Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vilnius Office Park“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,ScandiPark“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Irmantas Gaidelis, „Danske bank“ AS

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. sausio 4 d. teisėjos rezoliucija priimtas pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilnius Office Park“ ir UAB ,,ScandiPark“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Irmantas Gaidelis, „Danske bank“ AS. Pareiškėjos prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo nutartis dėl skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo teisme sustabdyti vykdomoje byloje vykdymo veiksmus. Pareiškėjai nurodo, kad 2020-05-29 Patvarkymu Nr. S-20-8-19182 antstolis nusprendė įkainoti areštuotą turtą: žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., nustatant 1 774 000,00 Eur vertę; žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatant 991 000,00 Eur vertę. Nepaisant nustatytos turto vertės, 2020-12-15 antstolio pranešimu Nr. S-20-8-46541 paskelbtose antrosiose varžytynėse žemės sklypas unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (Varžytynių numeris 202124) parduodamas už 1 064 400,00 Eur; o žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (Varžytynių numeris 202125) – 594 600,00 Eur. Šios kainos ženkliai skiriasi nuo 2020-05-29 Patvarkymu Nr. S-20-8-19182 nustatytų verčių. Pareiškėjų žiniomis, parduodamas turtas nebuvo pakartotinai vertintas, nebuvo atlikta ekspertizė turto vertei nustatyti, pareiškėjams nėra pateikta informacija, jog dėl objektyvių aplinkybių sumažėjo turto vertė. Pareiškėjų teigimu antstolis neteisingai ir neteisėtai nustatė varžytynėse parduodamų žemės sklypų kainą, t.y. ją sumažino nesant tam jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo. Dėl to varžytynės turi būti atšauktos ir turtas parduodamas 2020-05-29 antstolio patvarkymu Nr. S-20-8-19182 nustatyta turto verte.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys nustatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–12 punktuose. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti ne tik formalią jų atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsižvelgti į nurodomus ginamos teisės pagrindus. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civ. byloje. Nr. 2SA-178-464/2010).

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Jau minėta, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos, be kita ko, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (šiuo atveju – skundo) reikalavimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodo, kad antstolis privalo atšaukti paskelbtas Žemės sklypų varžytynes vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pardavinėti areštuotą turtą žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant pradinę 1 774 000,00 Eur kainą, ir žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant pradinę 991 000,00 Eur kainą, t.y. 2020-05-29 antstolio patvarkymu Nr. S-20-8-19182 nustatyta turto verte. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tik deklaratyviais teiginiais nurodo, jog antstolis visiškai nepagrįstai paskelbtose antrosiose varžytynėse žemės sklypas unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (Varžytynių numeris 202124) parduodamas už 1 064 400,00 Eur; o žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (Varžytynių numeris 202125) – 594 600,00 Eur. Pareiškėjos nurodo, kad turtas turi būti parduodamas remiantis 2020-05-29 antstolio patvarkymu Nr. S-20-8-19182 nustatyta turto verte, t.y. 1 774 000,00 Eur ir 991 000, 00 Eur, kadangi pareiškėjos neturi duomenų, paaiškinančių turto perkainojimą, nustatant mažesnę turto vertę. Teismo vertinimu, šie pareiškėjų teiginiai yra nepagrįsti. Pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų nuo antstolio nustatytos turto kainos (CPK 681 straipsnis). CPK 718 str. numatyta, kad pirmose varžytynėse pradine kaina yra 80 proc. turto vertes, kas nagrinėjamu atveju atitinka 1 419 200 Eur ir 792 800,00 Eur, o varžytynėms neįvykus, skelbiamos antrosios turto varžytinės, nustatant pradine kaina 60 proc. turto kainos, kas atitinka 1 064 400 Eur ir 594 600,00 Eur kainą (CPK 722 str. 1 d.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatitinka vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – pareiškėjos preliminariai nepagrindė skundo reikalavimo.

Teismas dėl kitų Pareiškėjo argumentų pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas pats savaime negali būti siejamas su poreikiu užkirsti kelią kilti naujiems teisminiams ginčams. Ši aplinkybė vertintina atsižvelgiant į tai, ar prašomų taikyti priemonių sukeliamos pasekmės būtų proporcingos pasekmėms, kurios atsirastų, jeigu apsauginės priemonės nebūtų pritaikytos. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad išieškojimo vykdymo veiksmų stabdymas, atsižvelgiant į vykdymo proceso stadiją ir pareiškėjų nurodytas aplinkybes, iš esmės neapibrėžtam laikui, būtų neproporcinga priemonė. Be kita ko, vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai reglamentuoti CPK 626-627 straipsniuose, tačiau pareiškėjos nepagrindžia, kad yra vienas iš nurodytose proceso teisės normose įtvirtintų pagrindų vykdomajai bylai ir vykdymo veiksmams stabdyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu tai yra suderinama su ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir esant išimtinėms aplinkybėms. Dėl to tokį prašymą teikiančiam asmeniui tenka papildoma įrodinėjimo našta išsamiai pagrįsti ne tik savo prašymo pagrindą, bet ir nurodyti argumentus, kurie leistų preliminariai įsitikinti, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones neišvengiamai kylantį neigiamą poveikį vykdymo proceso operatyvumui nusveria būtinybė išvengti situacijos, kuri kiltų, jeigu išieškojimo veiksmai toliau būtų tęsiami, tačiau antstolio atlikti veiksmai, dėl kurių paduotas skundas, būtų pripažinti neteisėtais (pvz., ginčo situaciją grąžinti iki neteisėtų veiksmų, jeigu tokie būtų konstatuoti, atlikimo buvusią padėtį). Atsižvelgiant į vykdymo proceso stadiją ir aplinkybę, kad skola yra išieškoma su 6 proc. metine palūkanų norma, todėl atšaukus varžytynes, pareiškėjoms tektų papildomai mokėti maždaug apie 243,00 Eur į diena arba apie 7 544,00 Eur į mėnesį palūkanų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki skundo nagrinėjimo nėra tikslingas, o pareiškėjų prašymo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (atšaukti paskelbtas antrąsias turto varžytynes vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) tenkinimas sudarytų galimybę neapibrėžtam laikui stabdyti vykdymo veiksmus, kas yra neproporcinga išieškotojo ir skolininkų interesų pusiausvyros atžvilgiu. Kadangi pareiškėjos prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė aplinkybių, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir būtinumą, jų prašymas atmestinas ir vertintinas kaip galimas siekis užvilkinti vykdomąją bylą (Bartkus and Kulikauskas v. Lithuania, No. 80208/13, 2018 April 9, § 72). Nurodytais motyvais pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-152 straipsniais, 290-291 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vilnius Office Park“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,ScandiPark“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.