Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskyrusios administracinę nuobaudą Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovui Valentui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2007-09-26 Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau tekste – ir Institucija) nutarimu nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 85 str. 4 d. administracine nuobauda – atėmimu teisės medžioti dvejiems metams už tai, kad 2007-09-22 Radviliškio r. „Šušvės“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose vyko medžioklė, sėlinant, tykant iš bokštelio, medžioklės vadovas V. P. turėjo medžioklės lapą Nr. 178075, licenciją tauriojo elnio patinui sumedžioti, medžioklės metu medžiotojas V. P. sumedžiojo tauriojo elnio patiną, 2007-09-23 apie 2 val. 15 min. atvykus pareigūnams į „Šušvės“ medžiotojų būrelio lupyklą, žvėris buvo dorojamas, licencija tauriojo elnio patinui sumedžioti buvo neužpildyta, licencijos numeris neįrašytas į medžioklės lapą. Tuo V. P. pažeidė LR aplinkos apsaugos ministro 2000-06-27 įsakymo Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymo Nr. 511 redakcija) „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 23, 24, 25, 26.1 punktus. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad pažeidimą padarė būdamas baustas 2006-10-23.

V. P. nesutikdamas su jam paskirta nuobauda Šiaulių RAAD 2007-09-26 priimtą nutarimą apskundė. Jo skundas buvo patenkintas iš dalies. Teismui nustačius procesinius pažeidimus, byla buvo grąžinta ją nagrinėti iš naujo Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. 2009-01-23 Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai iš naujo išnagrinėjo administracinę bylą ir nubaustajam V. P. skyrė administracinę nuobaudą – teisės medžioti atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, nes pasunkėjo nubaustajam V. P. kaltinimas tuo, kad jis buvo medžioklės vadovas. Nubaustasis šį nutarimą apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris paliko galioti Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų nutarimu paskirtąją nuobaudą. Nesutikdamas su tuo Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2010-09-16 V. P. paskirtąją nuobaudą sušvelnino ir vietoje 2 m. šešių mėn. teisės medžioti atėmimo ją sumažino iki dvejų metų.

Nubaustasis V. P. teismo posėdžio metu sukonkretino šalis nurodydamas Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją laikyti institucija, paskyrusia nuobaudą, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nuo savo patikslinto skundo atsisakė ir prašo jo nenagrinėti, o nagrinėti pirminio skundo pirmą reikalavimą. Nuo visų kitų skundo reikalavimų atsisako. Prašo patenkinti prašymą įskaityti medžiotojo bilieto Nr. 0410321 paėmimo laiką nuo 2007-09-26 iki 2011-06-17 kaip atliktą nuobaudą ir teisę medžioti grąžinti nuo 2011-06-17.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir jo netenkinti.

Suinteresuotos institucijos LR aplinkos ministerijos atstovas prašo nubaustojo skundo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas.

ATPK 85 str. 4 d. numato konfiskavimą ir teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad, kaip jau buvo minėta aukščiau, LVAT savo nutartyje yra konstatavęs, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 4 d., sudėtis, mano, jog yra pagrindas V. P. atžvilgiu taikyti straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – teisės medžioti atėmimą. Taikydamas šią nuobaudos rūšį bei parinkdamas jos dydį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek Institucijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino faktą, kad medžiotojo bilietas iš V. P. buvo paimtas administracinio teisės pažeidimo protokolo jam surašymo dieną, t.y. 2007-09-26, ir grąžintas tik 2009-01-15. Abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino ir pripažino, kad šiuo laikotarpiu, t.y. nuo 2007-09-26 iki 2009-01-25, V. P. laikinas medžiotojo bilietas ar leidimas medžioti nebuvo išduotas, todėl jis faktiškai minėtu laikotarpiu buvo netekęs teisės medžioti, ir teismas konstatuoja, jog jo atžvilgiu šiuo laikotarpiu jau realiai buvo vykdomas Institucijos neįsiteisėjęs nutarimas atimti jam teisę medžioti, kaip nurodyta nutarime, dviem su puse metų.

ATPK 295 str. numato, kad „Skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, išskyrus nutarimus skirti šio kodekso 23 ir 29 straipsniuose numatytas nuobaudas, taip pat tais atvejais, kai skiriama bauda paimama administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje“. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog 2007-10-18 teismui priėmus V. P. skundą nagrinėjimui net ir formaliai nebeliko pagrindo iš jo paimti medžiotojo bilietą arba vietoje jo išduoti laikiną dokumentą, leidžiantį medžioti, todėl akivaizdu, jog visas laikotarpis, kai iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens buvo paimtas medžiotojo bilietas ir taip ribojama jo teisė medžioti, turi būti įskaitytas į skiriamo teisės medžioti atėmimo laikotarpį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiesiogiai tokio įskaitymo ATPK nenumato, tačiau sprendžiant šį klausimą yra pagrindas atsižvelgti į atitinkamas Baudžiamojo kodekso nuostatas, numatančias tokį reikalavimą. Teismo nuomone, atliktos nuobaudos laiko neįskaitymas į skiriamos nuobaudos laiką tiesiogiai pažeistų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens konstitucines teises.

Teismas atkreipdamas dėmesį į LVAT nutartyje nurodytą aplinkybę, jog bylos naujo nagrinėjimo metu būtina patikrinti, ar asmeniui inkriminuotu pažeidimu iš tiesų buvo padaryta žala laukinei gyvūnijai, konstatuoja, jog iš teismui pateiktos Institucijos medžiagos matyti, kad V. P. sumedžiotas tauriojo elnio patinas po ATP protokolo surašymo buvo paimtas Institucijos pareigūnų, 2007-09-25 buvo surašytas žvėrienos nuvertinimo aktas Nr. 13, kuriame yra konstatuota, jog iš žvėrienos sklinda specifinis gendančios mėsos kvapas, bei pateikta išvada, jog minėta žvėriena žmonių maistui netinkama, ją siūloma utilizuoti išvežant į medžiotojų būrelio žvėrių apdorojimo aikštelės atliekų duobę, apipilant negesintomis kalkėmis. 2007-09-25 surašytame turto sunaikinimo akte konstatuota, jog tauriojo elnio patino žvėriena sunaikinta Radviliškio rajone „Gomertos“ m/b medžioklės plotuose esančioje pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje sumetant į atliekų duobę ir užpilant negesintomis kalkėmis. 2007-09-26 atliktas žalos, padarytos laukinei gyvūnijai, apskaičiavimas ir konstatuota, jog neteisėtai sumedžiojant 1 tauriojo elnio patiną padaryta 1895,25 Lt žala, o 2007-09-26 priimtu nutarimu šią apskaičiuotą žalą pasiūlyta solidariai atlyginti Vytautui Toliušiui ir V. P.. Atsižvelgiant į šiuos rašytinius įrodymus matyti, kad sumedžioto elnio žvėriena V. P. neatiteko, o buvo sunaikinta. Sprendžiant žalos padarymo aplinkybes, teismo nuomone, būtina įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo nušautas tauriojo elnio patinas. Nei viena iš bylos šalių neneigia, jog šis žvėris buvo sumedžiotas 2007-09-22 teisėtai vykusios Radviliškio rajono „Šušvės“ medžiotojų būrelio plotuose medžioklės sėlinant, tykojant iš bokštelio metu. Iš to išeina, kad žvėris buvo sumedžiotas teisėtai, tik po to buvo padaryti pažeidimai tinkamai ir laiku neužpildant su medžiokle susijusių dokumentų – licenzijos tauriojo elnio patinui sumedžioti. Žala, padaryta laukinei gyvūnijai, apskaičiuota remiantis 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1034 „Dėl žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodikos 3 p., numatančiu, kad „žalos dydis, kai juridiniai ar fiziniai asmenys neteisėtais veiksmais sunaikina laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus ar jų buveines arba paima šiuos gyvūnus iš jų buveinių pažeisdami nustatytąją tvarką, arba nesiima reikiamų veiksmų, kad būtų išsaugoti laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai ar jų buveinės, apskaičiuojamas taikant bazinius tarifus“. Atsižvelgdamas į pacituotą norminio akto nuostatą teismas konstatuoja, jog pagrindas apskaičiuoti žalą atsiranda tik tokiu atveju, kai asmenys neteisėtais veiksmais sunaikina laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus ar jų buveines, o nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog tauriojo elnio patinas buvo nušautas teisėtos medžioklės metu, t.y. leidžiamu būdu ir leidžiamu laiku, turint tam licenciją, todėl pagrindo nustatyti neteisėtą veiksmą ir tuo pagrindu konstatuoti žalą, padarytą laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai, teismo nuomone, nebuvo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija, paimdama sumedžiotą žvėrį, jį laikydama iki žvėriena suges ir po to sunaikindama, iš esmės ATPK numatyta tvarka neišsprendė šios žvėrienos ir trofėjų (ragų) konfiskavimo klausimo, nes, kaip galima spręsti iš šalių pasisakymų, medžioklės lape buvo atžymėta, jog šį žvėrį nušovė būtent V. T., o Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 3 str. 2 d. yra numatyta, kad „laisvėje esantys medžiojamieji gyvūnai, kurie laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų buvo pagauti arba nušauti, tampa juos pagavusio ar nušovusio medžioklės plotų naudotojo nuosavybe, išskyrus medžioklės trofėjus, kurie nuosavybės teise priklauso medžiojamąjį gyvūną sumedžiojusiam asmeniui“. Kadangi Institucijos priimtame nutarime nėra privalomo nurodymo atlyginti Institucijos tariamai nustatytą žalą, o tai tik rekomenduojama padaryti, taip pat toks žalos atlyginimo principas neatitinka ATPK 37 str. numatyto įpareigojimo atlyginti padarytą nuostolį, nes pagal apskaičiavimus padaryta žala viršija ATPK numatytą 500 Lt ribą.

Teismas parinkdamas teisės medžioti atėmimo laikotarpį atsižvelgia į tai, kad pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą – 2006-11-23 buvo baustas pagal ATPK 85 str. 5 d. ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pagal ATPK 30² str. numatytas administracinės nuobaudos dydžio parinkimo taisykles yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti didesnę nei minimalią administracinę nuobaudą. Atsižvelgdamas į šiuos motyvus teismas mano, jog įvertinus bylos aplinkybes, tinkama pagal griežtumą administracinė nuobauda būtų teisės medžioti atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat padarė pažeidimą – sumedžiotą žvėrį išvežė iš medžioklės plotų neužpildžius licenzijos, tačiau teismas šį argumentą atmeta, nes minėtas pažeidimas yra nefiksuotas 2007-09-23 surašytame ATP protokole bei skundžiamame nutarime, todėl išplėstiniai kaltinimai negali būti nagrinėjami ir pripažinti pagrįstais, jeigu jie nėra tinkamai procesiškai įforminti.

Teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p.,124 str. l. d. 5 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. P. skundą tenkinti. Įskaityti V. P. medžiotojo bilieto Nr. 041032 poėmio nuo 2007-09-26 iki 2009-01-15 terminą į jam paskirtosios administracinės nuobaudos – teisės medžioti atėmimas iki 2 metų įskaityti tą laikotarpį kai medžiotojo bilietas buvo paimtas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str.

Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.