- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-30
- Bylos Nr.
- AS-502-416-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- G. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką imtis visų galimų ir leidžiamų priemonių, kad pareiškėjui G. K. būtų išduotas asmens dokumentas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką imtis visų galimų ir leidžiamų priemonių, kad pareiškėjui būtų išduotas asmens dokumentas.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. vasario 16 d. jis bandė atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Vėliau, t. y. 2006 m. gegužės 9 d. jis dar kartą išreiškė valią dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, ko pasekoje Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) direktorius 2006 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą Nr. 3K-53 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“, kuris įsigaliojo 2006 m. gegužės 31 d. Teigė, jog 2007 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Ministrą Pirmininką prašydamas grąžinti jam Lietuvos Respublikos pilietybę. Į tai pareiškėjui buvo atsakyta Migracijos departamento raštu, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas, siekdamas susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi pateikti atitinkamus dokumentus (prašymą ir faktą, kad pareiškėjas nėra įgijęs Vokietijos Federacinės Respublikos pilietybės, patvirtinantį dokumentą), kurių jis, jo teigimu, neturi. Nurodė, kad nuo 2007 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas yra gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teigė, kad šiuo metu pareiškėjas yra apatridas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti inter alia Ministro Pirmininko veiklos. Rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kelia reikalavimą dėl Ministro Pirmininko įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, jo skundą atsisakytina priimti.
II.
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos teisingai, per įmanomai trumpiausią laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2008 m. birželio 12 d. pateikti patikslintą atskirąjį skundą, jį įvardinant patikslintu atskiruoju skundu, jame save įvardinant pareiškėju, nurodant atsakovą, skundžiamą nutartį ir ją priėmusį teismą, išdėstant nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus, suformuluojant konkretų skundo reikalavimą.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 130 straipsnio 2 dalimi, 148 straipsniu ir nurodė, kad pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas neatitinka minėtose nuostatose nustatytų reikalavimų.
III.
Pareiškėjas pateikė patikslintą atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės bei įpareigoti atsakingus pareigūnus sugrąžinti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė ABTĮ 10 straipsniu ir neišaiškino pareiškėjui jo procesinių teisių, dėl ko jis padavė skundą su trūkumais. Be to, nebuvo leista skundo trūkumų ištaisyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartimi nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 134 straipsnio 2 dalimi ir 148 straipsniu ir nurodė, kad pareiškėjo patikslintas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 130 straipsnyje nustatytų reikalavimų, dėl ko teismo nutartimi buvo nustatytams terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tačiau tas nebuvo padaryta.
IV.
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti minėtą nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės.
Atskirajame skunde pareiškėjas dėsto iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui bei prieš tai teismui pateiktuose atskiruosiuose skunduose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ numatytais atvejais.
ABTĮ 148 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ XXII skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi ABTĮ XXII skirsnyje nėra nustatyta atskirųjų skundų priėmimo tvarka, šiuo atveju taikytina ABTĮ 134 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti, jog dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
Atsižvelgiant į tai, jog ABTĮ XXII skirsnyje nėra nustatyti ir reikalavimai, taikytini atskirojo skundo formai ir turiniui, vėlgi, dėl šio klausimo, vadovautinasi ABTĮ 130 straipsniu, nustatančiu reikalavimus, keliamus apeliaciniam skundui.
Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas neatitinka visų ABTĮ 130 straipsnyje nustatytų reikalavimų, dėl ko jį atsisakytina priimti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo patikslinto atskirojo skundo turiniu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje nustatytą terminą nepašalino visų nurodytų atskirojo skundo trūkumų. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta, be to, patikslintame skunde pareiškėjas kelia naujus reikalavimus, kas pagal ABTĮ 130 straipsnio 5 dalį yra draudžiama. Taigi pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimų, vadinasi, pirmosios instancijos pagrįstai rėmėsi ABTĮ 134 straipsnio 2 dalimi ir atsisakė jį priimti.
Atsivelgdama į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties, kaip teisėtos ir pagrįstos, naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.