- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-1021-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-3-00008-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo-nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) J. K. skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas-nukentėjusysis J. K. skundu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą dėl privataus kaltinimo baudžiamosios bylos iškėlimo D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį.
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė priimti J. K. skundą kaltinant D. B. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, nes skundas, paduotas teismui, neatitinka reikalavimų, keliamų nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo turiniui, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalyje, t. y. skunde nesuformuluotas kaltinimas, nenurodyti jokie įvykio liudytojai, kurie galėtų patvirtinti skunde nurodytas aplinkybes, be to, nukentėjusiojo reiškiamas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi turtinės žalos dydis nepagrįstas visiškai jokiais įrodymais.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui pareiškėjas-nukentėjusysis J. K. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priėmus jo skundą privataus kaltinimo tvarka, iškelti baudžiamąją bylą D. B. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.
Teigia, kad teismas, neišsireikalavęs iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato jo prašomų medžiagų Nr. 40-AP-195 ir Nr. ROIK 01130003844149, nesusipažinęs su jomis, priėmė skubotą, paviršutinišką ir formalią nutartį, dėl to mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta bei pažeidžianti jo teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, kad jo skunde nesuformuluotas kaltinimas, kadangi jis savo skunde nurodė, kad D. B. 2013 m. gegužės 3 d. ir 2013 m. liepos 19 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK pateikė du pareiškimus, kuriuose yra išdėstyta tikrovės neatitinkanti bei jį žeminanti informacija, galinti pakirsti pasitikėjimą juo, t. y., kad jis grasina nušauti D. B. bei kt. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį žemina ir pakerta pasitikėjimą juo. Tvirtina, kad jo skunde išdėstyti visi BPK 412 straipsnyje nurodyti duomenys, nes jis, remdamasis minėtų D. B. pareiškimų turiniu, skunde suformulavo kaltinimą – kad D. B., pateikdama aukščiau nurodytus pareiškimus, savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, kaltinimą D. B. grindžia rašytiniais įrodymais (D. B. 2013 m. gegužės 3 d. ir 2013 m. liepos 26 d. rašytais pareiškimais, užregistruotais Šiaulių apskrities Pakruojo rajono policijos komisariate). Pastebi, kad jis, kaip privatus kaltintojas turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis), po taikinamojo posėdžio turi teisę pareikšti prašymus dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir liudytojų iškvietimo į teismo posėdį, taip pat jis turi teisę privataus kaltinimo skundo nagrinėjimo teisme metu pateikti papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį (BPK 28, 238, 270, 414-415 straipsniai).