- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-29
- Bylos Nr.
- e1-801-1231/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12646-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Rimeikis
- Kaltinamasis
- T. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.11.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
T. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Didžiojoje Britanijoje, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. D. 2024 m. kovo 21 d. apie 16 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu kumščiu smogė G. K. į galvą, suėmęs rankomis už kaklo atsuko galvą ir du kartus smogė kumščiu į galvos dešinę pusę prie ausies ir į veidą, tuo nukentėjusiajam G. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį skruostikaulio lanko lūžiu, nes dėl lūžio G. K. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
T. D. įtariamojo apklausos metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad G. K. jo kaimynas. 2023 m. gruodžio 11 d. jį deportavo iš (duomenys neskelbtini). Sugrįžęs į (duomenys neskelbtini), nuolat geria alkoholį. 2024 m. kovo 31 d. prieš pietus, tikslaus laiko neprisimena, norėjo išgerti ir nusipirko alaus. Jis nusinešė 6 butelių pakuotę 1 litro talpos „Švogerių“ alaus pas G. K.. Alų su G. K. gėrė dviese jo bute (duomenys neskelbtini). Alų išgėrė dviese, po to nuėjo į parduotuvę, nusipirko dar alaus ir vėl gėrė. Nuo išgerto alaus abu apsvaigo, buvo girti. Išgertuvių metu kambaryje tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis susinervino ir kumščiu smogė sėdinčiam G. K. keletą smūgių kumščiu į veidą. G. K. dengėsi veidą, gulė ant lovos. Jis buvo neblaivus ir įpykęs, todėl smogė kumščiu dar keletą smūgių į galvą ar veidą. Kur pataikė, nematė. G. K. liepė jį paleisti, nemušti. Matė, kad nuo jo smūgių G. K. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. G. K. nesigynė. Pamatęs iš nosies bėgant kraują, jis atsitraukė nuo jo ir išėjo. G. K. sakė, kad iškvies policiją. Tikslių įvykio aplinkybių sekos ir priežasčių dėl girtumo neprisimena (b. l. 118-120; 135-138).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Nukentėjusiojo G. K. apklausa, kurioje G. K. parodė, kad T. D. pažįsta nuo vaikystės, jis gyveno (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio mėnesį T. D. atėjo pas jį į namus, tada jis iš jo sužinojo, kad jis deportuotas iš užsienio valstybės ir gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo tada iki kovo 31 d. jis su T. D. buvo susitikę apie 10 kartų, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. T. D. nuo kovo mėnesio pabaigos gyvena (duomenys neskelbtini) dirbtuvių teritorijoje vagonėlyje ir ten dirba. 2024 m. kovo 31 d. prieš pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, pas jį į butą atėjo T. D., atsinešė šešis butelius litro talpos „Švogerių“ alaus. Su T. D. gėrė alų jo bute (duomenys neskelbtini), buvo dviese. Išgėrus alų, kartu nuėjo į kaime esančią parduotuvę, T. D. dar nupirko du butelius alaus ir vėl sugrįžo į butą. Pradėjus gerti antrą butelį alaus, T. D. pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu T. D., jam sėdinčiam ant lovos, pradėjo kumščiais smūgiuoti į veidą. Nuo smūgių jis nuvirto ant lovos, atsigulė veidu ant lovos. Tada T. D. rankomis jam smūgiavo į plaukuotos galvos sritį, šaukdamas, kad atsuktų „snukį“. Jis tuo metu pradėjo šaukti, kad jis nustotų jį mušti, kad jam sužalota kairė koja (koją susižeidė darbo metu). T. D. nenustojo smūgiuoti į galvą, pagriebęs rankomis už kaklo, atsuko veidą ir dar du kartus sudavė rankos kumščiu, pataikydamas į galvos dešinės pusės sritį prie ausies ir į nosį. Nuo smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatęs, nustojo mušti ir, pasiėmęs likusį alų, išėjo iš jo namų. Kai T. D. sudavė smūgius, jis jautė stiprų fizinį skausmą. Kiek tiksliai smūgių sudavė T. D. pasakyti negali, gal iki dešimties. Ant veido, kaktos srityje, ant kairės ausies ir plaukuotos galvos nugaros srityje likę sužalojimai. T. D. išėjus, jam buvo silpna, atsigulęs ant lovos užmigo. Prabudus labai skaudėjo galvą, todėl paskambino pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė tarnybas. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino situaciją. Pareigūnai nustatė neblaivumą, atvykę GMP darbuotojai apžiūrėjo ir nuvežė į Kauno klinikas. Kauno klinikose padarė galvos tyrimą, lūžių galvos srityje nenustatė, suteikė pirmą medicinos pagalbą ir išleido į namus (b. l. 25-26).
Nukentėjusiojo G. K. papildoma apklausa, kurios metu G. K. patikslino, jog kumščiu jam sėdinčiam ant lovos T. D. smogė gal apie 8 smūgius į veidą, kai nugriuvo ant lovos, T. D. jam smogė gal 4 smūgius į kairę galvos pusę, po to du smūgius į dešinę galvos pusę ir nosį (b. l. 37-39).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1144/2024(02), kurioje nurodyta, kad G. K. nustatyta kaktos ir pakaušio minkštųjų audinių potrauminiai pakitimai (kraujosruvos, patinimas) ir dešinio skruostikaulio lanko lūžis. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus kaktos, pakaušio ir dešinio skruosto sritis, mažiausiai 3 (trimis) trauminiais poveikiais, artimu patekimo į gydymo įstaigą laiku 2024 m. kovo 31 d. Skruostikaulio lanko lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai išsidėstę skirtinguose galvos paviršiuose, todėl vienkartiniam griuvimui ant buko neriboto paviršiaus nebūdingi. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą. Nustatyta ir gyjanti žaizda kairėje blauzdoje, tiriamojo teigimu – padaryta prieš savaitę laiko, su tiriamu įvykiu nesietina (b. l. 62-64).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kartu su foto lentele, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas G. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-20).
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo sudėties konstrukcija materialioji, todėl, siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, turi būti nustatomi ne tik BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, bet ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis T. D. 2024 m. kovo 21 d. apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu kumščiu smogė G. K. į galvą, suėmęs rankomis už kaklo atsuko galvą ir du kartus smogė kumščiu į galvos dešinę pusę prie ausies ir į veidą, tuo nukentėjusiajam G. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį skruostikaulio lanko lūžiu ir G. K. sveikatą sutrikdė ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina nusikalstamos veikos buvimą kaltinamojo veikoje, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis T. D. teistas Didžiojoje Britanijoje, tačiau neteistas Lietuvos Respublikoje, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemokantis, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje, nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ypač saugomai vertybei – žmogaus sveikatai, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, paskirtų baudų nemoka, įvertinęs, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam T. D. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą 45 paroms, bausmės vykdymo neatidedant.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomosios priemonės panaikintinos (b. l. 139-142; 143-146).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 138 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. D. paskirti arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.
Išaiškinti T. D., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje, kurią parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Išaiškinti T. D., jog nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Pilnamečiai vyrai, kuriems areštą paskyrė Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai atvyksta į Alytaus kalėjimą (Ulonų g. 8A, 62505 Alytus, tel. 831553542, el. p.: linas.cesnavicius@kalejimai.lt). Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės.
Išaiškinti T. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.