Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo, kuriuo paskirta ekonominė sankcija, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos viršininkė 2019 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Protokolas) ( b.l. 52-54), kuriame nurodyta, jog 2019 m. gegužės 3 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai: 1) Bendrovė, būdama transporto priemonių importuotoja ir platintoja, nėra registruota GPAIS kaip transporto priemonių importuotoja, 2) neveda transporto priemonių importo ir išleidimo į Lietuvos Respublikos rinką apskaitos per GPAIS sistemą, 3) nepateikė transporto priemonių 2018 kalendorinių metų ataskaitos per GPAIS, 4) nedalyvauja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje ir nevykdo numatytų pareigų. Protokole nurodyta, kad išvardinta veika Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 patvirtintų Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių 3 punktą, 11 punktą, Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnį. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. liepos 3 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 70-75) (duomenys neskelbtini) už nustatytus pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau- ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 94 straipsnio 5 dalį, 95 straipsnio 1 dalį ir 102 straipsnio 3 dalį paskirta 6000 eurų dydžio bauda

Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. liepos 3 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo vertinimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 94, 95 bei 102 straipsniuose numatytos baudos dėl savo turinio ir prigimties, siekiamų tikslų ir paskirties gali būti prilygintos vadinamai ekonominių sankcijų kategorijai.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė, vyr. valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė I. J., vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius R. R., vyresn. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. D. , atlikę 2019- 05-03 (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą, 2019-05-07 parengė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte konstatavo, kad pasirinktinai patikrinus Bendrovės pateiktus pirkimo- pardavimo dokumentus už 2018 m. laikotarpį ( sąskaitas- faktūras, vežimo dokumentus), nustatyta, kad Bendrovė yra transporto priemonių importuotoja ir platintoja į Lietuvos Respublikos rinką. (duomenys neskelbtini) 2016-01-14, , 2018-02-07, 2018-05-28, 2018-11-14, 2018-12-10, 2018-12-12, pirko iš Vokietijos, bei Nyderlandų pardavėjų automobilius, kuriuos pardavė Lietuvoje esantiems pirkėjams.

Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 3 punkte nustatyta, kad Gamintojai, importuotojai, pakuočių gamintojai, užsienio valstybės asmenys ir Lietuvos Respublikoje registruoti užsienio valstybės asmenų įgaliotieji atstovai, atsakingi už Atliekų tvarkymo įstatyme elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliotieji atstovai), Sąvade registruojasi naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – GPAIS). Minėtų taisyklių 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus rinkai planuojantys tiekti alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius), baterijas ar akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, pripildytas pakuotes gamintojai, importuotojai, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai planuojantys tiekti tuščias pakuotes pakuočių gamintojai, užsienio valstybių asmenys ir įgaliotieji atstovai turi užsiregistruoti Sąvade ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki šių gaminių patiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai dienos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.D1-290 patvirtintos Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklės nustato Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamų baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ir Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų alyvų, apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) apskaitos tvarkymo reikalavimus ir alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ar akumuliatorių ir kitų apmokestinamųjų gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų ( toliau- Ataskaita) teikimo tvarką.

Minėtų taisyklių 3 punktas nustato, kad gamintojas ir (ar) importuotojas, užsienio valstybės asmuo, Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravęs užsienio valstybės asmens įgaliotasis atstovas, atsakingas už Atliekų tvarkymo įstatyme elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir (ar) importuotojams nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje, (toliau kartu – gamintojas ir (ar) importuotojas) turi naudodamasis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – GPAIS) vykdyti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių apskaitą, parengti ir turėti gaminių sąrašą (toliau – Sąrašas) pagal atskiras gaminių rūšis.

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių apskaita turi būti vykdoma gamintojo ir (ar) importuotojo vadovo ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka naudojantis GPAIS (4punktas).

Pasibaigus kalendoriniams metams gamintojas ir (ar) importuotojas privalo naudodamasis GPAIS ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo kalendorinių metų pabaigos suformuoti ir ne vėliau kaip per 50 kalendorinių dienų nuo kalendorinių metų pabaigos Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti praėjusių kalendorinių metų Ataskaitą. Aplinkos apsaugos agentūra iki balandžio 1 d. įvertina pateiktą Ataskaitą ir nenustačiusi šios Ataskaitos trūkumų ją priima. Aplinkos apsaugos agentūrai nustačius pateiktos Ataskaitos trūkumus, Ataskaita atmetama naudojantis GPAIS ir laikoma nepateikta, jei per 20 kalendorinių dienų terminą naudojantis GPAIS nepateikiama pagal Aplinkos apsaugos agentūros nurodytus trūkumus patikslinta Ataskaita ( 11 punktas).

Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) būdama transporto priemonių importuotoja ir platintoja, nėra registruota GPAIS kaip transporto priemonių importuotoja ir tuo pažeidė Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje.

Bendrovė verslo tikslais tiekdama transporto priemones į vidaus rinką, nevedė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų transporto priemonių apskaitos per GPAIS ir tuo pažeidė Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių 3 ir 11 punktų reikalavimus. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 5 dalyje.

Pareiškėja skunde pripažino, kad dėl nežinojimo nebuvo užsiregistravusi GPAIS ir nepateikė ataskaitų už 2018 metus.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34 ⁴ straipsnio 1 dalis numato transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigas:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones;

3) užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę;

4) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti pateikiama reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant transporto priemones; 5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁶ straipsnis nustato, kad vykdydami šio Įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuojantys gamintojai ir ( ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka; 2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos transporto priemones savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotas eksploatuoti netinkamas transporto priemones tvarkyti patys arba perduoti jas tokių atliekų tvarkytojui.

Pareiškėja, būdama transporto priemonių importuotoja ir nedalyvaudama transporto priemonių tvarkymo sistemoje, nevykdydama nustatytų pareigų, tame tarpe organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojamą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, bei turinti pareigą užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui, pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34 ⁴ straipsnio reikalavimus. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėja skundžiamo nutarimo dalies neteisėtumą grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34 ⁴ straipsnyje nustatytos pareigos, susijusios su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymu bei atsakomybė už šių pareigų nevykdymą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalį atsiranda tik netinkamų transporto priemonių importuotojams, o kadangi pareiškėja importuoja tinkamas eksploatuoti transporto priemones, todėl pareiškėja neprivalo vykdyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34 ⁴ straipsnyje nustatytų pareigų ir negali būti traukiama atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 5 punktą, importuotojais yra laikomi bet kurie teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą reglamentavę asmenys, įvežantys iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką transporto priemones, nepriklausomai nuo to, ar tos transporto priemonės yra tinkamos ar netinkamos eksploatuoti. Todėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34 ⁴ straipsnyje numatytos pareigos, susijusios su dalyvavimu eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje, numatytos visiems be išimties transporto priemonių importuotojams, nepriklausomai nuo to, ar įvežamos transporto priemonės yra tinkamos ar netinkamos eksploatuoti. Taigi pareiškėja, kaip tinkamų eksploatuoti transporto priemonių importuotoja, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34 ⁴ straipsnyje numatytas pareigas, o už jų nevykdymą jai atsiranda atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalį.

Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. liepos 3 d. nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

Bendrovės atsakomybę lengvina tai, kad pareiškėja pažeidimus padariusi per neapsižiūrėjimą, operatyviai ėmėsi priemonių juos ištaisyti- tuojau pat po atlikto patikrinimo dar iki Nutarimo priėmimo, 2019- 05-10 užsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade per GPAIS, pradėjo vykdyti apskaitą per GPAIS, sudarė sutartį su UAB “ GPAIS“, 2019-06-04 sudarė sutartį su Gamintojų ir importuotojų asociacija dėl netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo. Šios pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės užfiksuotos Nutarime.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, (duomenys neskelbtini) padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog Bendrovės veiklos apimtys Nutarime įvardintu aspektu buvo nedidelės, Bendrovė yra maža įmonė (joje dirba tik septyni asmenys), operatyviai ištaisė Nutarime įvardintus pažeidimus, teisės aktų pažeidimo bylos metu geranoriškai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Bendrovei paskirti švelnesnę, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje, baudą. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.

Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Kartu pažymėtina, jog Bendrovei paskirta ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims, todėl laikytina, jog pareiškėjai paskyrus įspėjimą nebūtų visiškai pasiekti ekonominės sankcijos tikslai.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai (duomenys neskelbtini) skiriama 2000 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. liepos 3 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalį, 94 straipsnio 5 dalį, 102 straipsnio 3 dalį (duomenys neskelbtini) paskirtą 6000 eurų baudą pakeisti į 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.