ne pastoviai, kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Tai būna išvyksta 3-4 sav., namuose nebūna, tai būna 4 sav., namuose, nėra pastovumo. 2024-07-14 jai namuose sūnus buvo su draugu L. Banevičium. Ji su vyru buvo kitame kambaryje ir išgirdo kaip sūnus žodiškai konfliktuoja su L. Tada ji ir jos vyras V. išėjo iš kambario ir pradėjo raminti sūnų, kadangi L. turi neįgalumą ir jo jai pagailo. Tada sūnus suėmė ją už plaukų ir parvertęs ant žemės pradėjo dar labiau nervuotis ir rankomis bei kojomis sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių į veido ir viršutinės kūno dalies sritį. Labiausiai spardė kojomis. Mušė ir ją, ir jos vyrą, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Skausmą vertina 10 balų iš 10. Ji norėjo pabėgti, tuo metu sūnus vėl griebė ją ir partrenkė ant žemės, matė kaip sūnus jos vyrą, savo tėvą V., trenkia į sieną. Ji iššliaužė į verandą ir pradėjo rėkti, kad iškviestų policiją, nes L. buvo verandoje. Jai taip parėkus L. iškvietė, o tuo metu sūnus A. vėl griebė ją ir pradėjo mušti. Ji sakė sūnui, kad baigtų, jis sakė ,,aš tave dar pakankinsiu“ ir toliau mušė. Kažkur prieš metus taip pat buvo ją sumušęs sūnus, dėl to nesikreipė į policiją. Sūnus neturi kitos gyvenamosios vietos Lietuvoje, tik Baltarusijoje, ten jo šeima, tačiau dėl sankcijų jo negali įleisti, mano, kad tai išprovokavo sūnaus pyktį, nors ji buvo išvažiavus į Baltarusiją ir savaitę laiko prižiūrėjo anūkus. Po šio įvykio buvo pristatyta į RVUL, kur jai nustatyta kairio žastikaulio galo skeveldrinis lūžis, bei įtariamas šonkaulių lūžis. Daugiau papasakoti nieko negali (b. l. 59-60).
2024-07-14 21.19 val. B. J. nustatytas 2.07 prom. girtumas (b. l. 126).
2024-07-15 B. J. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint B. J. kūną, ant kaktos dešinės pusės matoma kraujosruva, patinimas. Ant kairės kaktos pusės matomas paraudimas, patinimas. Ant dešinės rankos matomi sumušimai per visą ranką, neryškiai matomos kraujosruvos. Ant kairės rankos, matomas didelis patinimas, kraujosruva. Taip pat nurodė, kad jaučia skausmus šonuose, krūtinės srityje ir nugaroje, tačiau šiuo metu nebuvo galimybės apžiūrėti šių kūno vietų, nes dėl patiriamo skausmo B. J. šių kūno vietų parodyti negalėjo. Daugiau sužalojimų nepastebėta arba jie nebuvo nurodyti (b. l. 47-52).
2024-07-15 papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji B. J. parodė, kad sūnui A. J. pretenzijų neturi, jam atleidžia, nes jo gaili. Yra blaivi ir suvokia bei supranta klausimų esmę ir įvykį atsimena. Yra A. J. mama. Jie kartu su sūnumi ir jo tėvu, savo vyru V. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus gyvena ne pastoviai, kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Tai būna išvyksta 3-4 sav., namuose nebūna, tai būna 4 sav., namuose, nėra pastovumo. 2024-07-14 namuose sūnus buvo su draugu L. B. Ji su vyru buvo kitame kambaryje ir išgirdo kaip sūnus žodiškai konfliktuoja su L. Tada ji ir vyras V. išėjo iš kambario ir pradėjo raminti sūnų, kadangi L. turi neįgalumą ir jo jai pagailo. Tada sūnus suėmė ją už plaukų ir parvertęs ant žemės pradėjo dar labiau nervuotis ir rankomis bei kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veido ir viršutinės kūno dalies sritį. Sudavė jai į įvairias kūno vietas nemažiau dešimties smūgių kojomis ir rankomis. Labiausiai spardė kojomis. Mušė ir ją, ir jos vyrą. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Skausmą vertina 10 balų iš 10. Ji norėjo pabėgti, tuo metu sūnus vėl griebė ją ir partrenkė ant žemės, matė kaip sūnus jos vyrą, savo tėvą V., trenkia į sieną. Ji iššliaužė į verandą ir pradėjo rėkti, kad iškviestų policiją, nes L. buvo verandoje. Jai taip parėkus, L. iškvietė policiją, o tuo metu sūnus A. vėl griebė ją ir pradėjo mušti. Ji sakė sūnui, kad baigtų, jis sakė ,,aš tave dar pakankinsiu“ ir toliau mušė. Kažkur prieš metus taip pat buvo ją sumušęs sūnus, dėl to nesikreipė į policiją. Sūnus neturi kitos gyvenamosios vietos Lietuvoje, tik Baltarusijoje, ten jo šeima, tačiau dėl sankcijų jo negali įleisti, mano, kad tai išprovokavo sūnaus pyktį, nors ji buvo išvažiavus į Baltarusiją ir savaitę laiko prižiūrėjo anūkus. Po šio įvykio buvo pristatyta į RVUL, kur nustatyta k. žastikaulio galo skeveldrinis lūžis, bei įtariamas šonkaulių lūžis. Daugiau neturiu ką pasakyti (b. l. 62-65).
2024-07-15 nutarimu B. J. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 70-71).
2024-11-14 papildomai apklausta liudytoja nukentėjusioji B. J. parodė, kad jai yra žinomos teisės, pareigos ir atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Taip pat jai yra žinoma teisė neduoti parodymų apie savo šeimos narius ar artimus giminaičius bei neatsakyti į su jais susijusius klausimus. Laikosi savo anksčiau duotų parodymų, tik nori papildomai paaiškinti, kad po to, kai ji iššliaužė į verandą ir pradėjo rėkti, kad L. iškviestų policiją, būdama verandoje ji atsistojo, o jos sūnus A. atėjo į verandą ir pradėjo ją tempti už rankos atgal į namus. Jokių smūgių nesudavė. Sūnus matomai norėjo ją įtempti į namus ir paėmė už rankos, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo lūžusi, o kadangi jai buvo lūžusi ranka ji pajuto skausmą ir galėjo netiksliai suprasti jo veiksmus tuo metu. Sūnus jos daugiau nemušė ir jokių smūgių jai nebesudavė. Kaip ir minėjo anksčiau sūnui jokių pretenzijų neturi, sūnus jos nuolatos atsiprašinėja, labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Ji sūnui atleido ir jos susitaikė. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 66-69).
Iš 2024-09-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 2872/2024 matyti, kad B. J. nustatyta kairio žastikaulio proksimalinio (viršutinio) galo skeveldrinis lūžis, kairės pusės 2-5-o šonkaulių lūžiai. Labiausiai tikėtina, kad žastikaulio lūžis įvyko griūnant, o šonkaulių lūžiai – griūnant arba nuo tiesioginių trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Tiksliau nustatyti sužalojimo mechanizmą ir trauminių poveikių skaičių pagal esamą sužalojimų aprašymą ir nesant duomenų apie išorinius sužalojimus nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pagal esamų sužalojimų aprašymą nustatyti jų padarymo sekos negalima. Pagal esamą sužalojimų aprašymą galimybės identifikuoti žalojimo įrankį negalima. Pagal esamą sužalojimų aprašymą negalima nustatyti kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu ir koks tuo metu buvo užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio išsidėstymas (b. l. 82-83).
2024-07-14 liudytojas V. J. parodė, kad jis, V. J. gim. (duomenys neskelbtini), naudodamasis jam išaiškintomis liudytojo teisėmis, atsisako duoti parodymu prieš savo šeimos narį, sūnų, A.J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 86-87).
2024-07-14 liudytojas L. B. parodė, kad atvyko šiandien apie 14:00 val. pas draugą A. J. į svečius, išgerti alkoholinių gėrimų bei gerai praleisti laiką. Taip pat su juo ir jo draugu, kartu buvo ir draugo mama B. J. ir draugo tėvas V. J. Jam apgirtus, nuėjo į kitą kambarį prigulti pailsėti, ko pasėkoje užmigo. Bemiegant išgirdo iš virtuvės sklindantį triukšmą, konfliktą, jam pakilus nuo lovos atėjo į virtuvę ir pamatė kaip draugas A. J. tiek savo tėvą V. J., tiek motiną B. J. spardo iš kojų bei rankomis tranko į kojų ir veido sritį. Kiek kartų trenkė ar spyrė bei kuria koja ar ranka, pasakyti negali. Bandė juos išskirti, tačiau nepavyko, todėl nusprendė išbėgti iš namų ir iškviesti policiją. Daugiau įvykiui reikšmingos informacijos neatsimena (b. l. 98-99).
2024-07-17 papildomai apklaustas liudytojas L. B. parodė, kad 2024-07-14 po pietų, paskambino A. J., kuris pasikvietė pas save į svečius. Jis sutiko atvažiuoti ir apie 14:00 val. nuvyko pas A. į namus (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso neprisimena. Kai atvyko namuose buvo A., jo mama B., tėvas V., sesuo V. ir jos vaikinas, kurio vardo neprisimena, matė jį pirmą kartą. Kai atvyko, visi minėti asmenys buvo vartoję alkoholio. Prie minėtų asmenų prisijungė ir jis, jie visi būdami lauko pavėsinėje bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę, galimai degtinės buvo apie 2 litrus. Taip pat gėrė alų, ar alų gėrė A., neprisimena. Po kokio tai laiko, laiko pasakyti negali, nes nežiūrėjo į laikrodį, A. sesuo V. su savo vaikinu išsikvietė taksi ir išvažiavo. Jis su A. ir jo tėvais liko pavėsinėje ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Po kokio tai laiko A. tėvai nuėjo į namus miegoti ir jie su A. liko dviese, šiek tiek išgėrė, po ko jis taip pat nuėjo į A. namus pamiegoti, nes labai apgirto. A. pavėsinėje liko vienas. Po kažkiek laiko pabudo, nes kitame kambaryje išgirdo triukšmą, rėkavimus. Jis išėjo iš kambario ir pamatė, kad kitame kambaryje A. kumščiu per veidą daužė savo mamai, kuri sėdėjo ant grindų ir tėvui, kuris bandė A. apraminti. Kuria ranka buvo suduoti smūgiai, neįsidėmėjo. Kiek smūgių sudavė mamai ir tėvui neprisimena, neužfiksavo, kadangi iš karto puolė prie A., kad jį atitrauktų nuo tėvų, kad pastarasis jų nemuštų. Taip pat matė kaip A. ant grindų sėdinčiai mamai 2 kartus spyrė į šonus, tačiau į kurį šoną pataikė neatsimena ir nurodyti negali. Iš bendro vaizdo susidarė įspūdis, kad spyriai buvo labai stiprūs. Dėl ko vyko konfliktas nesuprato, ką sakė A. suduodamas smūgius tėvams neprisimena, visa situacija jam buvo labai netikėta. Iki to jis su A. nekonfliktavo, ar bent jau to neprisimena. Kaip ir minėjo, pabudo dėl sklindančio triukšmo iš gretimo kambario. Suprato, kad A. negalės nuraminti, dėl to išbėgo iš namų ir paskambino 112, iškvietė policiją ir GMP ir liko lauke jų laukti, į namus nebeužėjo. Būdamas lauke konflikto namuose nebegirdėjo, buvo tylu. Atvykus pareigūnams užėjo su jais į namo vidų. Viename kambaryje pamatė A. ir jo tėvus. Matė, kad ant A. mamos veido yra mėlynės iš abiejų pusių ties akimis. Ant tėvo veido taip pat matė mėlynes akių srityje, kitų sužalojimų nepastebėjo. Policijos pareigūnai sulaikė A., kiek prisimena pastarasis nesipriešino, o medikai apžiūrėjo A. tėvus, po ko A. mamą išvežė į ligoninę. Ką kalbėjo A. tėvai ir pats A. apie konfliktą pasakyti negali, neįsiminė. Policijos pareigūnus iškvietė dėl to, kad A. niekaip negalėjo nuraminti, be to, jo elgesys jam pasirodė peržengiantis ribas. Po įvykio bendravo su A. ir pastarasis pasakė, kad neprisimena dėl ko kilo konfliktas ir jis pats nesupranta kodėl sumušė savo tėvus bei neprisimena, kad tėvus išvis mušė. Po to, kai A. išvežė policijos pareigūnai, o mamą išvežė į ligoninę liko nakvoti A. namuose. Namuose taip pat liko ir A. tėvas, su kuriuo apie įvykį nekalbėjo ir nieko neaptarinėjo, o nuėjo miegoti. Apart, jo šio įvykio niekas daugiau nematė, nes viskas vyko namo viduje, kuriame kitų asmenų nebuvo. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali (b. l. 101-103).
2024-09-27 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC garso įrašo apžiūra. Nurodyta, kad pavadinimu BPC skambu io ra as (ID 92291800074, skambučio pradžia_ 2024-07-14 20_00_51). Garso įrašo trukmė 2 minutės 5 sekundės. Aprašomas pranešėjos ir BPC darbuotojos pokalbis. Viso pokalbio metu girdimas kito vyro, ne pranešėjo balsas, tačiau nesuprantama ką žmogus sako. Pranešėjas nurodo, kad nori iškviesti policiją, nes draugas tėvus labai stipriai muša užmušti net nori, jis negali susilaikyti su juo, adresas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad greitosios, gal ir reikėtų, nes jis taip daužė tuos tėvukus, va durniuoja. Pranešėjas prisistato L. B. (b. l. 44-46).
2024-09-27 objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi pareigūnų BODY kamerų įrašai. Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu PSS-20240714-233841UTC+0300, nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė 30 minučių, įrašas spalvotas. Įraše matoma, kad pareigūnai yra ligoninės patalpose kažko laukia. Medicinos darbuotoja pakviečia pareigūnų – va čia. Pareigūnai eina koridoriumi iki neįgaliojo vežimėlyje sėdinčios moters, pasisveikina – B., laba vakara. Pareigūnai paklausia moters kas atsitiko, moteris paaiškina, kad ją sumušė sūnus. Pareigūnams paklausus, ar ji rašys pareiškimą, tačiau tuo metu ligoninės darbuotojai perveža moterį į kitą vietą, o pareigūnai seka iš paskos. Pareigūnė paklausia kaip viskas įvyko, moteris papasakoja, kad sūnus ją sumušė, mušė kojomis virtuvės patalpoje. Moteris rašyti pareiškimą atsisako, tačiau sutinka būti apklausta. Policijos pareigūnė pildo procesinius dokumentus, surašo apklausą. Pareigūnas telefonu nufotografuoja ant moters kūno esančius sužalojimus. Ant moters kaktos, dešinėje pusėje matoma kraujosruva. Ant dešinės rankos matomos kraujosruvos. Dešinės pusės antakio srityje matomas sukrešėjęs kraujas, galimai žaizda. Daugiau įraše reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu PSS-20240714-233840UTC+0300 nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė 30 minučių, įrašas spalvotas. Įraše užfiksuota ta pati informacija kaip ir prieš tai apžiūrėtame įraše, tik kamera fiksuojanti vaizdą yra ant pareigūnės pildančios procesinius dokumentus, dėl to vaizdo įrašas neaprašomas (b. l. 41-43).
2024-07-14 objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvė. Į patį namą patenkama pro rudos spalvos duris, patenkama į koridoriaus prieangį, kuriame yra įrengtas vonios kambarėlis, kurio kairėje pusėje stovi skalbimo mašina bei dušas, tiesiai vonios kriauklė bei veidrodis. Dešinėje pusėje yra baltos spalvos medinės durys, pro kurias pereinama į virtuvę, kurios viduryje ties dešine siena yra virtuvinis staliukas su įvairiais daiktais, prie staliuko 3 metalinės kėdės. Kairėje virtuvės pusėje matomas rudos spalvos virtuvinis komplektas, ant kurio išdėlioti įvairūs daiktai. Taip pat prieš juos virtuvėje, dešiniajame virtuvės kampe, stovi pilkos spalvos šaldytuvas. Taip pat virtuvės tolimesniajame kairiajame kampe yra beduris įėjimas į kitas patalpas. Dešiniajame kampe stovi rudos spalvos medinė komoda, tiesiai praėjimas pro medines duris į miegamąjį kambarį. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros nėra neįrengtos. Daugiau reikšmingų pėdsakų ar informacijos įvykiui nepastebėta (b. l. 30-38).
2024-07-15 Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjo Vismanto Sabonio tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024-07-14 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) A. J., gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo motinos B. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t y. suduodamas nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias B. J. kūno vietas taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei savo veiksmais sukeldamas kairio žastikaulio galo skeveldrinį lūžį su poslinkiu. Taip pat A. J. sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis bei kojomis savo tėvui V. J., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 25-26).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Byloje ištirtais įrodymais, tarp jų kaltinamojo parodymais teisme, taip pat nukentėjusiosios B. J. parodymais, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų bei sveikatos sutrikdymo masto, garso ir vaizdo įrašų apžiūrų protokolo duomenimis, nustatyta, kad kaltinamasis tyčia suėmęs nukentėjusiajai už plaukų parbloškė ją ant žemės, po to rankomis ir kojomis sudavė jai tiksliai nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į viršutinę kūno dalį ir tokiais savo veiksmais padarė B. J. kairio žastikaulio proksimalinio (viršutinio) galo skeveldrinį lūžį, kairės pusės 2-5-o šonkaulių lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir sukėlė fizinį skausmą. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs degtinės ir neprisimena pačio konflikto, tačiau patodė, kad, kai buvo draugo pažadintas, suprato, kad bloga situacija būtent dėl jo veiksmų. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad išgirdusi, jog sūnus žodžiu konfliktuoja su draugu, abu su vyru pradėjo raminti sūnų, kadangi jo draugas turi neįgalumą ir jo jai pagailo, tada sūnus suėmė ją už plaukų ir parvertęs ant žemės pradėjo dar labiau nervuotis ir rankomis bei kojomis sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių į veido ir viršutinės kūno dalies sritį, labiausiai spardė kojomis, taip pat smurtavo ir prieš jos vyrą. Tokie jos parodymai sutampa su liudytojo L. B. parodymais apie tai, kad jis matė, kaip draugas A. J. tiek savo tėvą V. J., tiek motiną B. J. spardo iš kojų bei rankomis, tranko į kojų ir veido sritį. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, be to, analogiški parodymai yra užfiksuoti ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo įrašuose, kurių apžiūros protokole užfiksuotos jų nurodytos įvykio aplinkybės bei nukentėjusiosios patirti sužalojimai, kurie vėliau buvo konstatuoti specialisto išvadoje. Kaltinamojo A. J. veiksmai, griebiant nukentėjusiąją už plaukų, parbloškiant ant žemės ir suduodant daugybinius smūgius rankomis ir kojomis motinai į viršutinę kūno dalį, pripažintini tyčiniais, kadangi konflikto metu kaltinamasis suvokė savo smurtinių veiksmų prieš sutuoktinę pavojingumą ir galėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų galėjo atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, t. y. veikė tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog kaltinamojo veikoje, smurtavus prieš savo motiną – nukentėjusiąją B. J., nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymiai, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
IV. Dėl bausmės
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pobūdį (smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį – motiną), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (tyčinis apysunkis nusikaltimas sveikatai), kurio pasekmė – nukentėjusiosios nesunkus sužalojimas ir fizinis skausmas, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas dėl apsvaigimo nuo alkoholio, be priežasties).
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad A. J. pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad A. J. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Taip pat, skiriant bausmę A. J. atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido, jis pradėjo atlyginti turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą pagal sutartą planą mokant dalimis. A. J. yra dar jauno, darbingo amžiaus, dirba, vienas išlaiko šeimą, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi išnykusį teistumą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad anksčiau jis yra teistas tris kartus, taip pat už smurtinius nusikaltimus prieš šeimos narius, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu padarytų sužalojimų tėvui.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamojo asmenybę, taip pat įvykdyto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, padarymo priežastį, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vienintelę galimą – laisvės atėmimo bausmę. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu. Taip pat, teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, nori spręsti problemą, tiesiogiai nulėmusią nusikaltimo padarymą, turi šeimą ir mažamečius vaikus, dirba, turi finansinių įsipareigojimų, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams (BK 75 straipsnio 2 dalis).
Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo sustabdymą nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu A. J. skirtinos šios pareigos: 1) per 1 metus 8 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą; 2) nuo probacijos pradžios gydytis priklausomybę alkoholiui pagal specialistų sudarytą planą (BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktai).
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2024-07-14 22.30 val. iki 2024-07-15 15.58 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai
Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 4 916,63 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl A. J. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos, nukentėjusiajai B. J. teikiant gydymo paslaugas (b. l. 110-116), kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai: iš kaltinamojo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai priteistina 4 916,63 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. J. (A. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui ir A. J. paskirti šias pareigas: 1) per 1 metus 8 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą; 2) nuo probacijos pradžios gydytis priklausomybę alkoholiui pagal specialistų sudarytą planą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2024-07-14 22.30 val. iki 2024-07-15 15.58 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš A. J. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 4 916,63 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
1) įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus, nepadarė šios dalies 3 punkte numatytų pažeidimų ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas;
2) vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą;
3) be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo įpareigojimų ir daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.