Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, ieškovė R. M. ir jos atstovas - apeliacinį skundą atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai – išrašas iš medicininių dokumentų ir gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo K. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti santuoką dėl atsakovo K. M. kaltės, tačiau iš dalies neteisingai taikė procesinės teisės normas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimą, dėl ko sprendimas iš dalies keistinas.

Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas K. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo tik dėl jo kaltės ir teigia, jog, nors jis ir suteikė ieškovei pagrindą abejoti jų bendro gyvenimo perspektyvomis, tačiau pati ieškovė nedėjo jokių pastangų santuokai išsaugoti. Tačiau sutikti su tokiais atsakovo argumentais nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su sutuoktinių kaltės, nutraukiant santuoką, klausimu.

Pagal CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą, iširo santuoka dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai vieno iš sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t.y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neištikimas. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę), o tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t.y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo K. M. neištikimybės faktas įrodytas ne tik ieškovės paaiškinimais, bet ir 2009-01-22 internetine žinute, susirašinėjimu elektroniniu paštu (b.l. 14-16, 19-32), liudytojo D. Š. parodymais (b.l. 181). Pažymėtina, kad ir pats atsakovas K. M. neištikimybės fakto neginčija. Nepaisant to, jis dėl santuokos iširimo mėgina įrodyti ir ieškovės R. M. kaltę, kaltindamas ją tuo, kad ši nesistengė išsaugoti santuoką, bet išsikraustė iš bendrai nuomojamo buto. Tačiau šis faktas pats savaime neįrodo ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, kadangi jis įvyko kaip atsakovo neištikimybės pasekmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas R. M. neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Neištikimybės faktas sudaro savarankišką ir pakankamą, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą, pagrindą santuokai nutraukti. Dėl to, atsižvelgiant į šio fakto sukeltas neigiamas pasekmes ieškovės sveikatai, nėra pagrindo pripažinti jos kaltę, nesiėmus konkrečių veiksmų santuokai išsaugoti, kadangi pats atsakovas K. M. ne tik neparodė jokių pastangų santuokai išsaugoti, bet ir viešai demonstravo savo santykius su kita moterimi. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 3.60 str. 3 d.), nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų ir pagrįstai pripažino atsakovo K. M. kaltę dėl šalių santuokos iširimo.

Kitu apeliacinio skundo motyvu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Apeliantas mano, kad priteistas 20000 Lt neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka teismų praktikos suformuotų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Teisėjų kolegija apeliantui iš dalies pritaria.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neapibrėžta neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, atsižvelgęs į reikšmingas bylai aplinkybes, remdamasis ieškovės paaiškinimais, padarė teisingą išvadą, kad ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, jai sutriko sveikata, tačiau nepagrįstai priteisė pernelyg didelį neturtinės žalos atlyginimą, nors ir vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, kaip iš esmės teisingai apeliacine skunde nurodo atsakovas, nukrypo nuo teismų praktikos. Tačiau apelianto nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų Nr. 3K-3-463/2007, Nr. 3K-3-140/2007 nuostatos šioje byloje netaikytinos, nes nagrinėjamoje civilinėje byloje ir apelianto skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose faktinės aplinkybės skiriasi. Remiantis CPK 4 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Aukštesnių instancijų teismų nutarčių išvados ir motyvai turi būti vertinami konkrečios bylos aplinkybių kontekste, o analogiškai naudojami tik esant tapačioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms. Dėl skirtingų bylų ratio decidendi teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nesiremia apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Atsakovas K. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus - išrašą iš medicininių dokumentų ir gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini), patvirtinančius atsakovo K. M. ir I. K. sūnaus D. M. gimimą 2010 m. rugpjūčio 6 d., kuriam nustatyti sveikatos sutrikimai ir rekomenduojama skirti neįgalumo lygį. Šios aplinkybės liudija pasikeitusią atsakovo turtinę padėtį, kadangi, gimus sūnui, atsakovas privalės skirti lėšų jo išlaikymui, o sūnaus sveikatos problemos gali pareikalauti dar didesnių išlaidų. Atsakovo K. M. atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jos atstovaujamasis šiuo metu jau įsidarbino. Teisėjų kolegija, nustatydama priteistinos ieškovei neturtinės žalos dydį, į šias aplinkybes taip pat atsižvelgia.

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 str.). Ieškovė R. M. neįrodė konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad dvasinius išgyvenimus realiai išreikšti konkrečia pinigine išraiška yra be galo sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo K. M. veiksmai, tuoj po santuokos sudarymo (nepraėjus nei 3 mėnesiams), lėmė santuokos nutraukimą, kas sukėlė neigiamas pasekmes ieškovės R. M. sveikatai, nors šie sutrikimai nebuvo ilgalaikiai, sukėlė ieškovei R. M. nepatogumų prieš pažįstamus ir bendradarbius, bei atsižvelgiant į atsakovo K. M. turtinę padėtį ir kompensacinį neturtinės žalos atlyginimo aspektą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija mažina priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 10000 Lt. Tokia suma, atsižvelgiant į teismų praktika, laikytina pagrįsta ir pakankama patirtiems ieškovės dvasiniams išgyvenimams kompensuoti.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš dalies pakeičia sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.): šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė R. M. už ieškinį yra sumokėjusi 1632 Lt žyminio mokesčio, t.y. 132 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką ir 1500 Lt už reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 6). Atsakovas K. M. pirmosios instancijos teisme turėjo 1300 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 1100 Lt - apeliacinės instancijos teisme, už apeliacinį skundą sumokėjo 600 Lt žyminį mokestį (b.l. 199). Ieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės pilnai patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 132 Lt žyminio mokesčio. Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas 20 procentų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Lt žyminio mokesčio. Viso 432 Lt (132+300) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo K. M. ieškovei R. M. priteista 732 Lt žyminio mokesčio suma mažintina iki 432 Lt. Taip pat proporcingai mažintina iki 260 Lt iš ieškovės R. M. atsakovui K. M. priteista teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme suma. Iš dalies (25 proc.) patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės R. M. atsakovui K. M. priteistina 150 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 275 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi atsakovo K. M. apeliacinis skundas tenkintas tik iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo K. M. valstybei priteistinos 4,27 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

Priteistą iš atsakovo K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų).

Priteistą iš atsakovo K. M. ieškovei R. M. 732 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 432 Lt (keturių šimtų trisdešimt dviejų litų).

Priteistas iš ieškovės R. M. atsakovui K. M. 780 Lt teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme sumažinti iki 260 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimties litų).

Priteisti iš ieškovės R. M. atsakovui K. M. 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 275 Lt (du šimtus septyniasdešimt penkis litus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 4,27 Lt (keturis litus 27 centus) pašto išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.