Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei V. M. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S. (V. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas G. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydamas: 1) pripažinti, kad ieškovas nėra V. M. tėvas, o V. M. nėra ieškovo dukra; 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą gimimo įrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kad ieškovas yra V. M. tėvas; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t .y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Tarnybos nuomone, konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, turėtų būti sprendžiamas ir tėvystės nustatymo klausimas, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus.

6. Teismo posėdžių metu ieškovas ieškinį prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nuo 2004 m. su atsakove gyveno kaip šeima, tačiau santuokos sudarę nebuvo. Atsakovė pasakė, kad laukiasi; šią žinią ieškovas priėmė abejodamas, jam kilo įtarimų, skaičiavo nėštumo mėnesius, bet dėl savo jauno amžiaus (jam tuo metu buvo 22 m.) patikėjo atsakove. (duomenys neskelbtini) gimė dukra, savanoriškai sutiko būti įrašytas jos tėvu. Dukrą kartu su atsakove augino tik apie pusantrų metų, po to mergaitė gyveno su ieškovo mama (močiute) Alytuje. Ieškovo teigimu, nors dukra nepanaši į ieškovą, su ja bendravimas buvo šiltas, pas dukrą į Alytų vykdavo dažnai (beveik kiekvieną savaitgalį), ją išlaikė. Atsakovė priteisto išlaikymo nepilnametei neteikė, su dukra nebendravo, jos neaugino. 2019 m. vėlyvą pavasarį pati dukra jam pasakė, kad jis jos atsisakytų, nes mama (atsakovė) jai pasakė, jog jis nėra pastarosios biologinis tėvas. Po atliktų DNR tyrimų ieškovas nebelaiko V. M. savo dukra, o ir pati V. M. nelaiko jo tėvu, jų nesieja stiprus socialinis, emocinis tarpusavio ryšys, kaip tarp tėvo ir dukters. V. M. su juo nebendrauja, nesveikina su šventėmis, pvz. ieškovas kovo 16 d. pasveikino V. M. su gimtadieniu, tačiau ji jo per gimtadienį (kovo 30 d.) nepasveikino. Tarp jų nėra jokio bendravimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Atsakovei ir trečiajam asmeniui pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo

11. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

12. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018; ir kt.).

13. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

14. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma CK 3.140 straipsnio įtvirtinta tvarka. CK 3.140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę.

15. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios V. M. gimimo liudijime tėvu nurodytas ieškovas G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovas G. S. ir atsakovė V. M. santuokos sudarę nebuvo. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Sprendimu nepilnametės V. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. S.; iš V. M. nepilnametei V. M. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. balandžio 21 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; G. S. paskirtas išlaikymo lėšų uzufruktoriumi.

17. Pagal CK 3.148 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę.

18. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė UAB „Endemik“ pažymą dėl DNR tyrimų, kurioje nurodyta, kad ieškovas G. S. nėra biologinis V. M. tėvas, o tikimybė, jog šie asmenys yra dukra ir tėvas lygi 0 proc. Šią aplinkybę priešieškinyje ir teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė. Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, kad G. S. nėra biologinis V. M. tėvas. Trečiasis asmuo V. S. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad jis yra biologinis vaiko tėvas. Atsakovė tiksliai žino (ir nurodė) asmenį, kuris yra biologinis jos dukters V. M. tėvas.

19. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės ir gali būti nuginčyti teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju yra galimybė nustatyti biologinį nepilnametės V. M. tėvą. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo

20. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to, ginčijant tėvystę, kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę vaikui. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

22. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnyje. Ši vaiko teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.

23. Teismo posėdžių metu tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo V. S. patvirtino neabejojantys, kad V. S. yra biologinis nepilnametės V. M. tėvas. Trečiasis asmuo pasiryžęs teikti dukrai išlaikymą, palaikyti su ja ryšį, rūpintis. Šalių teigimu, nesant ginčo, nėra būtinybės skirti ir atlikti šioje civilinėje byloje DNR ekspertizę (CK 3.148 straipsnis). Tarnyba taip pat neprieštarauja, kad biologinis mergaitės tėvas kurtų, stiprintų ryšį su nepilnamete V. M.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuginčijus ieškovo G. S. tėvystę, pripažintina, jog trečiasis asmuo V. S. yra nepilnametės V. M. tėvas, o V. M. yra trečiojo asmens V. S. dukra; atitinkamai šie duomenys įrašytini į vaiko gimimo įrašą.

25. Teismas išaiškina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Dėl priešieškinio

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu prašo panaikinti Sprendimu nustatytą nepilnametės V. M. gyvenamąją vietą su ieškovu G. S. ir jo uzufrukto teisę mergaitės lėšoms ir kitam turtui.

27. Teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai neturi teisinio pagrindo. Visų pirma, nuginčijus tėvystę, ieškovo ir nepilnametės V. M. nebesieja tėvo ir vaiko teisės ir pareigos, įskaitant ir išlaikymo teisę ir pareigą, taigi nebeliktų teisinio pagrindo nustatyti V. M. gyvenamąją vietą su G. S., taip pat ieškovas netektų teisės tvarkyti uzufrukto teise vaiko lėšas.

28. Antra, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, nustatytą pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis. Alytaus apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi prašymas tenkintas, leista paimti nepilnametę V. M., (duomenys neskelbtini) iš jos motinos V. M. ir tėvo G. S.

29. Taigi ir pirmiau nurodyta aplinkybė patvirtina, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl nepilnametės V. M. gyvenamosios vietos su G. S. panaikinimo, taip pat ieškovas jau netekęs teisės tvarkyti uzufrukto teise vaiko lėšas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

31. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

32. Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovas patyrė 145,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi, ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 245,20 Eur (100 Eur + 145,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

33. Atsakovė V. M. už priešieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, taip pat atsakovė patyrė 20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi, atsakovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 120 Eur (100 Eur + 20 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.

34. Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistinas 245,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Atsakovės priešieškinis atmestas, atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

36. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 18,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

priešieškinį atmesti.

Nustatyti, kad G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nustatyti, kad trečiasis asmuo V. S. (V. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. S. (V. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti 2008 m. sausio 22 d. Alytaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). įrašo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenis, nurodant, kad vaiko V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. S. (V. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 245,20 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,92 Eur (aštuoniolikos eurų, 92 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Alytaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.