Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės L. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Širvintų rajono apylinkės teismo 1993 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 18 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį – pataisos darbai be laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams PD 20%. Pritaikius Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnį, nuo bausmės atleistas;

2. Širvintų rajono apylinkės teismo 1995 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 281 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir bauda 100 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3. Širvintų rajono apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį - 2 metams laisvės atėmimo su 1/5 turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 43 straipsniu, pagal 1997 m. gruodžio 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 1995 m. vasario 8 d. Širvintų apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/5 turto konfiskavimu;

4. Širvintų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu už 100 Lt. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleistas nuo bausmės;

5. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda;

6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 60 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi pagal 2004 m. gegužės 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - areštas 60 parų ir 500 Lt dydžio bauda;

7. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo;

8. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (1 103,10 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 20 MGL - (735,40 Eur) bauda;

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi prie paskirtos bausmės pridėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 20 MGL - (735,40 Eur) bauda ir galutine subendrinta bausme paskirta laisvės apribojimas 1 metams ir 20 MGL bauda, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 20 MGL (735,40 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, N. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 5 d. teismo nutartimi panaikintas nuteistajam N. J. bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

11. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu prie 2019 m. lapkričio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 11 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 3 mėnesiai ir 7 dienos laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalies pagrindu laiką, kurį N. J. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. 00:02 val. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. 11:38 val.) tai yra 1 parą, įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Baudžiamosios poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš N. J. konfiskuotino turto – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 920,00 Eur – valstybei. 2021 m. rugsėjo 27 d. paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikus 3 mėn. terminuotos laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. 2021 m. gruodžio 27 d. išregistruotas iš Probacijos registro pasibaigus intensyvios priežiūros terminui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. J., 2022 m. lapkričio 27 dieną apie 23:57 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su savo šeimos nare - sugyventine V. T., tyčia sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai į veido sritį, tuo nukentėjusiajai V. T. padarė žaizdą lūpoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis N. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad kuo įtarimas supranta. V. T. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena jau 4 mėnesius jo sugyventinei V. T. priklausančiame name. Veda bendrą ūkį. 2022 metų lapkričio 27 dienos vakare apie 20:00 val. namuose su V. vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę. Kiek pamena, išgėrė 0,7 litro degtinės, vieną ar du butelius, dabar nepamena. Begeriant tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas, kurį pirma pradėjo V.. Ji jam pradėjo priekaištauti dėl visokių dalykų, kad jis yra pavydus, kad prikaišioja jai svetimus vyrus, kontroliuoja jos telefoną, žiūri, su kuo ji bendrauja. Ir ji, būdama girta, jam pirma sudavė vieną smūgį per veidą delnu. Jam neskaudėjo. Dėl to V. jokių pretenzijų neturi ir neturės, jokio civilinio ieškinio jai nereikš. Jis tada, būdamas girtas ir supykęs, V. sudavė ranka vieną smūgį atgal į veido sritį, pataikė į apatinę lūpą, ją praskėlė. Iš praskeltos lūpos bėgo kraujas. Daugiau jokių smūgių V. jis nesudavė. V. išbėgo iš namų ir išsikvietė policiją. Su policijos pareigūnais kartu atvyko ir medikai. Medikų jis nekvietė. Atvykus policijai, į namus sugrįžo ir V., kurią apžiūrėjo medikai, tačiau kategoriškai ji atsisakė vykti su medikais detalesnei apžiūrai. Policijos pareigūnai jį išvežė pas jo mamą adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir iki šiol, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi jis sugyventinės V. T. atsiprašė, ji jam atleido, jam jokių pretenzijų neturi ir neturės, jam jokio civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš, jie susitaikė. Ką padarė gailisi (b. l. 164-170, 224-228).

Liudytoja apklausta nukentėjusioji V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. J. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena jau 4 mėnesius jai priklausančiame name. Veda bendrą ūkį. 2022 metų lapkričio 27 dienos vakare apie 20:00 val. namuose kartu su sugyventiniu N. vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę. Išgėrė 0,7 litro degtinės. Begeriant tarp jos ir N. kilo žodinis konfliktas, kurį pirma pradėjo ji. Kadangi jos sugyventinis N. yra labai pavydus, jis jai pastoviai priekaištauja, pavydi, kontroliuoja socialinius tinklus, su kuo ji bendrauja, tai ji jo ir paklausė, kodėl jis taip elgiasi. Ir, kadangi ji buvo stipriai išgėrusi, ji nepamena, kas vyko toliau. Tik jai pats N. vėliau sakė, kad ji jam pirma sudavė vieną smūgį per veidą delnu. Tačiau pamena, kad tada jai sugyventinis N. delnu sudavė vieną smūgį į veidą, pataikė į lūpas, prakirto apatinę lūpą, pradėjo bėgti kraujas, jai tuo metu labai skaudėjo, tačiau ji pas jokius medikus niekur nesikreipė ir nesikreips ir niekur nesigydė ir nesigydys. Daugiau jokių smūgių į jokias kūno vietas jai N. nesudavė. Kadangi ji labai išsigando kraujo, pradėjo ieškoti savo telefono, kad išsikviestų policiją, tačiau nerado, todėl nubėgo pas savo kaimynę A. K. ir iš jos telefono iškvietė policijos pareigūnus. Kartu su policijos pareigūnais atvyko ir medikai, kuriuos išsikvietė pats N., kadangi jis serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atvykę medikai taip pat apžiūrėjo ir ją, tačiau jokio jai gydymo neskyrė, į jokią ligoninę jos nevežė, o gal ir pati atsisakė, nepamena dėl girtumo. Ji jokių pretenzijų savo sugyventiniui N. J. neturi ir neturės, jokio jam civilinio ieškinio nereikš, ji jam atleido, jis jos atsiprašė, jie susitaikė. Taip pat nori pasakyti, kad šiuo metu jos sugyventinis N. yra išvežtas į (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini), kada bus išrašytas iš ligoninės, nežino (b. l. 93-99).

Iš 2022 m. lapkričio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 27 d. apie 23:57 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,35 promilių neblaivumas, smurtavo prieš neblaivią savo sugyventinę V. T., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, suduodamas jai vieną smūgį į veido sritį, ko pasekoje prakirto apatinę lūpą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei padarydamas kūno sužalojimus. N. J. nesulaikytas, įteiktas šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą (b. l. 1-6).

Iš 2022 m. lapkričio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad policijos pareigūnus kvietė V. T. dėl to, jog N. J. ranka sudavė jai į veidą, tuo jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą (b. l. 42-46).

Iš teismo med. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. T. nustatyta žaizda lūpoje, kas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 187-189).

Iš 2022 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-34).

Iš 2023 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2022 m. lapkričio 27 d. 23:57 val. registruotas registruojamų įvykių registre kvietimo skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad V. T. praneša, jog ją sumušė sugyventinis, kruvinas veidas (b. l. 190-193).

Iš 2023 m. sausio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip V. T. sako, jog ją sumušė sugyventinis (b. l. 198-200).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis N. J. 2022 m. lapkričio 27 dieną apie 23:57 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su savo šeimos nare - sugyventine V. T., tyčia sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai į veido sritį, tuo nukentėjusiajai V. T. padarė žaizdą lūpoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo smurtinius veiksmus patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, tačiau ir nukentėjusiosios V. T. parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo N. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, asmuo su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, kad N. J. ir V. T. yra sugyventiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad N. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. J. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 206-209, 210-213).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – N. J. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 51-58), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra (b. l. 87).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. J. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant maksimalų (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, nustatoma nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė – laisvės apribojimo, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jo, siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus per bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).

N. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. T. – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant N. J. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. J. paskirti - 1 metų 4 mėnesių (vienerių metų keturių mėnesių) laisvės apribojimo, įpareigojant N. J. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. T., pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.