Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2009-06-02 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byla nutraukta, pritaikius BK 93 straipsnio 2 dalį, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 8 mėnesiams, uždraudžiant lankytis tam tikroje vietoje ir bendrauti su tam tikru asmeniu;

2) 2011-02-18 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant mokytis ir tris mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Bausmę atliko 2011-11-18;

3) 2013-01-22 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant atlyginti žalą. 2013-09-12 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą. Bausmę atliko 2014-05-02;

4) 2014-06-20 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per tris mėnesius pradėti dirbti;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent jis:

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutartų įsipareigojimų nevykdys, 2020-10-31 14.45 val., būdamas (duomenys neskelbtini), įkalbėjo E. J. sudaryti automobilio MITSUBISHI CARISMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei melagingai žadėdamas už šį automobilį atsiskaityti per keturias savaites nuo 2020-10-31 iki 2020-11-28, mokėdamas po 100 Eur kiekvieną savaitę, 2020-10-31 14.45 val. būdamas (duomenys neskelbtini), pasirašė skolos grąžinimo aktą, tačiau realiai žinojo, kad pinigų už automobilį E. J. nesumokės, tokiu būdu apgaule įgijo 400 eurų vertės automobilį, savo pažado sumokėti nukentėjusiajam E. J. pinigus už įsigytą automobilį nevykdė. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam E. J. priklausantį turtą - automobilį MITSUBISHI CARISMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 Eur,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. K. kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies ir teismo posėdyje paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip parašyta kaltinime, tačiau jis neplanavo negrąžinti pinigų, norėjo atsiskaityti, bet gavosi taip, kaip gavosi. Paaiškino, kad automobilį jis rado per skelbimus. Kai atvažiavo apžiūrėti automobilio, ne visi jie buvo su darbine apranga. Su darbine apranga buvo vairuotojas ir dar vienas vaikinas, jis pats nebuvo su darbine apranga. Už automobilį susitarė sumokėti nukentėjusiajam 400 eurų. Neprašė registruoti automobilio iš karto, nes suprato, kad nukentėjusysis jau buvo automobilį išregistravęs. Tuo metu jis neturėjo lėšų atsiskaityti už automobilį, todėl susitarė su nukentėjusiuoju, kad perves jam pinigus arba atiduos susitikus. Sudarė sutartį, pasirašė skolos grąžinimo aktą, kur nurodė, per kiek laiko nori skolą grąžinti, sąskaita nebuvo nurodyta. Tuo metu, kai pirko automobilį, jis nedirbo, turėjo kitų įsiskolinimų. Jam tas automobilis ir buvo reikalingas darbui. Įsigijęs automobilį turėjo pradėti dirbti statybose. Minėjo nukentėjusiajam, kad mašinos jam reikia darbui. Nepamena, kaip sakė, ar nori pradėti dirbti, ar jau dirba. Nesumokėjo, nes nepasisekė su darbais kaip planavo. Bandė aiškinti nukentėjusiajam, o jis sutiko dar palaukti pinigų. Dabar nepasakys tiksliai, kiek laiko jis sutiko dar palaukti pinigų. Neplanavo nukentėjusiojo apgauti, tiesiog jam nepasisekė su darbais kaip buvo planuota. Kai nukentėjusysis pradėjo jo ieškoti, neatidavė jam pinigų, nes neturėjo. Automobilio tuo metu taip pat nebebuvo, nes sugedo ir jis pardavė automobilį supirkėjams, gavo 70 eurų. Su civiliniu ieškiniu sutinka (b. l. 172-178).

Nors kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. nepripažino aplinkybės, kad iš anksto žinojo, jog sutartų įsipareigojimų nevykdys ir planavo negrąžinti nukentėjusiajam pinigų, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta šiais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiojo E. J. teismo posėdyje duotais parodymais, kad mašina jam buvo nereikalinga, stovėjo, tad nutarė ją parduoti. Patalpino skelbimą skelbiu.lt internetiniame puslapyje. Perpardavinėtojai jam siūlė labai mažai, o mašina buvo gera, važiuojanti. Vėliau atsirado kaltinamasis, jis susidomėjo mašina ir jie sutarė, kad apžiūrės ir gal nupirks. Apžiūrėti automobilio kaltinamasis atvažiavo ne vienas, jie buvo penkiese. Vaikinai buvo su darbo drabužiais, todėl jis suprato, kad jie dirba ir po darbo važiuoja, nes drabužiai nebuvo švarūs. Galvojo, kad nebus problemų, sumokės pinigus ir išvažiuos. Statybose dirbantis žmogus visada turi bent kažkiek pinigų. Kaltinamajam patiko mašina, jis pasakė, kad ims. Tuomet jis (nukentėjusysis) pasakė, kad kaltinamasis pinigus sumokėtų iš karto, bet šis atsakė, kad šiuo metu pinigų neturi, tačiau sumokės, nes dirba, tik direktorius kartais moka, kartais nemoka. Jis (nukentėjusysis) iš karto nesutiko, tačiau kaltinamasis pasiūlė surašyti skolos raštelį, už automobilį pasiūlė 400 eurų, nors skelbime buvo nurodyti 200 eurų - tiek jam būtų pakakę. Jis (nukentėjusysis) pasitarė su šeima ir nusprendė, kad tai geri pinigai, mašina nebuvo tiek verta, susigundė. Kai pačioje pradžioje kaltinamasis sakė, kad neturi pinigų, jis suabejojo, bet kaltinamasis patikino, kad tik pradėjo dirbti. Jis pagailėjo kaltinamojo, kad pradėjus dirbti, jam dar nesumokėjo algos, žino, kad į darbą reikia su kažkuo nuvažiuoti. Kaltinamasis parodė nufotografuotą pasą. Tuomet jie pasirašė skolos raštelį, kuriame kaltinamasis pažadėjo mokėti kas savaitę po 100 eurų, nes sakė, kad ateinantį mėnesį dirbs, ir atiduos. Pats kaltinamasis pasiūlė mokėti po 100 eurų kas savaitę. Jis (nukentėjusysis) parašė savo sąskaitą ir kaltinamasis išvažiavo. Nepamena, kas pasiūlė surašyti skolos raštą, bet turbūt kalinamasis, jis sakė, kad neapgaus, kad jis (nukentėjusysis) nebijotų. Po savaitės jokių pinigų jis negavo, todėl paskambino kaltinamajam, kuris pasakė, kad jam pinigų nemoka, sakė, kad reikės palaukti, tempė laiką. Gruodžio mėnesį kaltinamasis nebeatsiliepė, o po Naujųjų metų dingo ir jo numeris. Kaltinamasis jam neskambino, neprašė atidėti mokėjimų. Po to jis suprato, kad neatgaus nei mašinos nei pinigų, todėl kreipėsi į policiją. Palaiko civilinį ieškinį (b. l. 172-178);

- 2021-01-26 nukentėjusiojo E. J. pareiškimu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. rugsėjo mėn., tiksliai datos nepamena, „Facebook Market plays“ patalpino skelbimą, kad parduoda savo vardu registruotą automobilį MITSUBISHI CARISMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, už 400 eurų. Skelbime nurodė savo telefono numerį. 2020-10-31 jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino vaikinas ir jie susitarė, kad jis atvažiuos. Apie 14.45 val. atvažiavo jam nepažįstamas vaikinas. Jis apžiūrėjo automobilį, automobilis jam tiko ir jis pasakė jam, kad nori jį pirkti. Vaikinas pasakė jam, kad už perkamą automobilį jis galės mokėti dalimis, t. y. po 100 eurų kas savaitę, nes šiuo metu pinigų su savimi jis neturi. Vaikinas aiškino, kad važiuoja iš darbo namo, dirba statybose. Važiuojant namo, pakeliui užvažiavo apžiūrėti automobilį. Matė, kad jis buvo su darbine apranga, kartu su juo buvo dar 4 vaikinai, kurie taip pat buvo su darbine apranga. Vaikinas įkalbėjo jį surašyti skolos grąžinimo aktą, kuriame jis nurodė savo duomenis. Kai paprašė jo parodyti asmens dokumentą, vaikinas pasakė, kad neturi, bet turi savo mob. telefone jį nufotografavęs, ir parodė dokumento nuotrauką. Vaikinas įtikino jį, sakydamas, kad jam labai tinka jo automobilis darbui ir jis jam labai reikalingas, todėl automobilį nori atsiimti iš karto. Automobilis buvo važiuojantis. Jis ilgai galvojo, bet po to sutiko parduoti jam savo automobilį MITSUBISHI CARISMA, išsimokėtinai. Vaikinas surašė Skolos grąžinimo aktą, kuriame nurodė, kad 400 Eur jis jam išmokės iki 2020-11-28. Aktą pasirašė D. K. ir jis. Pasirašė ir 2020-10-31 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. 2020-11-03 nuvažiavo į VĮ „Regitra“ ir išregistravo automobilį, nurodydamas, kad automobilio MITSUBISHI CARISMA naujas savininkas yra D. K.. Pasirašytame skolos grąžinimo akte nurodyta 400 Eur suma, o automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma 200 Eur suma, nes pirkėjas pats pasiūlė pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti vieną sumą - 200 Eur, o pačią jų sutartą automobilio kainą - 400 Eur įforminti skolos grąžinimo akte. Aktas buvo surašytas pirkėjui užėjus pas jį į namus, ten pat pasirašė ir pirkimo-pardavimo sutartį. Jis tiesiog patikėjo tuo vaikinu, jo žodžiais. Buvo sutarę, ir jis jam nurodė sąskaitą, į kurią jis turėtų pervesti pinigus. Po savaitės turėjo būti 1 įmoka. Bet jos nebuvo, nesulaukė. Praėjo dar viena savaitė, pinigų pervedimo nebuvo. Iki nurodyto akte laiko D. K. nesumokėjo jam 400 eurų. Ne kartą jam skambino mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonu jis jam žadėjo pinigus sumokėti iki Naujųjų metų, bet taip iki šiol už automobilį ir neatsiskaitė. Nesulaukęs iš jo jokių žinių bei pinigų skambino ir dabar, bet šiuo metu vaikinas jam neatsiliepia, su juo susisiekti jam nepavyko. Automobilis jam negrąžintas, pinigai nesumokėti. Prašo padėti atgauti 400 Eurų už parduotą automobilį MITSUBISHI CARISMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.13-15, 19-20, 27-29);

- 2020-10-31 skolos grąžinimo akto kopija, kurioje nurodyta, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasižada sumokėti 400 eurų E. J. per 4 savaites nuo 2020 spalio 31 d. iki lapkričio 28 d., mokėdamas po 100 eurų kas savaitę (b. l. 17);

- 2021-10-31 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad pardavėjas E. J. parduoda, o pirkėjas D. K. perka automobilį MITSUBISHI CARISMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės kaina 200 eurų (b. l. 33);

- SoDros duomenų išrašu, kad D. K. individualią veiklą vykdo nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 116);

- 2021-07-20 Užimtumo tarnybos prie LR SADM Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Širvintų skyriaus raštu, iš kurio matyti, kad Užimtumo tarnybos prie LR SADM Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Širvintų skyriuje D. K. yra registruotas nuo 2020-11-12. Asmeniui yra suteiktas užimto asmens statusas, nes pagal gautą informaciją iš Sodros, asmuo nuo (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą (b. l. 118);

- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštu, iš kurio matyti, kad D. K. neteikė pajamų deklaracijų už 2018-2020 metus ir nedeklaravo gautų pajamų iš individualios veiklos. Pateikti pajamų deklaraciją už 2021 m. terminas yra iki 2022-05-01 (b. l. 120);

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad registre turimais duomenimis D. K. individualią veiklą vykdo nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar. D. K. turi 873,36 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, priimtas sprendimas šį įsiskolinimą išieškoti priverstine tvarka. Nuo (duomenys neskelbtini) iš D. K. sąskaitos kredito įstaigoje pagal pateiktus debeto mokėjimo nurodymus į Fondo biudžetą buvo nurašytos 72,26 Eur PSD įmokos (2021-01-29 ir 2021-03-18). Pats asmuo įmokų į Fondo biudžetą nemokėjo (b. l. 122);

- Antstolių informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, kad D. K. atžvilgiu yra vykdomos šios vykdomosios bylos: 1) 2021-07-14 antstolė V. L. vykdo išieškojimą 185,90 Eur sumai. Išieškotojas (duomenys neskelbtini)“; 2) 2021-06-30 antstolė V. L. vykdo išieškojimą 450 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 3) 2021-05-26 antstolė V. L. vykdo išieškojimą 372 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 4) 2021-04-22 antstolė V. L. vykdo išieškojimą 340 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 5) 2021-03-03 antstolė V. L. vykdo išieškojimą 1400 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 6) 2021-02-24 antstolė V. L. vykdo išieškojimą 1350 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 7) 2020-11-04 antstolė N. J. vykdo išieškojimą 340 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 8) 2020-09-15 antstolė N. J. vykdo išieškojimą 16 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 9) 2020-09-07 antstolė N. J. vykdo išieškojimą 300 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 10) 2020-06-09 antstolė N. J. vykdo išieškojimą 16 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 11) 2020-02-18 antstolė J. B. vykdo išieškojimą 271,18 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius; 12) 2020-02-18 antstolė N. J. vykdo išieškojimą 589,70 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius; 13) 2018-08-14 antstolė V. L. vykdo išieškojimą 16 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 14) 2017-04-13 antstolė N. J. vykdo išieškojimą 120 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 15) 2017-04-03 antstolė N. J. vykdo išieškojimą 20 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 16) 2017-01-23 antstolė N. J. vykdo išieškojimą 1158 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 17) 2016-12-28 antstolė V. L. vykdo išieškojimą- turto konfiskavimą. Išieškotojas Vilniaus apskrities VPK; 18) 2015-06-19 antstolė V. L. vykdo išieškojimą173 Eur sumai. Išieškotojas Vilniaus apskrities VPK; 19) 2015-02-26 antstolė N. J. vykdo išieškojimą 101 Eur sumai. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija; 20) 2014-11-18 antstolė V. L. vykdo išieškojimą 11 Eur sumai. Išieškotojas Vilniaus apskrities VPK; 21) 2014-11-07 antstolė N. J. vykdo išieškojimą 115,14 Eur sumai. Išieškotojas (duomenys neskelbtini)“; 22) 2014-11-07 antstolė N. J. vykdo išieškojimą 128,95 Eur sumai. Išieškotojas (duomenys neskelbtini)“; 23) 2012-02-06 antstolė V. L. vykdo išieškojimą 43,44 Eur sumai. Išieškotojas Lietuvos Respublika (b. l. 125-130).

Motyvuojamoji dalis

Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-7-152-895/2019). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, tai yra, nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-152-895/2019). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-152-895/2019).

Minėta, kad kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. nepripažino aplinkybės, kad iš anksto žinojo, jog sutartų įsipareigojimų nevykdys ir planavo negrąžinti nukentėjusiajam pinigų. Taigi, kaltinamasis neigia, jog pirkdamas automobilį, turėjo tikslą apgauti nukentėjusįjį ir už automobilį neatsiskaityti. Tačiau teismas tokį kaltinamojo minėtos aplinkybės nepripažinimą laiko kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokia jo versija prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir, teismo įsitikinimu, yra mažai tikėtina.

BK 182 straipsnyje numatyta veika (sukčiavimas) padaroma tik esant konkrečiai kaltininko kaltės formai – tiesioginei tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia tuomet, kai kaltininkas suvokia, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numato, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir nori tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Teismas pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Nustatant kaltės formą, būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas kitas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-287-697/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, jog D. K., įgydamas automobilį 2020-10-31 jau turėjo jo atžvilgiu 16 pradėtų ir nebaigtų vykdyti skolų bei baudų išieškojimų, kurių bendra suma siekė 3095,41 Eur. Pažymėtina, jog dalis iš kaltinamojo išieškomų sumų yra itin mažos (pvz., 16,00 Eur baudos) (b. l. 125-130). Be to, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM rašto matyti, kad D. K. neteikė pajamų deklaracijų už 2018-2020 metus ir nedeklaravo gautų pajamų iš individualios veiklos (b. l. 120). Tokios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, jog kaltinamasis nėra linkęs vykdyti jokių jam skirtų įpareigojimų, net ir paskirtų nedidelių baudų. Be to, kaip teismo posėdyje nurodė pats kaltinamasis, jis tuo metu, kai pirko automobilį, nedirbo, pripažino, jog turėjo kitų įsiskolinimų. Bylos duomenimis (tiek nukentėjusiojo parodymais, tiek paties kaltinamojo paaiškinimais) nustatyta, kad kaltinamasis aktyviai stengėsi įkalbėti nukentėjusįjį parduoti automobilį, pasiūlydamas už jį net dvigubai didesnę kainą, nei nukentėjusysis prašė. Be to, teismo vertinimu, asmuo, vykdamas apžiūrėti ir planuodamas įsigyti automobilį, paprastai su savimi turi ir tam tikrą pinigų sumą (pvz., užstatą, avansą). Tuo tarpu kaltinamasis su savimi jokios pinigų dalies neturėjo, nors automobilis nebuvo brangus. Kaip nurodė nukentėjusysis, apžiūrėti automobilio kaltinamasis atvažiavo ne vienas, jie buvo penkiese. Vaikinai buvo su darbo drabužiais, todėl nukentėjusysis suprato, kad jie dirba ir po darbo važiuoja, nes drabužiai nebuvo švarūs. Nukentėjusysis pagalvojo, kad nebus problemų, sumokės pinigus ir išvažiuos, nes iš praktikos jis žino, kad statybose dirbantis žmogus visada turi bent kažkiek pinigų. Minėtos aplinkybės teismui leidžia formuotis įsitikinimui, jog kaltinamasis nei neketino už automobilį sumokėti, o stengdamasis nukentėjusiajam sukelti pasitikėjimą, sudaryti dirbančio asmens vaizdą, pas nukentėjusįjį atvyko ne vienas, o su kitais vyriškiais, vilkinčiais statybininkų aprangą ir sudarydamas nukentėjusiajam patikimo asmens įvaizdį, įtikino ji pasirašyti skolos grąžinimo raštą. Teismo nuomone, minėtos įvykio aplinkybės ir visi tolimesni kaltinamojo veiksmai (neatsiliepimas telefonu, automobilio pardavimas už 70 eur supirkėjams) rodo, jog jis neketino sumokėti už automobilį. Be to, nors nustatyta, jog kaltinamasis užvaldęs automobilį surašė skolos grąžinimo raštą, kuris turėjo rodyti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai, tačiau jis, tuo metu neturėdamas jokio pragyvenimo šaltinio, turėdamas daug įsisklonimų ir įsigydamas automobilį, be jokios abejonės suprato, kad nebus finansiškai pajėgus atiduoti pinigus. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis įgijo automobilį suvokdamas, kad už automobilį neatsiskaitys, apgaulės būdu suklaidino nukentėjusįjį ir neteisėtai įgijo svetimą turtą – automobilį, numatydamas, jog dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to norėdamas veikė esant tiesioginei tyčiai sukčiauti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes D. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad D. K. anksčiau yra ne kartą teistas (b. l. 94-97, 100-104), administracine tvarka baustas, baudų nemoka (b. l. 105-110), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 115), registruojasi kaip vykdantis individualią veiklą (b. l. 116). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nesunkus nusikaltimas, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį – tiesioginę tyčią, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės (bausmės ir administracinės nuobaudos) nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir nepaskatino rinktis socialiai priimtiną elgesio modelį, jo nauja nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą arešto bausmę, jos terminą nustatant artimą vidutiniam.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti jam 400 Eur turtinės žalos atlyginimą už perduotą automobilį (b. l. 39).

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. J. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis už automobilį pasiūlė 400 eurų, nors nukentėjusiojo skelbime buvo nurodyti 200 eurų - tiek jam būtų pakakę, nes mašina nebuvo tiek (400 Eur) verta, jis susigundė galimai iš godumo. Be to, 2021-10-31 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėjas ir pardavėjas sutarė, jog automobilio MITSUBISHI CARISMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina yra 200 eurų (b. l. 33). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog reali žala, kurią patyrė nukentėjusysis, yra 200 eurų, nukentėjusiajam E. J. iš kaltinamojo priteistina turtinės žalos suma mažintina iki 200 eurų.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu ir vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi D. K. paskirtas gynėjas (b. l. 169). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad kaltinamojo D. K. atstovavimo išlaidos sudaro 327,39 Eur (b. l. 166). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjas jo interesus atstovavo ikiteisminiame tyrime ir teisme, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo D. K..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-54), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies - priteisti iš kaltinamojo D. K. nukentėjusiajam E. J. (E. J.) 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. K. valstybės naudai 327,39 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 39 ct) už antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.