Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-459-193/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-09
Bylos Nr.
1S-459-193/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Kategorijos
Nr. 1S-459-193/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 9 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,sekretoriaujant Astai Railaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. Č. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-02-29 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

R. Č. kreipėsi į Panevėžio m. apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. Atlikęs R. Č. pareiškimo duomenų patikslinimą, Panevėžio apskrities VPK tyrėjas 2012-01-17 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, R. Č. pastarąjį apskundė Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai, kurios prokuroras 2012-02-29 nutarimu jo skundą dėl tyrėjo 2012-01-17 nutarimo atmetė. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutartimi R. Č. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-02-29 nutarimo panaikinimo taip pat atmestas.

Pareiškėjas R. Č. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdyto sukčiavimo. Teigia, kad nebuvo išsamiai patikrintos jo pareiškimuose nurodytos aplinkybės. Mano, kad jo automobilį remontavusi įmonė draudimo kompanijai pateikė sąskaitas faktūras, kitus rašytinius įrodymus apie išleistas lėšas kito, o ne jo automobilio remontui, ir tuo siekiant pasipelnyti buvo naudojama apgaulė. Jo manymu, pateiktieji rašytiniai įrodymai yra galimai suklastoti. Pareiškėjo teigimu, dalis automobilio dalių galėjo būti remontuojami, o ne keičiami. Nurodo, kad jo minimos aplinkybės – tam tikros spalvos ir tam tikro dažų kiekio įsigijimas dar iki įvykio kelia abejonių, kurios nebuvo tirtos. Pažymi, kad automobilis nebuvo apžiūrėtas, o tik apžiūrėjus ir galbūt paskyrus dažų ekspertizę būtų nustatyta, ar šis automobilis buvo nudažytas būtent konkrečiais dažais, taip pat nustatyta, ar įvykio metu sugadintos detalės pakeistos ar suremontuotos. Pareiškėjas teigia, kad visų šių aplinkybių nenurodė civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes tuomet neturėjo advokato ir pats nesuprato teisinių subtilybių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokuroro nutarimą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutartis, taip pat Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-02-29 nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Nagrinėjamu atveju 2012-01-17 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors R. Č. skunde teigia apie galimą ne jam priklausantį automobilį tvarkiusios įmonės sukčiavimą, tačiau teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomos įmonės nusikalstamus veiksmus BK 182 straipsnio apimtyje, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Pareiškėjas R. Č. vardina ne jam priklausantį automobilį tvarkiusios įmonės veiksmus, jo manymu, suponuojančius ikiteisminio tyrimo pradėjimą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skunduose minimi veiksmai nesudaro jokios nusikalstamos veikos sudėties, kas atitinkamai sąlygoja atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Tiek tyrėjo ir prokuroro nutarimuose, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad vien formalūs, prielaidinio pobūdžio, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Pareiškėjo skunde minimas ne jam priklausantį automobilį tvarkiusios įmonės tam tikrų remontui reikalingų prekių įgijimas iki jo įvykdyto eismo įvykio, priešingai pareiškėjo manymui ir jo subjektyviam vertinimui, nepatvirtina jokių pastarosios įmonės nusikalstamų veiksmų BK 182 str. kontekste ir nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui.

Be to, sutinkamai su BK 182 straipsnio 3 d. už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas tvirtina, jog galimai buvo atlikti sukčiavimo veiksmai atliekant ne jam priklausančio turto, o E. K. priklausančio turto – automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą. Taigi, nukentėjęs dėl pareiškėjo minimų veiksmų gali būti tik turto, kurio atžvilgiu galimai įvykdyta nusikalstama veika, savininkas. R. Č. nėra nei to turto savininkas, nei turto savininko įgaliotas teisėtas atstovas. Duomenų, kad yra gautas turto savininko pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo minimų veiksmų, nėra. Nėra vados pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodytu pagrindu, nes nėra nukentėjusio asmens ar jo teisėto atstovo skundo. Pareiškėjas šioje situacijoje yra atsakovas civilinėje byloje, pasirašęs taikos sutartį su nukentėjusiuoju asmeniu ir jam buvo išaiškintos tokios sutarties pasirašymo teisinės pasekmės. Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad yra pagrindas pagal pareiškėjo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 182 str. numatytos veikos požymių, todėl ikiteisminis tyrimas dėl R. Č. skunduose nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.

Pareiškėjas skunde teigia apie ne visų jo keltų teiginių įvertinimą. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo teiginys apie nepilną skundo išnagrinėjimą.

Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities VPK tyrėjo 2012-01-17 nutarimą, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-02-29 nutarimą bei dėl jų priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. teismas,

NUTARIA:

R. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys