Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Strektė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4458-907/2017 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Strektė“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės viešajai įstaigai „Naujoji žemė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo įsakymo panaikinimo pagrįstumo.Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ? UAB) „Strektė“ padavė pareiškimą Šiaulių apylinkės teismui dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos priteisimo iš skolininkės viešosios įstaigos (toliau ? VšĮ) „Naujoji žemė“ (b. l. 1–2).Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. išdavė teismo įsakymą dėl 209,27 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur išlaidų už advokato pagalbą išieškojimo iš skolininkės VšĮ „Naujoji žemė“ kreditorei UAB „Strektė“ (b. l. 7).Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi kreditorei UAB „Strektė“ nustatytas terminas iki 2017 m. balandžio 20 d. patikslinti skolininkės VšĮ „Naujoji žemė“ buveinės adresą ar pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (b. l. 10).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. išduotą teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą, grąžino kreditorei sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 12).Teismas nustatė, kad išdavus teismo įsakymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 437 straipsnio nustatyta tvarka pranešimas, teismo įsakymas ir kreditorės pareiškimo nuorašas buvo išsiųsti skolininkei, tačiau procesiniai dokumentai skolininkei neįteikti, nes pareiškime nurodytu skolininkės buveinės adresu skolininkas nerastas. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi kreditorė buvo įpareigota iki 2017 m. balandžio 20 d. patikslinti skolininkės buveinės adresą bei išaiškinta teisė pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (pačiam ar per antstolį), tačiau kreditorė teismo įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdė.Teismas konstatavo, kad paaiškėjo, jog skolininkei procesinių dokumentų įteikti negalima, nes jos buveinės nežinoma, o dokumentų įteikimas kuratoriui ar viešo paskelbimo būdu teismo įsakymo išdavimo procedūrai netaikomas, todėl teismo įsakymą panaikino, pareiškimą paliko nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu kreditorei grąžintas sumokėtas žyminis mokestis.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Strektė“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo (b. l. 13–15). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįstai teismas nurodė, kad nežinoma skolininkės buveinės vieta, kadangi byloje esantys duomenys (iš juridinių asmenų registro) patvirtina, kad skolininkės VšĮ „Naujoji žemė“ buveinės adresas yra Kauno m. sav. Nors procesinius dokumentus siunčiant nurodytu adresu jie nebuvo įteikti juridinio asmens atstovai, tačiau teismas turėjo taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatytą prezumpciją, t. y. procesiniai dokumentai laikomi įteiktas praėjus 10 dienų nuo jų išsiuntimo juridinio asmens buveinės adresu.Teismas netinkamai taikė CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes ši teisės norma taikoma tik fizinių asmenų atžvilgiu, kai nėra žinoma jų gyvenamoji ar darbo vieta.Teismas be jokio teisinio pagrindo panaikino teismo įsakymą ir pareiškimą paliko nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pažymėtina, kad CPK XXIII skyriuje „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepateikia prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 straipsnyje, turi būti įteikiami skolininkui CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 straipsnis). Tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata (lot. išspręstos bylos) galią.Tinkamo procesinių dokumentų įteikimo sąvoka yra plačiai analizuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, šiais išaiškinimais vadovaujasi ir nacionaliniai Lietuvos teismai, nagrinėdami civiline bylas.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (EŽTT 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). Kartu EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai, todėl Konvencijos 6 straipsnis leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti teismo įsakymą (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Taigi procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Letuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal kreditorės UAB „Strektė“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės VšĮ „Naujoji žemė“ išduodant teismo įsakymą (b. l. 1–2). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. išduotas teismo įsakymas (b. l. 7), pranešimas bei minėtas kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo nebuvo siunčiami pareiškime nurodytu skolininkės adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (b. l. 8). Juridinių asmenų registro duomenimis skolininkės VšĮ „Naujoji žemė“ buveinės adresas yra Kauno m., sav. teritorija (b. l. 3). Nustačius, kad skolininkės VšĮ „Naujoji žemė“ vadovas yra V. K. (b. l. 4–5), todėl procesiniai dokumentai buvo siunčiami skolininkės juridinio asmens vadovui jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai taip pat neįteikti ir grąžinti teismui (b. l. 9). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi kreditorei UAB „Strektė“ nustatytas terminas iki 2017 m. balandžio 20 d. patikslinti skolininkės VšĮ „Naujoji žemė“ buveinės adresą ar pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (b. l. 10). Tą pačią dieną nutartis išsiųsta kreditorei UAB „Strektė“ naudojant Lietuvos teismų elektroniniu paslaugų portalu (b. l. 11), todėl vadovaujantis CPK 432¹ straipsnio 3 dalimi ir 175¹ straipsnio 10 dalimi laikytina, kad nutartis įteikta 2017 m. balandžio 12 d. Nors teismas buvo nustatęs terminą iki 2017 m. balandžio 20 d., t. y. 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos, patikslinti skolininkės adresą ar atlikti kitus veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus skolininkei kitu būdu, tačiau kreditorė per nurodytą laiko tarpą neįvykdė teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties ir nepatikslino skolininkės adreso, nenurodė kito procesinių dokumentų įteikimo būdo, todėl skundžiama nutartimi panaikino išduotą teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju tam, jog būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas būti informuotam apie pradėtą teisminį procesą, sudarant galimybę priešingai šaliai išreikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, įstatymas numato priemones, kuriomis skolininkui turi būti pranešama apie priimtą teismo įsakymą (CPK 438 straipsnis). Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas nagrinėjamu atveju yra itin svarbus, kadangi teismo įsakymai negali būti skundžiami apeliacine ar kasacine tvarka (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Taigi CPK XXIII skyriuje yra numatytos specialiosios teisės normas, taikytinos teismo įsakymo išdavimo procese, todėl negalima vadovautis CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas turėjo laikyti teismo įsakymą įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo jo išsiuntimo skolininkės buveinės adresu (CPK 123 straipsnio 4 dalis).Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju teismas negalėdamas įteikti procesinių dokumentų skolininkei, įpareigojo kreditorę patikslinti skolininkės adresą ar nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą, tačiau kreditorė neįvykdė minėto įpareigojimo, todėl jai atsiranda CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytos neigiamos pasekmės. Nors skundžiamos nutartyje nurodoma, kad teismas vadovaujasi CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame numatyti atvejai, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėjamas, kai nėra žinoma skolininko gyvenamoji ir darbo vieta, tačiau šiuo atveju turėjo būti taikomos CPK 431 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje numatyta kokį procesinį veiksmą turi atlikti teismas, jei pagal kreditoriaus reikalavimą priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad nėra galimybės procesinių dokumentų įteikti skolininkei. CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde visi skundo argumentai susiję su CPK 431 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, t. y. teismo įsakymo panaikinimu ir pareiškimo palikimu nenagrinėtu. Tuo tarpu pagal CPK 431 straipsnio 3 dalį panaikinus teismo įsakymą ir palikus pareiškimą nenagrinėtą dėl to, kad kreditorė nepatikslino skolininkės adreso ir nenurodė kito procesinių dokumentų įteikimo būdo, tokia nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė kreditorės UAB „Strektė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties.Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodoma, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Šiaulių apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turėjo atsisakyti priimti kreditorės UAB „Strektė“ paduotą atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4458-907/2017, nes nutartis panaikinti teismo įsakymą ir pareiškimą palikti nenagrinėtą nėra skundžiama atskiruoju skundu. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Strektė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4458-907/2017.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.