- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-1011-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- S. G.
- Pareiškėjas
- I. G., S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- D. E., L. G., DNB Bank ASA, YA bank
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. G. ir S. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys D. E., L. G., DNB Bank ASA, YA bank.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų I. G. ir S. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys D. E., L. G., DNB Bank ASA, YA bank. Atsakovas (pareiškėjas) S. G. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi atsakovo (pareiškėjo) 2018 m. kovo 27 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi buvo nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko A. G. bendravimo tvarka: atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja porinių metų savaičių savaitgaliais: šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 16 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir jį grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovas nurodė, kad jo ir nepilnamečio vaiko bendravimas turėtų būti maksimalus, todėl prašė nustatyti jo nurodytą bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka sudaro galimybes tėvui bendrauti su vaiku dvi dienas kas antrą savaitgalį, todėl nors ir nėra tokia detali, kokią prašo nustatyti atsakovas, ji pagal pagrindinį elementą – bendravimą savaitgaliais – nėra esmingai mažesnės apimties, nei prašoma nustatyti naujoje bendravimo tvarkoje. Tėvui su vaiku bendraujant ne laikinoje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku yra būtinas šalių tarpusavio susitarimas, kuris ne visada gali sutapti su atsakovo noru, tačiau tai savaime nėra pagrindas laikiną bendravimo tvarką keisti. Prašoma nustatyti nauja laikina bendravimo tvarka yra iš esmės siekiama prisiderinti prie tėvo gyvenimo užsienyje ypatumų, o ne prie prioritetinių vaiko interesų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad, įvertinus vaiko sveikatos būklę ir neištyrus visų reikšmingų bylai aplinkybių, turi būti užtikrintas įmanomai didžiausias bendravimo tvarkos stabilumas, siekiant išvengti žalos vaiko emocinei ir psichinei gerovei. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad laikinos bendravimo tvarkos pakeitimas reikalingas vaiko interesams apsaugoti ir kad nepadarys šiems interesams žalos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Laikinosios apsaugos priemonės, kurias prašoma pakeisti, buvo nustatytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. kovo 10 d. nutartimi, t. y. jau praėjo daugiau nei vieneri metai, šalių nepilnamečiam sūnui netrukus sueis šešeri metai, kas akivaizdžiai keičia faktines aplinkybes, kurios egzistavo 2017 m., kai buvo nuspręsta, jog laikinas bendravimas su nepilnamečiu sūnumi apsiribos tik susitikimais dienos metu kas antrą savaitgalį be nakvynės.
4.2. Galiojančios laikinosios apsaugos priemonės yra nelogiškos ir neadekvačios realiam gyvenimui, pritaikytos nesiremiant jokiais įrodymais, neatsižvelgiant į atsakovo motyvus, o vertinant tik ieškovės poziciją, kurios pagrindinis motyvas – vaiko specialieji poreikiai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog 2017 m. kovo 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neįmanoma vykdyti, nes bendravimas su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį yra fiziškai neįmanomas, nes atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje įrodymų neįmanoma visapusiškai ištirti, tačiau civilinio proceso normos sudaro galimybę teismui paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo). Tačiau pirmosios instancijos teismas tokia teise nepasinaudojo, taigi, net nesiekė išsiaiškinti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo reikalingumo.
4.4. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog atsakovo bendravimas su mažamečiu sūnumi pastarajam darytų neigiamą įtaką, pažeistų jo teises ir interesus ar jų neatitiktų. Taigi, nėra ir jokių objektyvių įrodymų, kodėl laikinoji bendravimo tvarka negalėtų būti nustatoma nuotolinėmis ryšio priemonėmis, valstybinių švenčių metu ir suderinant vaiko bendravimą su tėvu tais savaitgaliais, kai jis būna Lietuvoje.
4.5. Nustačius bendravimą su vaiku visą savaitgalį, atsakovas galėtų sūnų parsivežti pas savo tėvus, kur yra nuosavas 200 kv. m ploto namas, nuosavas kiemas, kur jis taip pat galėtų bendrauti su savo artimais giminaičiais – savo seneliais, su kuriais bendravimas šiuo metu yra visiškai apribotas. Tėvui su vaiku nereikėtų leisti laiko viešosiose erdvėse.
4.6. Neginčijama situacija, jog atsakovas šiuo metu dirba užsienyje, tačiau teismas nepagrįstai prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones traktuoja kaip siekį tėvo poreikius iškelti aukščiau nepilnamečio vaiko poreikių. Tokiu prašymu kaip tik siekiama išlaikyti vaiko ryšį su nepilnamečiu vaiku, nes akivaizdu, jog atsakovui yra sudėtinga atvykti į Lietuvą kas antrą savaitgalį, o atvykus kitu laiku nesuteikiama galimybė bendrauti su vaiku.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:
5.1. Nors ieškovė ir pritaria atsakovo dėstomiems teiginiams, kad vaiko ir tėvo bendravimas turi būti maksimalus, tačiau atsakovas turėtų suprasti, jog tai savaime nereiškia, kad skyrium gyvenančiam tėvui turėtų būti suteikiama teisė bet kada, jam patogiu metu bendrauti su vaiku, jį bet kada ir bet kur išsivežti.
5.2. Nors atsakovas nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių neįmanoma vykdyti, kadangi jis gyvena bei dirba (duomenys neskelbtini), tačiau šie atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais tinkamais bei leistinais įrodymais – (duomenys neskelbtini) yra netolima šalis, dėl didžiulės lietuvių emigracijos į šią valstybę skrydžiai iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) vykdomi kiekvieną savaitę, skrydžiai nėra brangūs ir atsakovas neabejotinai turi finansines galimybes įsigyti lėktuvo bilietus. Todėl visiškai neaišku, kokios objektyvios priežastys lemia, kad atsakovas negali laikytis galiojančios bendravimo su sūnumi tvarkos.
5.3. Atsakovo ir sūnaus bendravimas vyksta chaotiškai ir ieškovė negali toleruoti tokios situacijos, kadangi mažametis vaikas – ypač toks, kuris turi specifinį raidos sutrikimą, reikalaujantį vaiko gyvenimo sąlygų stabilumo bei griežtos dienotvarkės užtikrinimo, turi konkrečiai žinoti, kada jo tėtis atvyks ir kiek laiko su juo bendraus, t. y. sūnaus bei tėvo susitikimai turi būti nuolatiniai bei reguliarūs, kaip kad šiuo atveju nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. kovo 10 d. nutartimi, o ne vadovaujantis atsakovo darbo grafiku.
5.4. Pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką tėvo ir sūnaus susitikimai neabejotinai vyktų retai, vaikas tėvo dažnai nematytų net keletą mėnesių iš eilės, dėl to jų artimo tarpusavio ryšio palaikymas taptų iš esmės neįmanomas, dėl to atsakovui galiausiai atvykus pasimatyti su vaiku ir išsivežus jį dviem paroms į svetimą aplinką mažametis vaikas patirtų stiprių emocinių išgyvenimų, kas gali daryti neigiamą įtaką jo tinkamam vystymuisi ir sukelti turimo raidos sutrikimo progresavimą.
5.5. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų bent preliminariai vertinti, kad atsakovo siūloma bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, siekiant juos apsaugoti turėtų būti paliktos galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas (pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
9. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, jog galiojančios laikinosios apsaugos priemonės yra nelogiškos ir neadekvačios realiam gyvenimui, pritaikytos nesiremiant jokiais įrodymais, neatsižvelgiant į atsakovo motyvus, o vertinant tik ieškovės poziciją, kurios pagrindinis motyvas – vaiko specialieji poreikiai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog 2017 m. kovo 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neįmanoma vykdyti, nes bendravimas su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį yra fiziškai neįmanomas, nes atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).
10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 14 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtinto santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tarp jų ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos klausimą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 17 d.. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, nebeteko teisinės reikšmės.
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad išnyko apeliacijos objektas, todėl šis apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties neteko prasmės. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo jau prasidėjus apeliaciniam procesui, apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 338 straipsniais, teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo (pareiškėjo) S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. G. ir S. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys D. E., L. G., DNB Bank ASA, YA bank.