Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2023 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalis, laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 11 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. P. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo K. P. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys–Pokalbis—Pasikeitimas“, taip pat programoje „Pykčio ir agresijos valdymas“, jis aktyviai dalyvauja AA užsiėmimuose, taip pat dalyvavo konsultacijose pas priklausomybės konsultantą. Bausmės atlikimo metu dirba, jo nusikalstama elgesio rizika bausmės atlikimo metu mažėjo. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

Nuteistojo K. P. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine ir išlieka kriminogeniniai dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; neturi darbinių įgūdžių; turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų bei menkas jų apmokėjimo galimybes; problemiški santykiai su partnere; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu), kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu turi galimybę pakeisti. Tai tik patvirtina, kad nenustatyta pakankama probacijai pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės dar nerodo esminių jo elgesio pokyčių, juolab jog nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys (galimybė laisvėje dirbti). Šiame kontekste būtina įvertinti, jog be dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatyta ir daug statinių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), kurių nuteistasis pakeisti bausmės atlikimo metu negali, visgi jie leidžia spręsti apie didesnę galimybę ateityje nusikalsti pakartotinai, o juos vertinant kartu su dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, akivaizdu, jog nustatytas apsauginis veiksnys nenusveria minėtų statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis K. P. ne maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis yra nustatytas didelis. Nuteistojo skunde nesutinkama su nustatytais kriminogeniniais veiksniais, su tuo, jog yra tik vienas apsauginis veiksnys. Tačiau nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, o ir kriminogeninių veiksnių nustatymas atliekamas specialisto, taikant atitinkamą metodiką, kriminogeniniai veiksniai nurodyti socialinio tyrimo išvadoje, kuri parengta ir joje nuteistojo charakteristika pateikta kvalifikuoto specialisto, taigi, teismas neturi pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis ir šiuo metu vertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei nustatytus kriminogeninius bei apsauginį veiksnius kitaip, nei nurodyta socialinio tyrimo išvadoje. Taigi, išliekanti nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičius ir jų pobūdis (yra veiksnių, tiesiogiai susijusių su nuteistojo elgesiu, tai rizikingas / pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu), nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę, pobūdis šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad elgesio, mąstymo ir nuostatų pasikeitimas bausmės atlikimo metu yra pakankamas nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tokį teismo vertinimą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad nuteistasis nusikaltimą pripažino, tačiau racionalizuoja savo elgesį jo metu, minimizuoja pasekmes, analizuojant nuteistojo gyvenimo stilių, pastebima, kad jo elgesyje pasireiškia tos pačios klaidos, iš įgyto patyrimo jis nepasimoko. Nuteistasis sunkiai įvardina nusikalstamais veiksmais padarytą žalą visuomenei ar aukoms, neigiamas pasekmes labiau suvokia per asmeninę prizmę ir asmeninius išgyvenimus. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol nuostatų savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu pakankamai nepakeitė, jis pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja.

Jau minėta nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, kad jis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau vertinant, ar nuteistojo rodytos pastangos keisti elgesį teigiama linkme viso bausmės atlikimo metu buvo pakankamos, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį nebuvo paskatintas, tai neleidžia daryti išvados apie išskirtinai pavyzdingą nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Be kita ko, po ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo nuteistasis padarė drausmės pažeidimą – jis pažeidė nustatytą maršrutą ir neatvyko į darbą. Nors drausminė nuobauda jam nebuvo paskirta, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistajam galima parodyti pasitikėjimą, taikant lygtinio paleidimo institutą.

Vieni iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra teigiama darbinė motyvacija, finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį, stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai. Nors šiuo atveju kaip apsauginis veiksnys yra nurodyta galimybė laisvėje dirbti, visgi negalima neįvertinti, jog nuteistasis oficialios darbo patirties laisvėje neturi ir tai yra pripažinta kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis laisvėje neturi pastovios gyvenamosios vietos, o dėl socialinių ryšių socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog ryšiai nėra labai artimi ir palaikantys, todėl negali būti vertinami kaip apsauginis veiksnys. Ir nors nuteistasis nesutinka su tokia išvada, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių jo socialinius ryšius ir gyvenamosios vietos turėjimą laisvėje vertinti kitaip, nei nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nėra. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, savanoriškai kai kuriuos iš jų dengia, visgi turimos skolos ir menkos galimybės jas apmokėti yra kriminogeninis veiksnys ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog finansinio stabilumo stoka turimi finansiniai įsipareigojimai, nors ir yra įvykdomi, gali apsunkinti adaptaciją laisvėje. Nuteistasis ginčija Komisijos nutarime nurodytą aplinkybę, jog jis turi 1 189 Eur skolą, susidariusią dėl nesumokėtų administracinių baudų, tačiau teismo gautuose Administracinių nusižengimų registro duomenyse nurodoma, jog yra nuteistojo nesumokėtų baudų, skola – 1 189 Eur.

Įvertinama ir tai, jog vienas iš nuteistojo kriminogeninių veiksnių yra asocialios grupės įtaka jam, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog šiuo metu minėtas kriminogeninis veiksnys yra valdomas, visgi teismas pažymi, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistojo bendravimo su laisvėje esančiais asmenimis galimybės yra ribotos, be to, bausmės atlikimo metu gali ir nebūti poreikio bendrauti su neigiamą įtaką jam dariusiais asmenimis, todėl įvertinus nustatytus kriminogeninius veiksnius kategoriškai teigti, jog ir laisvėje nuteistasis jau sugebės atsisakyti bendravimo su šiais asmenimis, negalima.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis K. P. Lietuvoje teistas tris kartus, vieną kartą teistas užsienio valstybėje, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, kurių sąlygas jis pažeidė, taip pat jis pažeidė byloje skirtą jam kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pasislėpė nuo teismo ir minėta, kad kriminalinė istorija bei būdingas teisės pažeidimų modelis yra kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, kaip ir nurodyta socialinio tyrimo išvadoje bei pažymėta skunde, nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą ir jo teigiamą charakteristiką laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija tinkamai įvertinusi, kaip lengvinančią jo padėtį pritaikydama priemones – perkėlimą bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė vykti dirbti be palydos. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti, kad pažanga yra pakankama išvadai, jog nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis K. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2024 m. liepos 22 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo K. P. skundas dėl 2024 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-718 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo K. P. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.