- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- e2-102-236/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- Siegfried Jacob Metallwerke GmbH
- Ieškovas
- Siegfried Jacob Metallwerke GmbH
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „GAISATRAS“, Bergmile United LLP, AKS Metallhandel GmbH
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „MARTAS IR PARTNERIAI“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Siegfried Jacob Metallwerke GmbH & Co. KG prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateiktą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Siegfried Jacob Metallwerke GmbH & Co. KG atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1635-253/2017 pagal ieškovo Siegfried Jacob Metallwerke GmbH&Co. KG ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „GAISATRAS“, Bergmile United LLP, AKS Metallhandel GmbH dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „MARTAS IR PARTNERIAI“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-09-27 gauta civilinė byla pagal pareiškėjo Siegfried Jacob Metallwerke GmbH & Co. KG atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1635-253/2017 pagal ieškovo Siegfried Jacob Metallwerke GmbH&Co. KG ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „GAISATRAS“, Bergmile United LLP, AKS Metallhandel GmbH dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „MARTAS IR PARTNERIAI“.
Šalies argumentai
Ieškovas atskirajame skunde prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei UAB „GAISATRAS“ priklausantį ir šiuo metu UAB „MARTAS IR PARTNERIAI“ žinioje Klaipėdos terminale esantį kilnojamąjį turtą – 96,195 tonų vario laužo, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Taip pat panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-18 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovo teigimu, šio atskirojo skundo nagrinėjimas ir visos civilinės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas nebetektų prasmės, ieškovo teisės nebūtų apgintos, nes ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų objektyviai nebeįmanomas – nebeliktų turto, kurį ieškovas prašo grąžinti jo skolininkui, kadangi atsakovai turtą perleistų.
Ieškovas nurodė, kad dar neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo ir/ar sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, pirmiausia gali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, jei egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo nevykdymui (CPK 144 str. 2 d., 147 str. 3 d.). Be to, nepaisant kaip bus išspręstas ieškinio teismingumo klausimas, tai nesudaro kliūties, esant sprendimo nevykdymo grėsmei, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovo teigimu, tikėtina, kad atsakovai, sužinoję apie pareikštą ieškinį, sieks išvengti atsakomybės ir ieškovo surastą 96,195 tonų vario laužą išvežti iš Lietuvos Respublikos, paslėpti ar tiesiog perleisti kitiems asmenims. Ieškovas taip pat manė, kad atsakovai geranoriškai nevykdys ir galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo. Ieškovui suradus dalį (96,195 tonų) jo nupirkto ir nepristatyto vario laužo Lietuvoje, atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant išgabenti šį turtą iš Lietuvos.
Ieškovas nurodė, kad reiškiamas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo yra tiesiogiai susijęs su UAB „GAISATRAS“ formaliai nuosavybės teise turimu turtu – 96,195 tonų vario laužu, kuris yra saugomas Lietuvoje, UAB „MARTAS IR PARTNERIAI“ žinioje, Klaipėdos terminale. Ieškinio tenkinimo atveju šio turto atžvilgiu būtų taikoma restitucija – UAB „GAISATRAS“ būtų įpareigotas grąžinti atsakovo AKS Metallhandel GmbH neteisėtai įgytas 96,195 tonų vario laužo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas trijų šimtų eurų užstatas. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip trisdešimt dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas. Šioje dalyje nurodytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui (CPK 147 str. 3 d.).
Kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieškovas sumokėjo ne mažiau kaip pusę CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nedelsdamas apie tai praneša ieškovui. Jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 3 dalies nuostatas (CPK 147 str. 4 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-18 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo Siegfried Jacob Metallwerke GmbH&Co. KG ieškinį atsakovams UAB „GAISATRAS“, Bergmile United LLP, AKS Metallhandel GmbH, trečiajam asmeniui UAB „MARTAS IR PARTNERIAI“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismas minėtoje nutartyje sprendė, kad ieškinį atsisakytina priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Ieškovas, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinio teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo nutartis ir nėra įsiteisėjusi, tačiau preliminariai patvirtina apie ieškovo reiškiamų šioje byloje reikalavimų nepagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Apeliacinis teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė grėsmės, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, konstatuoja, jog ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to ieškovo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 302 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovo Siegfried Jacob Metallwerke GmbH&Co. KG prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.