Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3185-1013/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
1-3185-1013/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45908-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3185-1013/2018Proceso Nr. 1-01-1-45908-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,kaltinamajam V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2017 m. birželio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir BK 64¹ straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

2) 2017 m. liepos 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, šalia 5 buto durų, tyčia panaudodamas fizinį smurtą, asmeninio konflikto su kartu gyvenančiu savo sugyventinės K. N. sūnumi K. N. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajam vieną kartą į nosį ir vieną kartą į kairę akį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam K. N..

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad jis smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – kartu gyvenančiam savo sugyventinės K. N. sūnumi K. N..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškime nurodyto veikos kvalifikavimo, byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisiamojo posėdžio metu V. J., kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad šiai dienai visų detalių tiksliai neprisimena, tačiau palaiko visus ikiteisminio tyrimo metu išsamiai duotus parodymus. Paaiškino, kad rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje konflikto metu trenkė du kartus į veido sritį K. N., kurios bute (tiksliai nežino, ar butas nuomojamas) tuo metu gyveno, sūnui K. N.. Paaiškino, kad su K. N. buvo sutarę, kad laikinai jis pagyvens pas ją bute, labiau buvo kaip bendranuomininkiai, su K. N. bendro ūkio nevedė, santykius labiau apibūdintų kaip draugiškus, anksčiau kartu su ja yra daug keliavę. Santykiai su jos sūnumi K. N. nebuvo geri, nes nesutardavo dėl tvarkos namuose, patikslino, kad santykių tokių kaip pas patėvį ir posūnį nebuvo. Nurodė, kad neapsikentęs netvarkos namuose, K. N. išvykus į kelionę, jis pakeitė durų spyną, nes norėjo, kad K. N. namuose nebedarytų netvarkos ir vyktų gyventi pas tėvą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, paaiškino, kad apie pusę metų, kartu su savo sugyventine K. N. ir jos pilnamečiu sūnumi K. N. gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu K. N. yra išvykusi į užsienį. Su K. jo santykiai yra blogi, tarpusavyje nesutaria. 2018 m rugsėjo 22 d. apie 13.20 val. buvo blaivus, iš kiemo ėjo namo nurodytu adresu. Laiptinėje pakilęs į antrą aukštą prie jų buto durų pamatė savo sugyventinės sūnų K.. Tarp jo ir K. kilo žodinis ginčas, dėl to, kad jis pastarąjį išvadino valkata, bei tą dieną pakeitė nurodyto buto durų įėjimo spynelę, o rakto jam nedavė. Konflikto metu jis sudavė pastarajam vieną kartą kumščiu į nosį ir vieną kartą kumščiu į kairę akį. Konfliktas truko kelias sekundes, kiek pamena, daugiau laiptinėje nieko nebuvo. Po ko jis nuėjo į nurodytą butą, o K. liko laiptinėje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį dėl fizinio smurto prieš K. N. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Pareigūnams atidavė nuo nurodyto buto įėjimo durų raktą, ir šį raktą, kiek žino, policijos pareigūnai atidavė K. N.. Dėl savo poelgio, kad sukėlė fizinį skausmą K. N., jis nuoširdžiai gailisi ir daugiau taip nesielgs, pastarojo atsiprašys (b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. N.parodė, kad V. J., gyveno ir tvarkė bendrą ūkį su jo mama K. N. apie trejus metus. Prieš dvejus metus V. J. išsiskyrė su jo mama ir apie dvejus metus jokių žinių iš jo nebuvo. Prieš kelis mėnesius, pavasario gale V. J. grįžo ir mama jį įsileido gyventi kartu. Jie visi kartu gyveno bute adresu, (duomenys neskelbtini). Ar po grįžimo tarp mamos ir V. J. buvo artima aplinka, pasakyti negali, bet žino, kad mama jį išlaikė. 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 8.30 val. jo mama išvažiavo į oro uostą ir trims savaitėms išvyko į poilsinę kelionę į Himalajus. Jis liko bute su V. J.. Jokių konfliktų tarp jo ir V. J. nebuvo. Apie 13.00 val. jis išėjo iš buto į parduotuvę. Eidamas gatve prie šiukšlių konteinerio pamatė savo daiktus, t. y. kuprinę, antklodę, drabužius. Grįždamas po kelių minučių iš parduotuvės pamatė, kad V. J. kažkur eina. Priėjęs prie buto durų, bandė jas atrakinti savo raktu, tačiau durys neatsirakino, raktai visiškai netiko. Tuo metu, kai bandė atrakinti buto duris, iš už nugaros priėjo V. J., kuris pasakė, kad nuo šiandien jis yra valkata, jo daiktai išnešti prie šiukšlių konteinerio. Jis paklausė V. J., kodėl jis pakeitė įėjimo į butą spyną. Po jo žodžių V. J. pasikeitė, jis tapo agresyvus. Pradėjo stanginti rankas. Jis išsigando, tuo metu be priežasties V. J. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į nosį, o antrą kartą dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į kairę akį. Po V. J. veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Skausmą jaučia ir apklausos metu, po V. J. suduotų smūgių jam patino po kaire akimi ir yra nubrozdinimas nosies kairėje pusėje. V. J. nėra prirašytas jo mamos bute. Mama jį įleido iš gailesčio. V. J. elgesys jam atrodo keistas. Jis pasakoja, kad visi jį nori nunuodyti, kad nebeturi atminties. Ar jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, pasakyti negali (b. l. 6-7).

Byloje esantys BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. 13.57 val. buvo gautas pranešimas, jog 2 aukšte mamos sugyventinis sumušė jos sūnų, trenkė jam į veidą; mama šiandien išvyko į užsienį atostogų, o sūnus atėjo pas kaimynus; šiuo metu yra (duomenys neskelbtini); GMP atsisakė; kvietė kaimynė (pranešėja) (b. l. 4).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad smurtą patyręs asmuo – K. N., smurtu įtariamas asmuo – V. J.; atvykusiam patruliui buvo duotas K. N. paaiškinimas, kad tarp jo ir jo mamos sugyventinio V. J. kilo žodinis konfliktas, kuris po kurio laiko peraugo į fizinį smurtą, t. y. V. J. iš kumščio trenkė K. N. į veidą (b. l. 14-16).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2018 m. rugsėjo 22 d. 14.39 val. V. J. buvo blaivus (0,00 promilių) (b. l. 31).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje V. J. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokių veiksmų atlikimą įstatymas numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas pažymi, kad nors įstatyme įtvirtinta, kad asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), prilyginamas šeimos nariui, tačiau tokio asmens vaikas šeimos narių ir artimųjų giminaičių sąraše nenurodytas. Teisiamojo posėdžio metu, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas nagrinėjamoje byloje konstatuoti šeimos santykių buvimą, apklaustas V. J., aiškindamas savo santykius su nukentėjusiojo K. N. motina K. N., pažymėjo, kad bendro ūkio su K. N. neveda, pas ją bute gyveno labiau kaip bendranuomininkis, su nukentėjusiuoju K. N. santykių, prilyginamų patėvio ir posūnio santykiams, nebuvo. Be to, šeimos santykių buvimo negalėjo pagrįsti ir nukentėjusysis K. N., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad prieš dvejus metus V. J. išsiskyrė su jo mama ir apie dvejus metus jokių žinių iš jo nebuvo, o prieš kelis mėnesius, pavasario gale V. J. grįžo ir mama jį įsileido gyventi kartu, tačiau ar po grįžimo tarp mamos ir V. J. buvo artima aplinka, jis pasakyti negali. Dėl nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo pripažinti, kad, kaip buvo nurodyta kaltinime, nagrinėjamu atveju fizinis skausmas buvo sukeltas savo šeimos nariui.

Teisiamojo posėdžio metu V. J. buvo informuotas dėl galimybės, iš kaltinimo pašalinus šeimos nario aplinkybę, jo padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Su tuo sutiko tiek pats kaltinamasis V. J., tiek ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į BK įtvirtintą šeimos bei artimųjų giminaičių sampratą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš kaltinimo šalinant šeimos nario aplinkybę, kaltinimas keistinas iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokių veiksmų atlikimą įstatymas numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmę. Ši BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. J. kumščiu suduodamas K. N. į veido sritį – vieną kartą į nosį ir vieną kartą į kairę akį, sukėlė jam fizinį skausmą, tai padarė tyčia, jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį, o V. J. kaltė visiškai įrodyta tiek jo paties prisipažinimu, tiek ankščiau aptartais įrodymais – nuosekliais nukentėjusiojo K. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, tarnybinio pranešimo duomenimis.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas pažymi, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (b. l. 32-39), nedirbantis (b. l. 36), kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių nesukėlė.

Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, jog bausmės tikslai, kaltinamajam padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, bus pasiekti jam skiriant laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant V. J. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neatlygintinai išdirbti 90 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, skirtina bausmė kaltinamajam V. J. mažintina įstatyme nustatyta dalimi ir paskirtina V. J. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. 14.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 10.18 val. (b. l. 19-20), todėl į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 27), paliktina galioti kol bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 90 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. 14.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 10.18 val. (dvi paros), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti kol bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis.

Išaiškinti V. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė