Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.1.; 1.1.4.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.; 1.1.8.13.; 1.1.11.2.; 1.1.11.7.; 1.1.11.9.; 1.1.11.10.; 1.2.7.4.; 2.3.7.; 2.3.7.1.; 2.3.7.4..

2007 m. spalio 9 d.

neviešame teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje E. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (registruotas adresu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2005 metų vasarą, tikslus laikas nenustatytas, dienos metu, nenustatytą valandą, globėjos I. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Joniškio rajone, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo P. G., gim. (duomenys neskelbtini), būkle - jo mažametyste, paimdamas jį rankomis už pažastų ir pakeldamas nuo kėdės, tuo atimdamas jam galimybę priešintis, įvesdamas savo lytinį organą į jo išeinamąją angą, tenkino lytinę aistrą analiniu būdu su mažamečiu nukentėjusiuoju P. G. prieš jo valią.

Be to, jis 2006 m. naktį iš liepos 7 dienos į 8 dieną, tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių vaikų globos namų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą mažamečio nukentėjusiojo P. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu - užspausdamas jam burną ranka, tuo atimdamas jam galimybę priešintis, bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo P. G. būkle - jo mažametyste, įvesdamas savo lytinį organą į jo išeinamąją angą, tenkino lytinę aistrą analiniu būdu su mažamečiu nukentėjusiuoju P. G. prieš jo valią.

Be to, jis 2006 m. naktį iš liepos 8 dienos į 9 dieną, apie 00.00 val., Šiaulių vaikų globos namų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą mažamečio nukentėjusiojo P. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tuo atimdamas jam galimybę priešintis, bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo P. G. būkle – jo mažametyste, bandydamas įvesti savo lytinį organą į jo išeinamąją angą, pasikėsino tenkinti lytinę aistrą analiniu būdu su nukentėjusiuoju P. G. prieš jo valią, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas naktinės auklėtojos D. B..

Apklaustas teisiamajame posėdyje E. M. parodė, kad 2005 metų vasarą kartu su P. G. buvo pas globėją I. S.. Dienos metu grįžęs iš miestelio, lauke buvusiam P. G. kažką pasakęs, tačiau negrasinęs. P. G. ėjo pats, nesant apgaulės nusivedė jį į kambarį, kuriame, apart jų, nieko daugiau nebuvo. Kambario durų neužrakino, pradėjo mauti P. G. jo vilkėtas kelnes ir bandė į jo išeinamąją angą įvesti savo lytinį organą. P. G. nesipriešino, nieko nesakė, kad jam skaudą, kad nieko nedarytų. Kadangi jis tuo metu buvo girtas ir tai darė pirmą kartą, todėl jam nepavyko patenkinti savo lytinės aistros. 2006 m. liepos iš 7 į 8 dieną apie 22-23 val. grįžo iš miesto, kur kartu su draugais Audriumi ir Donatu išgėrė apie 2,5 litro alaus, ir nuėjo į kompiuterinę, kur atėjo ir P. G. pažiūrėti kaip žaidžiama kompiuteriu. Jis pasiūlė P. G. nueiti į esantį koridoriaus gale kambarį. P. G. sutikus, jiedu nuėjo į kambarį. Jis uždarė kambario duris, paguldė P. G. ant lovos, numovė jam kelnes ir bandė 2-3 kartus įkišti savo lytinį organą P. G. į išeinamąją angą, bet jam nepavyko, todėl jis grįžo atgal į kompiuterinę. P. G. neprašė nustoti tai daryti, neverkė, nedejavo. P. G. sakė niekam apie tai nesakyti, jam burnos ranka nebuvo užspaudęs ir negrasino. Kitos dienos vakare, jis taip pat buvo išgėręs alaus ir degtinės, apie 22-23 val. grįžęs į globos namus, koridoriuje pamatęs P. G. pakvietė jį į kitą kambarį, kuris yra negyvenamas. Įėjus į kambarį, jis įjungė šviesą, kurią vėliau išjungė. Kambario durys buvo paliktos praviros, jiedu kalbėjosi, iš pradžių sėdėjusį ant kitos lovos P. G. jis pasisodino sau ant kelių ir tuo momentu į kambarį įėjo naktinė auklėtoja. Jis išsigandęs, nustūmė nuo kelių P. G., o pradėjusiai klausinėti auklėtojai, pasakė, kad mokė P. G. žaisti telefonu, susižodžiavo su naktine auklėtoja. Negali paaiškinti, kodėl tokių veiksmų atlikimui pasirinko būtent P. G., nors su juo nebendravo, nežino, kodėl nukentėjusysis jo bijodavo, nors jo nemušdavo, su juo šiurkščiai nekalbėjo. Tokius jo veiksmus lėmė vartotas alkoholis. Buvo atvejų, kai jis skriaudė gyvūnus, tačiau negali paaiškinti, kodėl taip darė.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis nukentėjusysis P. G. parodė, kad vieną vakarą, kai jau buvo vėlu ir jis gulėjo savo lovoje, į jo kambarį atėjo E. M. ir liepė eiti su juo pasikalbėti. Kadangi jis nenorėjo su E. M. eiti, tai jį paėmė už rankos ir nusivedė į kambarį, kur E. M. grasindamas sumušti, liepė jam nusimauti kelnes, pats taip pat nusimovė savo kelnes ir kelnaites. Tada pats E. M. numovė jam kelnes ir kelnaites ir liepė atsisėsti jam ant kelių. E. M. į jo išeinamąją angą įvedė savo lytinį organą. Jam skaudėjo ir apie tai jis pasakė E. M., tačiau jam liepė netriukšmauti ir niekam nesakyti apie tai, ką jis darė. Kambaryje jie pabuvo neilgai, nes juos pamatė į kambarį įėjusi naktinė auklė. E. M. jį nuo savo kelių nustūmė, auklėtoja jiems abiems liepė eiti miegoti, o E. M. pravardžiavo auklėtoją. Tai buvo antras kartas kai E. M. jam taip darė. Pirmas kartas buvo vieną dieną prieš, kai jis buvo kompiuterinėje: nakties metu prie jo priėjęs E. M. liepė prieiti prie jo. Bijodamas, kad jį sumuš, kadangi E. M. yra jį mušęs anksčiau, jis priėjo ir E. M. liepė jam eiti kartu su juo į kambarį, kuriame jie buvo dviese. Kambario duris uždaręs E. M., numovė jam kelnes ir kelnaitės bei nusimovė savo kelnes ir kelnaites, atsisėdo ant lovos, pasisodino jį ant kelių ir įvedė savo lytinį organą jam į išeinamąją angą. Išgirdęs į koridorių atėjusius didesnius vaikus, E. M. išsigando, apsimovė kelnes, piktai liepė niekam nepasakoti apie tai, ką jis jam darė. Tuos kartus E. M. jo nečiupinėjo rankomis, o tik liepė atsisėsti jam ant kelių, o prieš pirmą kartą, liepė čiulpti jo lytinius organus, tačiau jis to nedarė, todėl liepė atsisėsti jam ant kelių ir įvedė savo lytinį organą jam į išeinamąją angą, jam skaudėjo, juto, kad jam po užpakaliu buvo šlapia, jo rūbai buvo šlapi, kraujo nematė. Jis verkė ir sakė, kad jam skauda, bet E. M. jam liepė kentėti, nekviesti pagalbos, netriukšmauti ir buvo ranka užspaudęs jam burną (b.l. 33-34, t. 1).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis nukentėjusysis P. G. parodė, kad vieną dieną, vasarą, kai buvo pas globėjus kartu su Pauliumi, E. M., Andriumi, Martynu, Vaidžiu ir kitais draugais, jis liko virtuvėlėje vienas su E. M., kuris sėdėjo ant sofos, o jis pats sėdėjo ant kėdės. Staiga nusimovęs kelnes ir kelnaites E. M. priėjo prie jo, suėmęs už pažastų pakėlė nuo kėdės, pats atsisėdo ant kėdės, būdamas jam už nugaros, numovė jam sportines kelnes ir kelnaites, pražergė savo kojas ir E. M. jį pasisodino ant savo lytinio organo, juos įvesdamas jam į išeinamąją angą. E. M. sakė, kad nereikia, jog jam skauda, tačiau jam liepė tylėti. E. M. įvedęs į jo išeinamąją angą savo lytinį organą, jį pakeldavo ir nuleisdavo, tokius veiksmus jis atliko kelis kartus, po to E. M. jį pastatė, apmovė kelnaites ir kelnes, pats apsimovė savo kelnes ir atsisėdo ant sofos žiūrėti televizorių, jam sakė nesakyti nieko globėjai. E. M. dažnai jį mušdavo, todėl apie tą įvykį jis niekam nepasakojo, nes jo bijojo (b.l. 48, t. 1).

Liudytoja D. B. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad apie 25 metus dirbo Vaikų globos namuose naktine aukle. 2006 m. liepos iš 8 d. į 9 d. dirbo, kai pastebėjo, kad iš koridoriaus dingo P. G. ir E. M.. Pamanė, kad jie nuėjo parūkyti, tačiau jiems ilgai negrįžus, nuėjo jų ieškoti. Juos abu rado kambaryje, kuris nebuvo užrakintas, jame šviesa nedegė, abu buvo apsirengę, nebuvo nusimovę šortų, P. G. sėdėjo E. M. ant kelių, po to, jai įeinant į kambarį, E. M. spaudė telefono klavišus ir išsigandęs nustūmė P. G. nuo savo kelių, nutraukė žemyn savo marškinėlius. Ji pradėjo klausinėti, ką jie čia veikiantys, E. M. atsakė, kad kalbėjosi. E. M. į ją piktai sureagavo, keikėsi, ir jie abu su P. G. išėjo iš kambario. Vėliau ji P. G. klausė, kodėl jis miega su drabužiais, jis atsakė, kad nenori nusirengti, kad taip daro E. M. bei pasakė, kad „Evaldas šiandien nieko nepadarė“, jog bijo E. M.. Nepastebėjo, kad E. M. būtų terorizavęs P. G., tarp jų pykčio nepastebėjo, tačiau dėl ūmaus E. M. būdo, jam būdavo pykčio priepuoliai, kartais atsiprašydavo padaręs blogą darbą, kartais būdavo agresyvus mažesnių vaikų atžvilgiu, ji girdėjo kitų vaikų kalbas apie E. M. elgesį dėl katės kankinimo.

Teisiamajame posėdyje apklausta nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. S. paaiškino, kad E. M. ir P. G. yra pažįstami nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio, kai abu mokėsi Švėkšnos sanatorinėje mokykloje, E. M. globojo jo vyresnė sesuo, pas kurią svečiuodavosi žiemos atostogų metu. Jam reikalinga psichologo pagalba. Minimi įvykiai P. G. labai pakenkė, jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, gali mesti į langą ar kitą vaiką kėdę, būna agresyvus.

2006-07-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiaulių vaikų globos namų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jokių nusikaltimo pėdsakų nerasta ir niekas nepaimta (b.1. 11-13).

2006-07-17 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje E. M. parodė, kur ir kaip padarė nusikaltimą, tuo patvirtindamas savo parodymus (b.l. 80-88, t. 1).

Iš E. M. charakteristikos matyti, kad mokymąsi trukdė emocinės elgesio problemos: nervingumas, baikštumas, jautrumas. Jis patiria ir pedagogines elgesio problemas, mokymosi sunkumas dėl nesugebėjimo dėmesio sukaupti, neruošia pamokų, tingi, atsikalbinėja, yra agresyvus mažiesiems, jaučiasi menkavertis, bet taip bando slėpti vengdamas kalbėti apie save. Jis nesiekia pilnavertės socialinės adaptacijos globos namų bendruomenėje, jį traukia bendravimas su asocialiais asmenimis, ištvirkusiai elgiasi, skriaudžia gyvūnus, rūko, keikiasi, kartais vartoja alkoholį, mėgsta auklėtojams demonstruoti savo asmenybės nepriklausomumą, neliečiamumą, negali į savo veiklą pažiūrėti savikritiškai. Pastaruoju metu paklausęs bendraamžių patarimo galvoja stoti į Gruzdžių žemės ūkio mokyklą įgyti apdailininko specialybę. Kartais už savo netinkamą elgesį atsiprašo. Jis mėgsta ir sugeba meistrauti: staliaus darbus atlieka kruopščiai (b.l. 119, t. 1).

Iš medicininio pažymėjimo matyti, jog 2002-09-22 E. M. lankėsi Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (b.l. 121, t. 1).

Iš VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės pranešimo ir epikrizės iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. M. gydėsi VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Vaikų ligų klinikoje psichiatrijos skyriuje nuo 2002-09-17 iki 2002-09-30, jam diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas (b.l. 125-126, t. 1).

Iš 2006-09-04 Švėkšnos sanatorinės mokyklos pateiktos E. M. charakteristikos matyti, kad nuo 2003-09-01 iki 2006-05-31 E. M. mokėsi Švėkšnos sanatorinėje mokykloje, į ją buvo atvykęs iš Šiaulių vaikų globos namų, atostogų metu jis gyvendavo globos namuose. Tik atvykęs E. M. labai dažnai verkdavo, būdamas jautrus ir neturėdamas savo tvirtos nuomonės, jis nuolat jausdavosi nuskriaustas, nelaimingas. Nežiūrint į tai, kad E. M. greitai sukaks 18 metų, jis atrodo ne pagal amžių vaikiškai. E. M. – labai judrus, nuolat sugalvojantis įvairių išdaigų ir nuotykių, nes tai, jo žodžiais tariant, suteikia gyvenimui prasmę. Yra dalyvavęs daugelyje įvairių konfliktų, kurių iniciatorius dažniausiai būdavo ne jis, nors ir neatsisakydavo dalyvauti. Pamokas lankė nuosekliai, bet mokėsi silpnai, namų užduotis atlikti buvo reikalingos didelės pastangos ir pastovi priežiūra, laisvalaikiu dažniausiai žiūri TV, turi artistinių sugebėjimų, bet vengia dalyvauti popamokinėje veikloje, patinka žvejyba, technologijų pamokos, įvairi technika ir jos sudėtinės dalys. Jam reikėtų rinktis specialybę, kuri būtų susijusi su technika ir jos priežiūra. E. M. svajonės apie ateitį yra labai optimistiškos – jis gyvensiąs tik labai gerai. Svarbus žmogus jo gyvenime yra jo sesuo, su kuria jis nuolat tariasi visais jam svarbiais gyvenimiškais klausimais (b.l. 128, t. 1).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 47 išvadose nurodyta, kad E. M. nusikaltimo padarymo metu buvo mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, nusikaltimo padarymo metu galėjo pilnai teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos pilnai valdyti. E. M. šiuo metu yra mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, jis suvokia savo veiksmų esmę ir gali juos pilnai teisingai valdyti. E. M. būdingi nežymūs pažintinės veiklos sunkumai. Jis galėjo suprasti savo atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti. E. M. gali būti apklausiamas, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme, gali būti teisiamas ir atlikti paskirtą bausmę, jam gydymas nereikalingas (b.l. 147-148, t. 1).

Iš gimimo liudijimo nuorašo matyti, kad E. M. gimęs (duomenys neskelbtini). (b.l. 114, t. 1), o P. G. gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 29, t. 1).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Teismas, visumos baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, jog įrodyta, kad E. M. prieš mažamečio P. G. valią tenkino su juo lytinę aistrą analiniu būdu bei pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą analiniu būdu. Tai E. M. darė pasinaudodamas jam žinomai dėl P. G. mažametystės bejėgiška būkle bei jam žinomai suprantant, kad P. G. vykdo jo paliepimus pagrįstai bijodamas, jog E. M. priešingu atveju panaudos fizinį smurtą. Ši E. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 4 d. sudėtį.

Nurodytų nusikaltimų objektas yra susijęs su asmens intymaus gyvenimo, jo orumo saugumu, žmogaus, kaip asmenybės, kūno neliečiamumu. Seksualinio prievartavimo esmė yra lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

Nagrinėjant nurodytų nusikalstamų veiksmų esmę, kurios svarbiausias požymis yra lytinės aistros tenkinimas atliekant kokius nors objektyvią reikšmę turinčius veiksmus, pažymėtina, kad kaltinamasis tokius veiksmus atliko su lyties organu – lyties organą - varpą įvesdamas į kito asmens išeinamąją angą. Tokie veiksmai tiek medicinos, tiek teisės požiūriu apibrėžiami kaip lytinės aistros tenkinimas analiniu būdu.

Lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tuomet, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, t.y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai tenkinant aistrą ir šis nesutikimas turi būti išreikštas bei kaltininko suvoktas. Baudžiamosios teisės ir teismų praktikoje asmens nesutikimas suprantamas kaip elgesys išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiantis pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitokiais būdais. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nukentėjusysis seksualinio prievartavimo metu kaltinamajam sakė, jog jam skauda, verkė, tačiau kaltinamasis jam liepęs netriukšmauti, buvo ranka užspaudęs burną (b.l. 33-34, 48, t. 1). Be to, nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamojo jis bijojęs dėl anksčiau jo atžvilgiu vartoto fizinio smurto, todėl teismas šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes vertina kaip nukentėjusiojo nesutikimą, kuris patvirtina kaltinamojo atliktų veiksmų priešiškumą nukentėjusiojo valiai. Kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis sutiko su jo atliekamais veiksmais, nesiskundė, kad jam skauda ar šaukėsi pagalbos ir kad jis anksčiau nėra mušęs nukentėjusiojo, vertintinos kritiškai, nes teismas neturi pagrindo atmesti tai paneigiančius nukentėjusiojo parodymus.

Nors iš VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės pranešimo ir kitų pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad P. G. gydėsi VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Vaikų ligų klinikoje psichiatrijos skyriuje nuo 2003-05-19 iki 2003-06-13, jam diagnozuotas hiperkinezinis elgesio sutrikimas (b.l. 56-57, t. 1). 2006-09-04 Švėkšnos sanatorinės mokyklos charakteristikoje nurodyta, kad P. G. Švėkšnos sanatorinėje mokykloje mokėsi nuo 2003-09-01, jam buvo teikiama psichologo ir gydytojo psichiatro pagalba (b.l. 129, t. 1). Iš Šiaulių vaikų globos namų pateiktos charakteristikos matyti, kad P. G. nustatytas elgesio ir emocijų sutrikimas ir reikalingas nuolatinis medikamentinis ir psichoterapinis gydymas. Paprasčiausiose situacijose orientuojasi patenkinamai (b.l. 50, t. 1). Tačiau teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 27 išvadose nurodyta, jog nusikalstamos veikos metu P. G. būdamas mažametis, nors ir negalėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, bet galėjo suprasti tokių veiksmų pobūdį ir tiriamojo epizodinė atmintis nėra sutrikusi (b.l. 153-154, t.1). Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nuosekliai nurodė jo atžvilgiu kaltinamojo atliktus veiksmus, kurie esminėse aplinkybėse sutampa su paties kaltinamojo parodymais ir kitais įrodymais, todėl nukentėjusiojo P. G. parodymai laikytini nuosekliais, neišgalvotais, ir teismas jais remiasi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. M. pareikštas kaltinimas dėl 2005 m. vasarą bei 2006-07-07 mažamečio P. G. seksualinio prievartavimo panaudojus fizinį smurtą. Baudžiamosios teisės teorijoje lytinės aistros tenkinimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijų sutrikimas ir tai gali pasireikšti nukentėjusiojo mušimu, rankų užlaužimu, nukentėjusiojo užgulimu, prispaudimu, smaugimu, priverstiniu alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdimu ir pan. Iš byloje esančių nukentėjusiojo ir iš dalies paties kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis 2005 m. vasarą nukentėjusįjį paėmęs už pažastų pakėlė nuo kėdės, o po to kelis kartus atliko tokį patį veiksmą tik pasisodindamas jau sau ant kelių ir taip atlikdamas seksualinį prievartavimą analiniu būdu. Taip pat analogiškus veiksmus kaltinamasis atliko ir 2006-07-07, nors nurodė, jog nukentėjusįjį tąkart buvo paguldęs ant lovos. Šis nukentėjusiojo suėmimas už pažastų ir pakėlimas bei nuleidimas ant kelių bei nukentėjusiojo paguldimas ant lovos nelaikytinas fiziniu smurtu nukentėjusiojo pasipriešinimui įveikti, o yra seksualinio prievartavimo metu atliekamas judesys bei pasirinktas būdas atlikti tokius veiksmus, palengvinantis kaltinamojo lytinio organo įvedimą nukentėjusiajam į išeinamąją angą. Kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, prieš seksualinio prievartavimo aktą ar jo metu E. M. jokio fizinio smurto P. G. atžvilgiu nevartojo, todėl iš ikiteisminio tyrimo metu pareikšto E. M. kaltinimo dėl 2005 m. vasarą bei 2006-07-07 įvykdytų seksualinių prievartavimų šalintina aplinkybė, kad jis seksualiai prievartavo P. G., prieš jį panaudodamas fizinį smurtą.

Kaltinamajam E. M. pareikštame kaltinime taip pat nurodyta, kad 2006-07-07 įvykdytą seksualinį prievartavimą bei pasikėsinimą seksualiai prievartauti jis atliko prieš nukentėjusįjį pagrasinęs pavartoti fizinį smurtą. Nukentėjusysis savo parodymuose nurodė, jog kaltinamasis E. M. buvo sumušęs jį anksčiau, todėl jis viską darė ką šis liepė, bijodamas būti sumuštas, nes suprato, kad jį E. M. gali sumušti. Lytinės aistros tenkinimas grasinant panaudoti fizinį smurtą (psichinis smurtas) yra tada, kai nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kurie yra grasinamojo pobūdžio nukentėjusiojo asmens atžvilgiu ir dažniausiai tokie grasinimai išreiškiami žodžiais. Toks grasinimas turi būti padaromas prieš lytinės aistros tenkinimą, t.y. grasinimas siejamas su fizinio smurto panaudojimu tuoj pat, jei nukentėjusysis asmuo nesutiks su kaltininko reikalavimais. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai: nukentėjusiojo paėmimas už rankos ir liepimas eiti kartu bei nusivedimas į kitą kambarį, nurengimas, bei atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo amžiaus skirtumą, nukentėjusiojo baimę būti sumuštam kaltinamojo, buvo grasinamojo pobūdžio. Kaltinamojo liepimas po kiekvieno įvykio niekam nieko nepasakoti apie tai, ką jis darė, vertintinas kaip siekimas, kad jo nusikalstami veiksmai nebūtų žinomi ir tokie pasakymai po seksualinio prievartavimo atvejų pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nelaikomi grasinimu pavartoti fizinį smurtą, o laikytini įspėjimu ir kerštu už tai, jei būtų paviešinti jo veiksmai.

Kaip alternatyvus seksualinio prievartavimo požymis nurodytas pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, t.y. kai aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, bet ir negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytinės aistros tenkinimui dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Baudžiamosios teisės teorijoje nukentėjusiojo fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Be to, lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Iš byloje esančio P. G. gimimo liudijimo matyti, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini), t.y. nusikalstamų veikų metu jis buvo ir šiuo metu yra mažametis – jam nebuvo ir nėra suėję 14 metų. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų visumos matyti, kad nusikalstamų veikų iniciatoriumi buvo pats kaltinamasis, kuris suvokė, kad nukentėjusysis yra už jį žymiai jaunesnis, todėl kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip seksualinis prievartavimas atliktas mažamečio asmens atžvilgiu.

Už nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d., padarymą atsako asmuo, kuriam nusikaltimo padarymo metu suėjo 14 metų. Iš E. M. gimimo liudijimo matyti, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini), todėl pirmos nusikalstamos veikos padarymo metu - 2005 m. vasarą, jam buvo suėję 14 metų. Nusikalstamus veiksmus įvykdė vadovaudamasis tiesiogine tyčia, siekdamas patenkinti lytinę aistrą ir turėdamas supratimą apie tokių veiksmų prasmę, t.y. jis buvo tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė už seksualinį prievartavimą (LR BK 13 str. 2 d.) ir jis, kaip nusikalstamų veikų subjektas, privalo atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus.

Kaltinamajam E. M. pareikštas kaltinimas dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti mažametį įrodytas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaltinamasis neigia kėsinęsis tenkinti lytinę aistrą su P. G., o nurodo, kad tuo momentu, kai į kambarį įėjo naktinė auklė, jis nukentėjusįjį mokė žaisti savo mobiliojo ryšio telefonu. Tačiau teismas šį kaltinamojo paaiškinimą vertina kritiškai, nes pagal nukentėjusiojo P. G. parodymus nustatyta, jog 2006-07-08, paėmęs už rankos P. G., kaltinamasis jį nusivedė į negyvenamą kambarį, kuriame, nors ir nepilnai uždarė duris, tačiau kambaryje išjungė šviesą, pasisodino ant kelių nukentėjusįjį, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajam į išeinamąją angą. Anot nukentėjusiojo, šį kartą kaltinamojo veiksmai truko neilgai, nes į kambarį įėjo naktinė auklė, kuri apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pamatė kaip E. M. greitai nustūmė P. G. sau nuo kelių ir staiga nusitempė savo marškinėlius žemyn, užsidengdamas lytinius organus, P. G. nebuvo nusirengęs, tik pastebėjo, kad jo nugaros pusėje iš šortų buvo išpešti ir pakelti jo vilkėti marškinėliai, jo akys buvo paraudusios, kaip ji suprato, jis prieš tai galėjo verkti (b.l. 15-16, t. 1), o teismo posėdžio metu parodė, jog jai įėjus į kambarį E. M. išsigandęs nustūmė P. G. nuo savo kelių, nutraukė žemyn savo marškinius. Nuėjusi į P. G. kambarį paklausė, kodėl jis miega su drabužiais. P. G. atsakė, kad nenori nusirengti, nes taip daro E. M. bei pasakė, kad „Evaldas šiandien nieko nepadarė“. Šių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis pasikėsino atlikti nusikalstamus veiksmus, kurių neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes į kambarį užėjo naktinė auklė. Baudžiamosios tesiės teorijoje išžaginimų ir seksualinių prievartavimų bylose pasikėsinimas padaryti minėtus nusikaltimus kvalifikuojamas, jei kaltininkas pradėjo naudoti fizinį smurtą ar išreiškė grasinimus jį panaudoti, arba padarė veiksmus kitaip atimdamas galimybę priešintis, nors kaltininkas ir nepradėjo lytinės aistros tenkinimo dėl to, kad jam nepavyko įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimo, arba dėl kitų nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, pasikėsinimu laikomi tokie veiksmai, kai nukentėjusysis pernešamas į nusikaltimo vietą, jis nurengiamas ar kiti panašaus pobūdžio veiksmai. Kaip byloje nustatyta, kaltinamasis P. G. atžvilgiu nusikalstamus veiksmus atliko pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle – jo mažametyste, todėl nukentėjusiojo paėmimas už rankos ir nusivedimas į kambarį, kuriame išjungė šviesą, nukentėjusiojo pasisodinimas sau ant kelių, liudytojos nurodyta nukentėjusiojo išvaizda – akys paraudusios, nugaros pusėje pakelti P. G. vilkėti marškinėliai, E. M. elgesys – staigus P. G. nustūmimas nuo kelių, marškinėlių nutempimas žemyn, grubus atsikalbinėjimas su naktine aukle, visi šie veiksmai atitinka pasikėsinimo sampratą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam pagrįstai pareikštas kaltinimas dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti mažametį.

Seksualinio prievartavimo nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str., sudėtis yra formali, t.y. įstatymo leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su seksualinio prievartavimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino aistrą. Todėl teismas ištyręs įrodymus daro išvadą, kad E. M. nurodyti veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, buvo padaryti mažamečiui asmeniui, ir veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip baigti nusikaltimai – dėl 2005 m. vasaros ir 2006-07-07 mažamečio P. G. seksualinio prievartavimo bei kaip pasikėsinimas seksualiai prievartauti mažametį.

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas turi vadovautis LR BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais bei LR BK XI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, ir bausmę turi skirti pagal LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis LR Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies 41 ir 91 str. nuostatų. Teismas taip pat turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei papildomai ir į LR BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, taip pat nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek nukentėjusysis, tiek ir pats kaltinamasis augo ir gyveno vaikų globos namuose, gydėsi Vaikų ligų klinikose vaikų psichiatrijos skyriuje (b.l. 133, t. 1), kur jiems buvo nustatyti elgesio sutrikimai. Iš Švėkšnos sanatorinės mokyklos pateiktų charakteristikų matyti, jog abu linkę konfliktuoti, būdavo agresyvūs, nebūdavo savarankiški (b.l. 128-129, t. 1). Iš kaltinamojo parodymų teisme matyti, jog jis supranta turįs problemų dėl vartojamo alkoholio bei dėl savo elgesio, dėl ko jam buvo patarta lankytis pas psichologą.

Kaltinamasis iš esmės pripažindamas savo kaltę dėl P. G. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų, gailėjosi dėl to, ką padarė, todėl teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Baudžiamojoje byloje, remiantis paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus P. G. atžvilgiu jis atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, todėl E. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas nustatė, kad E. M. nusikaltimus padarė veikdamas tyčia ir savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė psichologinę traumą (b.l. 153-154, t. 1), tačiau jis teisiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnametis (b.l. 114, t. 1), byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog E. M. būtų prieš ir po šių nusikaltimų padarymo pažeidinėjęs įstatymus, laikėsi jam skirtos kardomosios priemonės, byloje nėra duomenų apie tai, kad jo atžvilgiu anksčiau buvo taikytos kitos poveikio priemonės, nors mokymo vietoje charakterizuojamas neigiamai, tačiau ne visada gebantis kontroliuoti savo elgesį, emocionalus, savo poelgius vertina kritiškai, gailisi, atsiprašo už savo blogus veiksmus, jam nustatyti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (b.l. 147-148, t. 1), augo vaikų globos namuose, jo gyvenime yra svarbi vyresnė sesuo, teismo posėdžio metu nurodė, jog dabartiniu metu gyvena savarankiškai ir dirba statybose pagalbiniu darbininku, labai gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų.

Skiriant E. M. bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikaltimų baigtinumo momentą, į tai, kad šiuos nusikaltimus E. M. padarė būdamas dar nepilnametis, anksčiau neteistas, bei į tai, kad LR BK 150 str. 4 d. sankcijoje baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę ir daro išvadą, kad jam parinktina laisvės atėmimo bausmės rūšis, kurios dydis, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir LR BK 91 str. 3 d. nuostatą, E. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmių dydžiai nustatytini mažesni nei 4 metai, kas pagal LR BK 91 str. 3 d. nuostatą būtų nepilnamečiui už mažamečio seksualinį prievartavimą skirtinos bausmės vidurkis. Įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą, labai jauną kaltinamojo amžių, savo elgesio vertinimą, teismas daro išvadą, jog E. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kurios padėtų E. M. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį bei sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kadangi E. M. padarė kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių yra laiko tarpai, todėl padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį ir už šias nusikalstamas veikas E. M. skirtinos bausmės subendrintinos LR BK 63 str. 4 d. nuostatomis.

2006-07-17 E. M. buvo sulaikytas, 2006-07-18 nutarimu paleistas, paskyrus kardomąją priemonę nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, o 2007-02-19 E. M. nutarimu kardomoji priemonė buvo pakeista įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, todėl vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas tik sulaikyme išbūtas laikas.

Dėl daiktinių įrodymų

Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, gali būti konfiskuojami, perduodami valstybės institucijoms ar sunaikinami arba grąžinami savininkams (LR BPK 94 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pripažinti Šiaulių vaikų globos namų direktorės pateiktos mažamečio P. G. kelnaitės (b.l. 64, t. 1). Pagal LR BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktiniai įrodymai – P. G. priklausantys rūbai: kelnaitės, gražintini jas pateikusiam asmeniui – Šiaulių vaikų globos namų atstovui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302-305 str. str., 307 str., 308 str., 310 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d., ir nuteisti:

pagal LR BK 150 str. 4 d. (dėl 2005 m. vasarą mažamečio seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal LR BK 150 str. 4 d. (dėl 2006-07-07 mažamečio seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu trejiems metams 6 mėnesiams;

pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d. (dėl 2006-07-08 pasikėsinimo seksualiai prievartauti mažametį) laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, per šį laikotarpį įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir dirbti, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2006 m. liepos 18 d..

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą - pilkos spalvos dryžuotas apatines kelnaites grąžinti Šiaulių vaikų globos namų atstovei V. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.