- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-29
- Bylos Nr.
- 1-83-880/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49864-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Advokatai
- Irina Kizina
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:
V. B. m. rugsėjo 26 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,62 promilės girtumas) namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo sūnui R. B. į kairį skruostą, po ko jis nugriuvo. Tokiais veiksmais V. B. savo sūnui R. B. sukėlė fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais V. B. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio2 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. B. kaltę pripažino ir nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. apie 19 val. jis išgėręs buvo namuose.Su sūnumi kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis užpykęs vieną kartą kumščiu trenkė sūnui į veidą, dėl ko jis nugriuvo ant žemės. Dėl savo poelgio gailisi, sūnaus atsiprašė.
Nukentėjusysis R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis su tėvu V. B. (duomenys neskelbtini) gyvena tik šiltuoju metu laiku, o žiemą jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 26 d. apie 19 val. grįžęs po darbųnamo susitiko savo tėvą, kuris jau buvo neblaivus. Jis pats taip pat buvo pasvaigęs nuo alkoholio. Tėvas pradėjo jam aiškinti, kad jis neturi teisės imti jo daiktų (trimerio). Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jam tėvas vieną kartą kumščiu trenkė į veidą. Jis po smūgio nugriuvo. Tėvas jo atsiprašė, jie susitaikė.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Vytauto Žentelio 2017 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos 2017 m. rugsėjo 26 d. įvykusio įvykio aplinkybės (b.l. 11-13).
2017 m. rugsėjo 26 d. 21:19 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ V. B. nustatytas 2,62 promilių girtumas (b.l. 28).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas jo kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, alkotesterio parodymų kvitu. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 140 straipsnio 2 dalį, nes jismušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašėir prašė baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusysis R. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų neturi, žala jam padaryta nebuvo ir prašė, kad byla būtų nutraukta.
Prokurorė prašymą palaikė.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, teismo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, be to yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes yra neteistas, administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2012 metais, atsiprašė nukentėjusiojo. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia V. B. baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam R. B. susitaikius.
Remdamasis BK 67 straipsnio 2 dalies6ir 9 punktais, 71ir 72² straipsniais teismas V. B. skiria baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Rezoliucinė dalis
Teismas,vadovaudamasis Lietuvos Respublikosbaudžiamojo kodekso 38, 67, 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. B. baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais, 71 ir 72² straipsniais,V. B. baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose V. B. privalo įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Mokėjimo paskirtis: „Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“.
Išaiškinti V. B., kad jei jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens patraukimo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.