- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- 1-54-876/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- O. P.
- Nukentėjusysis
- S. R.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis, Aušra Jūratė Šiugždienė
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant kaltinamajam O. P., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, prokurorui A. A., nukentėjusiajam S. R., jo atstovei advokatei Aušrai Jūratei Šiugždienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruojama ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbo (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. P. 2014 m. birželio 30 d. apie 17.50 val., kelio Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas 3.760 kilometre, Baltrušių kaimo ribose, Barzdų seniūnijoje, Šakių rajone, neatsargiai vairuodamas vilkiką Mercedes Benz 1836, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Spitzer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Solotransa“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 125, 133 punktų reikalavimus, tai yra vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir metereologines sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę bei krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priešpriešais atvažiavusiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu S. R., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas vairuotojas S. R., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei apgadintas S. R. priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarant 796,45 Eur turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis O. P. nurodė, kad prisipažįstu kaltu. Tą dieną važiavo į Lazdijų rajoną išsikrauti (krovinį). Skubėjo, trūko laiko ir paslydus nesuvaldė, ko pasekoje užkabino nukentėjusiojo automobilį. Lijo. Įvykis įvyko dėl slidaus kelio, nepasirinko saugaus greičio. Važiavo apie 50 km/h. Neįvertino kelio sąlygų. Kito automobilio nematė, tik pamatė tolumoje automobilio šviesas. Atstumo pasakyti negali. Prieš įvykį matė tik šviesas tolumoje. Jo priekaba slydo. Jis sunkiai sužalotas nebuvo. Po įvykio žmonės iškvietė spec. tarnybas. Jis pats telefono neturėjo. Buvo šviesus paros metas, bet lijo lietus, buvo apsiniaukę. Pats po įvykio buvo išlipęs iš automobilio. Nelabai buvo galimybių nukentėjusiajam pagelbėt. Girdėjosi, kad gyvybės ženklų yra, kalbėjo. Pats buvo šoke. Jo automobilį dėl slidžios dangos sumėtė, buvo kelio vingis, automobilis kažkuriuo metu užtvėrė visą kelią. Jam kitas eismo dalyvis nesutrukdė. Važiavo su įmonės UAB „Salotransa“ transporto priemone, važiavo darbo reikalais. Girtumas nebuvo nustatytas. Dėl civilinio ieškinio palieka spręsti teismui. Dėl civilinio ieškinio dydžio neturtinei žalai negali pasakyti. Bandė nukentėjusiajam žalą atlyginti. Dvi dienos po avarijos važiavo į Kauno klinikas aplankyti. Nesiūlė konkrečios sumos, siūlė susitarti, pačiam apsispręsti. Skambindavo kas mėnesį, du. Atsiprašė. Šiuo metu dirba UAB „Eumita“ direktoriumi, įmonė užsiima statybomis. Įvykio metu traumų nepatyrė, tik sumušimus. Nebuvo atvykęs į draudimo bendrovę pranešti apie įvykį. Įvykio metu dirbo UAB „Solotrana“. Mano, kad darbdavys pranešė draudimo bendrovei apie įvykį. Po įvykio darbdavį informavo. Yra terminas, kada reikia išsikrauti ir nuvykti į vietą būtent tą dieną, todėl ir reikėjo skubėti. Laiką, kada išsikrauti, gauna iš įmonės vadybininko. Gal 6-7 kartus bendravo su nukentėjusiuoju, jo iniciatyva. Bendravo dėl susitaikymo, bandė išsiaiškinti, kokia žala. Jei teismas priteistų žalos atlyginimui - atlygintų. Gailisi, ateičiai pamoka yra. Tai nepasikartos.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. R. nurodė, kad važiavo iš darbo ir tolumoje (smarkiai lijo) pamatė, jog atvažiuoja vilkikas. Pamatė, kad puspriekabė pradėjo slysti į šoną. Pagalvojo, kad jo tai nepalies, turėtų suktis ir nuvažiuoti nuo kelio. Tai pamatęs stabtelėjo ir pasitraukė dešiniau, bet sunkvežimis slydo toliau ir jis suko į pievą išvengdamas smūgio. Prie kelio ėjo atitvarai. Tuo metu prieš atitvarus suko į pievas, buvo šlapia, daugiau pasukti negalėjo. Buvo arimo griovys, automobilio kairysis šonas įkrito. Sunkvežimis slydo ant automobilio. Smūgio nebuvo, bačka pradėjo virsti ant jo ir traiškė. Su kūnu sulaužė abi sėdynes. Sužalojo ranką, veidą ir buvo prispaustas. Buvo sąmoningas. Po įvykio laukė pagalbos. Labai trūko oro. Kažkoks žmogus jį kalbino, kad neprarastų sąmonės. Cisternos niekas nepakėlė, buvo sunki. Kokį laiką ten gulėjo, nežino. Pateikė 20 000 Lt ieškinį tik dėl neturtinės žalos. Neturtinės žalos dalis yra atlyginta. Žala tokio dydžio, nes negauną pajamų, antra operacija laukia, netektas darbingumas, jam įsidarbinti sunku. Net darbo biržoje neįrašė į darbo ieškančių sąrašą, turi mažametį vaiką. Nedarbingumo neteko dėl šio įvykio, anksčiau buvo 100 proc. darbingas. Dėl turtinės žalos ieškinio nereiškia. Atvažiavęs O. P. į ligoninę buvo, telefonu šnekėjo, pas advokatą buvo susitikę. Dėl turtinės žalos kreipėsi į draudimą. Kad kreiptis į kaltininko darbovietę, jam niekas neaiškino. Kas atlygins žalą jam nėra skirtumo, jam svarbu, kad būtų atlyginta. Pasekmes jaučiasi, kai kurie reiškiniai liks visam laikui. Nevaldo kai kurių pirštų, laukia antra operacija dėl rankos. Reabilitacijoje 26 dienas praleido, o ligoninėje apie 10-15 dienų gulėjo. Kai vežė iš įvykio vietos į ligoninę, neatsimena. Jaučia didelį skausmą. 4531,60 Eur. ieškinį palaiko. Jam nedarbingumas tęsėsi iki grupės paskyrimo, apie 5 mėnesius. Vertina, kad jo sveikata sužalota sunkiai, netekta 60 proc. nedarbingumo. Prašo 20 000 Lt, nes vertina žalą pagal sužalojimą, netektą darbingumą. Turi įsipareigojimų, liko reiškiniai, atsirado baimės, šiuo metu vairuodamas automobilį stipriai pristabdo. Savaitę jam negalėjo daryti operacijos, nes buvo stipriai visas kūnas sumuštas. Skausmas buvo, išgyvenimai. Jam dėl specialių plokštelių išėmimo planuojama operacija liepos 6 d. Lūžio metu kaulų atraižos sužalojo nervus, dėl to darbingumas sumažėjo. Jam tik dalis darbingumo atsistatys. Kaltinamasis ieškojo su juo kontaktų. Buvo ligoninėje, skambino, susitiko pas advokatą. Viskas vyko kaltinamojo iniciatyva. Ligoninėje neatsiprašė, o vėliau neatsimena. Reikia atidžiau vairuoti. Ar kaltinamasis su juo bandė susitaikyt, sunku pasakyti, kalba buvo. Jam įvardino sumą, kuri yra ieškinyje. Jis dirbo įmonėje ir buvo iš privataus asmens pasiskolinęs pinigų traktoriui išsipirkt. Jau dirbo ir tam asmeniui atidavinėdavo pinigus. Po avarijos buvo sužalotas, ilgą laiką nedirbo, todėl darbdaviui tapo nebereikalingas. Negali dirbti, pajamų jokių, turėjo atiduoti traktorių. Dalis pinigų priskaičiuota ieškinyje padengti tai žalai. Jei nebūtų taip buvę su traktoriumi, mano, kad suma ieškinio būtų mažesnė.
Civilinio atsakovo baudž. byloje UAB „Solotransa“ atstovas A. P. Samuolis teismo posėdžio metu nurodė, kad žalos dydį paliks teismui spręsti. Dėl dydžio nuomonės neturi. Pas juos buvo numatytos sąlygos neturtinei žalai atlyginti 5000 eurų. Jei teismas priteistų daugiau nei 5000 eurų, jis mano, kad draudimas ribose iki 5000 Eur turėtų atlyginti, o jei teismas priteistų daugiau, tuos kelis šimtus eurų įmonė sumokėtų. Įmonė pranešė apie įvykį draudimui. Įvykis įvyko birželio 30 d., o telefonu gal sekančią dieną pranešė, dokumentus surinko ir pranešta raštu buvo liepos 2 d. Pagal taisykles privalu pranešti per tris darbo dienas. Vairuotojas buvo blaivus, mašina techniškai tvarkinga. Netyčinė veika tai buvo. Cisterna buvo apypilnė. Krovinys buvo draustas Lietuvos draudime.
Civilinio atsakovo atstovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykusio eismo įvykio metu, eismo įvykio kaltininko, transporto priemonės Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo O. P. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje, todėl draudimo bendrovei kyla prievolė atlyginti patirta dėl šio įvykio žalą. Išanalizavus draudimo bendrovei pareikštas pretenzijas ir kartu pateiktus dokumentus, bei vadovaujantis galiojančiais įstatymais, teisės aktais, draudimo bendrovėje buvo priimtas sprendimas išmokėti sekančio dydžio draudimines išmokas. 1‘412,87 € – kompensavimas išlaidų už įvykio metu nukentėjusiam S. R. suteiktas gydymo paslaugas pagal 2014-10-27 Kauno teritorinės ligonių kasos pretenziją. VSDFV Kauno skyriui: 1 235,12 Eur – kompensavimas žalos dėl įvykio metu nukentėjusiam S. R. išmokėtų nedarbingumo laikotarpiu išmokų. VĮ Marijampolės regiono keliai 2 317,99 Eur – kompensavimas žalos dėl įvykio metu sugadintos kelio infrastruktūros. S. R. 1735,33 Eur - turtinės žalos atlyginimas ir 1 250,00 Eur – draudimo bendrovės atlygintinos neturtinės žalos dydis. Kaip ir minėjo pats nukentėjusysis visa turtinė žala buvo atlyginta. Atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., draudimo bendrovė nukentėjusiam trečiajam asmeniui maksimaliai neturtinei žalai atlyginti turi galimybę išmokėti ne didesnę nei 5 000 Eur dydžio draudimo išmoką. Tačiau nei vienas draudimo bendrovei reglamentuojantis teisinis aktas nenumato prievolės kiekvienu konkrečiu atveju mokėti maksimalią įstatymo nustatytą sumą, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Kalbant apie šį atvejį reikėtų atkreipti dėmesį, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuoti sužalojimai, kurie pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis negali būti vertinami, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Yra tikslingos reabilitacinės procedūros, nes reikia atstatyti ribotus judesius ir sutrikusias funkcijas. Sveikata nėra sutrikdyta negrįžtamai, o darbingumo lygis, kuris yra netektas matytinai yra koreguotas dėl esamos būklės, kol yra įdėta osteosintizės plokštelė – tai svetimkūnis, kuris varžo judesius, sukelia nepatogumus. Tačiau po antros operacijos, kuri numatyta šių metų vasarą, galimai sveikatos būklė pagerės ir darbingumo lygis bus visiškai atstatytas. Pagal šiai dienai pateiktus dokumentus draudiminė išmoka buvo apskaičiuota ir mano, kad ji yra pakankama. Ieškinyje reikalaujama suma yra akivaizdžiai padidinta ir turėtų būti mažinama. Esant papildomoms išlaidoms po antros operacijos ar reabilitacijos, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę ir gauti draudimines išmokas. Nedarbingumas buvo įvertintas. Kas liečia išlaidų kompensavimą, išlaidos buvo kompensuotos. Vertinant neturtinį dydį yra vertinama visa sveikatos būklė. Pateikus papildomus dokumentus dėl sveikatos būklės ateityje, išmokos dydis gali būti koreguojamas. Nes neturtinės žalos dydis yra šiai dienai nustatytas, suma išmokėta, atsižvelgiant į dabartinę situaciją. Jiems pateiktas prašymas dėl neturtinės žalos dydžio, kur nėra paminėta, kad žmogui neišsipildė kažkokios viltys ar lūkesčiai. Jie tokių duomenų neturi. Vertina tik medicininius dokumentus. Kas liečia skausmą, jis buvo vertinamas. Sveikatos būklė buvo vertinama nuodugniai, nes buvo pateikti medicininiai dokumentai. Kas liečia neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į sveikatos būklę, tuos dokumentus peržiūrėjo specialistas-ekspertas, kuris yra pagal išsilavinimą gydytojas. Todėl tikrai yra suprantama apie ką yra kalba. Pagal sutartį iki 5000 eurų atlygintų, jie vertina draudimo išmokos dydį, o neturtinę žalą įvertina tik teismas. Procesines išlaidas, kiek atsimena pagal BK, atlygina kaltininkas. Civilinis atsakovas negali atlyginti šių išlaidų.
Asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nori atsiprašyti nukentėjusiojo už neatsakingus sūnaus veiksmus. Sūnus puikiai žino nukentėjusiojo savijautą, nes pats buvo nukentėjęs nuo girto vairuotojo. Sūnus žmoną turi, neatsakingai pasielgė. Buvo purvo ant kelio. Žalą atlygins, čia nelaimė. Yra dirbanti, anksčiau neteista. Turi dar dvi dukras. Kiekvieną savaitgalį sūnus atvažiuoja, beveik kiekvieną dieną bendrauja. Sūnus negali važiuoti, bijo to darbo, todėl pakeitė. Pasakojo sūnus grįžęs iš ligoninės, kad nukentėjusysis sakė jam, kad sūnui nelaimė irgi atsitiko. Sūnus sakė, kad nukentėjusiajam siūlė pinigų. Konkreti suma nebuvo įvardinta. Ji sakė išsiaiškinti kiek, ir jie sumokės.
Specialisto išvadoje Nr. G394/14(10) nurodoma, kad S. R. nustatyta kairės veido pusės sumušimas, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kraujosruva kairės akies junginėje, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, muštinės žaizda ir odos nubrozdinimas krūtinėje – kairio raktikaulio srityje, atviras skeveldrinis kairio raktikaulio ir skeveldriniai kairio alkūnkaulio, stipinkaulio lūžimai, trauminis kairio dilbio pleksitas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys, aplinkos daiktai ir pan. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl atviro kairio raktikaulio ir kairio alkūnkaulio, stipinkaulio lūžimų, kas komplikavosi trauminiu kairio dilbio pleksitu, sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu laiku, būdu. (t. 1, b.l. 55-57).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu specialistas A. J. nurodė, kad išvada buvo pateikta pagal duotus medicinos dokumentus 2014 m. lapkričio 19 d. Jei buvo taikomas tolimesnis gydymas būtų galima skirti teismo ekspertizę, nustatant galbūt esančius pakitimus, taip galbūt keisis sveikatos sutrikimo mastas. Dalis medikų įrašų yra neišbaigti, nenustatytos diagnozės, todėl nebuvo vertinti. Jei teismas sprendžia, jei reikalinga teismo medicininė ekspertizė, ją būtų galima atlikti, bet nukentėjusysis privalo atvykti į poskyrį, turi būti pateikti visi medicinos dokumentai. Prielaida yra, kad sužalojimai gali sunkėti. Darant prielaidą, kad traumos pasėkoje nedarbingumo lygis sumažėjo, tai turi reikšmės nustatant sužalojimo sunkumą.
Ekspertizės akte Nr. G240/15(10) nurodoma, kad kaip matyti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2014 m. lapkričio 18 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-5089 netektas darbingumas atsirado dėl 2014 m. birželio 30 d. aptirtos traumos. Nustatyta diagnozė: T91.8 (Kitų patikslintų kaklo ir liemens sužalojimų padariniai (būklė po kairio raktikaulio ir kairio dilbio kaulų atvirų lūžimų ir osteosintezės 2014 m. liepos 6 d. Kairio peties sąnario potrauminė kontraktūra. Kairės rankos potrauminė pleksopatija). T94.0 (Keleto kūno sričių sužalojimų padariniai).
S. R. nustatyta kairės veido pusės sumušimas, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kraujosruva kairės akies junginėje, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas krūtinėje – kairio raktikaulio srityje, atviras skeveldrinis kairio raktikaulio ir skeveldriniai kairio alkūnkaulio, stipinkaulio, lūžimai, trauminė kairio petinio rezginio pleksopatija su žymiu kairio peties, alkūnės sąnarių, rankos funkcijo sutrikimu, jautrumo sumažėjimu, skausminiu sindromu. Dėl atviro skeveldrinio kairio raktikaulio, skeveldrinių kairio alkūnkaulio, stipinkaulio lūžimų, trauminės kairio petinio rezginio pleksopatijos su žymiu kairio peties, alkūnės sąnarių, rankos funkcijos sutrikimų, lokaliu jautrumo sumažėjimu, skausminiu sindromu netenka šiuo metu 50 (penkiasdešimt) procentų pastovaus bendro darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (asmuo kairiarankis). 2014 m. birželio 30 d. patirta trauma ir šiuo metu nustatyti liekamieji reiškiniai, kaip nurodoma išvados 2 punkte, turėjo įtakos sveikatos sutrikdymo masto pasikeitimui. Nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, buvo dalinai atsižvelgta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2014 m. lapkričio 18 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-5089 išvadą. (t. 2, b.l. 117-122).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kur aprašyta įvykio vieta, pridėtos įvykio vietos fotolentelės, eismo įvykio planas (t. 1, b.l. 7-14).
2014 m. birželio 30 d. protokolas dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo, kuriame nurodoma, kad transporto priemonei MB1836, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo sugadintas priekinis stiklas, priekiniai abiejų pusių šviesų žibintai, priekinis bamperis, kairės pusės laiptai, kairysis sparnas, sulankstyta kabinos kairė pusė, kairės pusės galinio rato apsauga, dešinės pusės įlipimo į kabiną laiptai, dešinės pusės galinio rato apsauga, galiniai šviesų žibintai, nulaužtas ir sugadintas sunkvežimio ir priekabos sukabinimo įtaisai, nukritęs priekiniai ir galiniai valstybiniai numeriai. (t. 1, b.l. 15-18).
2014 m. birželio 30 d. protokole dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo nurodoma, kad apžiūrėjus puspriekabę Spitzer S2400K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sugadinta puspriekabės dešinės pusės cisterna, puspriekabės sukabinimo įtaisas, apsaugos lankai, įrankių sudėjimo dėžė. (t. 1, b.l. 19-20).
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. birželio 30 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodoma, kad S. R. nustatyta politrauma. (t. 1, b.l. 21).
2014 m. birželio 30 d. asmens blaivumo testas patvirtina, kad įvykio metu O. P. buvo blaivus. (t. 1, b.l. 22).
2014 m. birželio 30 d. asmens blaivumo testas patvirtina, kad įvykio metu S. R. buvo blaivus. (t. 1, b.l. 23).
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. birželio 30 d. transporto priemonės apraše nurodoma, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo visas apgadintas: stogas, pr. stiklas, šoniniai ir galiniai stiklai, variklio dangti, priekiniai šviesų įrenginiai, kairės ir dešinės pusės durys, bagažinės dangti, galinio matymo veidrodėliai, sulenktas vairas ir kt. (t. 1, b.l. 50).
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad O. P. vairuodamas transporto priemonę padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, nurodė veikos aplinkybes, pripažino, kad jo nepasirinkimas saugaus greičio, neįvertinimas kelio ir metereologinių sąlygų, yra pagrindinė įvykio priežastis. Nukentėjusysis S. R. taip pat patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Ekspertizės akte nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Kaltinamajame akte O. P. buvo pateikti kaltinimai pagal BK 281 str. 1 d., tačiau proceso metu patikslinus padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, buvo nustatyta, jog įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kuris laikytinas teisingas ir kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 3 d.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, O. P. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų.
Dėl O. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str.
Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. reikalavimus, nes jis pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Prokuroras, nukentėjusysis šiam prašymui neprieštaravo.
P. S. P. prašymas O. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 3 d., atleisti ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: a) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; b) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir c) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir d) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad O. P. teisiamas pirmą kartą, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, įvertintina ir tai, kad O. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai, yra dirbantis, turi šeimą, augina mažametį vaiką. (t. 1, b.l. 100-101), neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, civilinis ieškinį iš dalies atlygino draudimo bendrovė. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tai yra O. P. pirmą kartą padarė tyčinį neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo asmeninės savybės parodo, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl O. P. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Baudžiamojoje byloje yra gautas S. P. prašymas perduoti sūnų O. P. pagal laidavimą. Šį prašymą S. P. patvirtino ir teismo posėdyje. Teismas mano, kad S. P. yra vertas pasitikėjimo asmuo – dirba UAB „Daisruna ir Ko“, charakterizuojama teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka. (t. 2, b.l. 7-10). Kaip nurodoma prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji kaip motina, galinti daryti teigiamą įtaką sūnui ir užtikrinti, kad šis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad S. P. darys teigiamą įtaką O. P.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir O. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jį perduodant S. P. atsakomybėn pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla dėl O. P. veiksmų nutrauktina. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą laidavimas skiriamas be užstato bei nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.
Dėl poveikio priemonių taikymo
BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi šiomis teisėmis jis padaręs nusikalstamą veiką. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. O. P. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, po nusikaltimo kaltinamasis išgyveno dėl įvykio, pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimas ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė O. P. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis S. R. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 57).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą jam atlygino draudimas, o neturtinę tik iš dalies. Teismas laiko, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlygintinas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. P. vairuodamas automobilį, t.y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. R. sveikata (2 t. b. l. 118-122). Nukentėjusysis dėl sutrikdytos sveikatos patyrė išlaidų, susijusių su jo gydymu, kelionės išlaidomis bei negautomis pajamomis. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiajam patirtą turtinę žalą pagrįstai ir teisėtai atlygino draudimo įmonė.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo O. P. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam S. R. padaryti kūno sužalojimai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau bylos nagrinėjimo metu siekiant pašalinti kilusius neaiškumus buvo atlikta ekspertizė, kurios metu ekspertas patikslino savo anksčiau duotą išvadą, bei atsižvelgdamas į tai, kad dėl patirtų sužalojimui nukentėjusiajam buvo nustatytas neįgalumas, nurodė, kad asmeniui įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. (t. 2, b.l. 118-122). Nukentėjusysis S. R. nurodė, kad dėl įvykio didelį patyrė skausmą, išgyvenimus, buvo apribotos galimybės bendrauti, ir šiuo metu nevisiškai valdo kairę ranką, yra apribotos galimybės susirasti darbą. Nusikalstamos veikos pobūdis – asmuo tam tikrą laiką buvo užspaustas automobilyje, negalėjo judėti, buvo išsigandęs dėl savo gyvybės, neleidžia abejoti dėl S. R. negatyvių išgyvenimų, kurių pasekmes asmuo jautė ilgą laiką.
Vertinant nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus, jų kiekį, lokalizaciją, konstatuotina, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusysis S. R. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, ir patyrė jį tiek eismo įvykio metu, tiek ir po įvykio. Vertinant tai kas išdėstyta, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką tokio pobūdžio bylose ir nustatant neturtinės žalos dydį, laikytina, jog šiuo prašoma 20 000 Lt (5792,40 Eur) dydžio neturtinės žala priteistina visiškai. Draudimo bendrovė yra išmokėjusi 1250 Eur neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad nustatydami neturtinės žalos dydį jie atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu proceso metu nustačius, jog buvo padarytas sunkesnis sveikatos sutrikdymas, akivaizdu, kad neturtinės žalos dydis turi būti didesnis.
Kadangi automobilio Mercedes Bens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo O. P. civilinės atsakomybės buvo apdrausta draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje (draudimo sutartis Nr. 12 5148682), nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi draudimo bendrovė jau atlygino 1250 Eur neturtinę žalą, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ nukentėjusiajam S. R. priteistina 3750 Eur neturtinės žalos. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog įvykio metu kaltinamasis O. P. ėjo darbines pareigas UAB „Solotransa“, ši įmonė buvo transporto priemonės naudotoja. Teismų praktikoje yra aiškinama, kad kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygino darbdavys (CK 6.264 str. 1 d. ). Atsižvelgiant į nurodytą neturtinės žalos dalis (792,40 Eur), kurios nepadengia draudimas, priteistina iš UAB „Solotransa“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).
Nukentėjusysis pateikė duomenis, jog yra sumokėjęs advokatei už atstovavimą teisme 900 Eur (t. 2, b.l. 18-19, 57, 59, 61, 132, 134) ir prašė priteisti jam už advokato pagalbą teikiant konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, civilinio ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme. Teismui yra pateiktos sutartys, pinigų priėmimo kvitai, kurie yra originalūs, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl jų patikimumo ir todėl jie yra tinkamu įrodymu proceso išlaidoms pagrįsti, todėl prašomos išlaidos iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiajam.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduoti jį S. P. pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti O. P., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) iš viso priteisti 5000 Eur (penkis tūkstančius Eur) neturtinei žalai atlyginti. Kadangi 1250 Eur jau yra atlyginti iki nuosprendžio priėmimo, įpareigoti „BTA Insurance Company“ išmokėti 3750 Eur (trijų tūkstančių penkiasdešimt Eur) dydžio neišmokėtą žalos dalį nukentėjusiajam S. R..
Iš civilinio atsakovo UAB „Solotransa“, įmonės kodas 135723325, priteisti 792, 40 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du Eur 40 cnt) neturtinės žalos dalį nukentėjusiajam S. R..
Priteisti iš kaltinamojo O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų atstovo išlaidoms apmokėti nukentėjusiajam S. R..
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.