Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-02-01 · Civilinė byla Nr. 2A-22-194/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-01
Bylos Nr.
2A-22-194/2011
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00354-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pran.), Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
Ž. S.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Žemaitijos pienas“
Kategorijos
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasPranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A-22-194 /2011Teisėja A. Alčauskienė (Proceso Nr. 2-47-3-00354-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorija 121.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos

pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Laisvės Aleknavičienės,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant ieškovui Ž. S., jo atstovei advokatei J. U.,atsakovo atstovui G. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-691-671-2010 pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Žemaitijos pienas“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, išeitinės kompensacijos ir kitų iš darbo teisinių santykių kilusių mokėjimų priteisimo.

Teisėjų kolegija ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Ž. S. 2010-02-08 ieškiniu, po to ir patikslintu ieškiniu kreipėsi Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti 2008-07-21 dienos atsakovo AB „Žemaitijos pienas" generalinio direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu, pripažinti, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal šį įsakymą skirta nepagrįstai; pakeisti 2008-07-21 dienos atsakovo AB „Žemaitijos pienas" generalinio direktoriaus įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą atleidimo iš darbo formuluotę, t.y., nurodytą atleidimo iš darbo pagrindą į LR darbo kodekso 129 str. 1 d.; priteisti iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas" ieškovo Ž. S. naudai 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensacinę išmoką; priteisti iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas" ieškovo Ž. S. naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo neišmokėtos išeitinės išmokos sumos už laikotarpį nuo 2008-07-23 iki 2009-01-22; pripažinti 2008-01-28 dienos atsakovo AB „Žemaitijos pienas" generalinio direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kur ieškovui Ž. S. sumažinta kintamoji darbo užmokesčio dalis už 2008 m. sausio ir vasario mėnesius neteisėtu; priteisti ieškovui Ž. S. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2008 m. sausio mėnesį bei 2008 metų vasario mėnesį; priteisti iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas" ieškovo Ž. S. naudai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (neišmokėtą atlyginimo skirtumą, neišmokėtą išeitinę išmoką) nuo 2008-07-23 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, skaičiuojant už kiekvieną uždelstą darbo dieną; priteisti iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas" ieškovo Ž. S. naudai 0,06 proc. dydžio delspinigių už kalendorinę dieną nuo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies nuo 2008 m. vasario 15 d. iki 2008 m. liepos 22 d. bei 0,02 proc. dydžio delspinigius už kalendorinę dieną laikotarpiu nuo 2008-07-23 iki 2008-08-15; priteisti iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas" ieškovo Ž. S. naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-05-15 tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą pirkimų vadybininko pareigoms. 2008-01-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas skyrė jam drausminę nuobaudą – pastabą, už tai, kad esą nekontroliavo tiekėjų ir nors laiku pateikė užsakymą, neinformavo atsakingų asmenų apie uogienės pristatymo terminų vėlavimus, dėl ko vėlavo gamybos procesas atsakovo įmonėje, esą jis nerūpestingai atliko savo darbo funkcijas. Darbdavys žinojo uogienių pristatymo terminus, kurie, remiantis tuo metu galiojusia sutartimi su UAB „Vigrista“, buvo 6-8 savaitės. Jis užsakymą pateikė 2007-12-23 ir įvertinant tai, kad užsienio kompanijos nedirba dvi savaites iki Naujųjų metų ir dvi po to - jis visus uogienių priedus parvežė 2008 m. vasario mėn. pirmoje pusėje. Nežiūrint į tai, kad 2008-01-24 UAB „Vigrista“ informavo atsakovą, kad fabrikas, gaminantis uogienes, per kalėdines atostogas nedirbo ir tik dėl to susidarė pristatymo trukdžiai, 2008-01-28 atsakovo vadovas skyrė jam nuobaudą – pastabą. Drausminė nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovas paskirtos nuobaudos neginčijo, nes buvo visiškai priklausomas nuo darbdavio, bijojo prarasti darbo vietą. Netrukus po pirmosios nuobaudos paskyrimo, atsakovas vėl apkaltino jį darbo drausmės pažeidimu: vadovaujantis atsakovo patvirtina tvarka, 2008-07-16 jis turėjo išrinkti pigiausią marškinėlių tiekėją. Atlikęs žodinę kainų apklausą, jis informavo vadovą apie ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kurį pateikė UAB „Midateksas“. Po rezultatų pateikimo jis buvo laikinai nedarbingas. 2008-09-08 grįžus į darbą, buvo informuotas apie atsakovo generalinio direktoriaus 2008-07-21 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jis buvo atleistas iš darbo. Jokio reikalavimo pasiaiškinti jam darbdavys nepateikė. Mano, kad atsakovo skirta drausminė nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, nes jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovas darbo santykius nutraukė ne dėl darbo drausmės pažeidimo, o mažindamas darbuotojų skaičių. Darbdavys atleido jį, net neatsižvelgdamas į tai, kad darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikus iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Jis augina tris vaikus, kuriems atleidimo dieną buvo atitinkamai 3, 7 ir 11 metų. Atleistas iš darbo be įspėjimo ir be išeitinės išmokos, jis tapo socialiai pažeidžiamu, ir, netekęs pastovaus pajamų šaltinio, prarado galimybę susirasti kitą darbą. Jis buvo atleistas už nuobaudas, siekiant išvengti išeitinės išmokos mokėjimo, todėl atleidimo pagrindas yra keistinas. Šis reikalavimas yra susijęs su kitu reikalavimu – dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, kuriam yra nustatytas bendras trejų metų senaties terminas, todėl laikytina, kad šiuo atveju, turėtų būti taikomas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas (LR DK 27 str. 2 d.), nes reikalavimas pripažinti 2008-07-21 įsakymą neteisėtu yra išvestinis iš reikalavimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. Sprendžiant 2008-07-21 įsakymo ir atleidimo už darbo drausmės pažeidimą neteisėtumo klausimus, yra praleistas ieškinio senaties terminas, prašo jį atnaujinti, nes praleido dėl svarbių priežasčių. Apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik 2010-02-01, nes išsiaiškino, kad įsidarbinimui kliudo jo atleidimo pagrindas, kuris, pagal faktines aplinkybes, turėjo būti dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų (LR DK 129 str. 1 d., 2 d.). Jo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, taip pat jis išlaiko nepilnametę dukrą iš pirmos santuokos, todėl po darbo santykių su atsakovu pasibaigimo, jis ėmė ieškoti naujo darbo. Darbo negali rasti dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl atleidimo iš darbo formuluotės. Dėl atsakovo kaltės iki šiol yra faktiškai bedarbis (dirba tik 1/4 etato sutuoktinės įmonėje), esant sunkiai rinkos situacijai darbo pasiūlymų sumažėjo, jam sunku išlaikyti šeimą, iš esmės šeima gyvena tik iš sutuoktinės pajamų, todėl jis patiria nerimą ir stresą. Atleidimas komplikavo santykius su šeima. Atsakovas sąmoningai sudarė sąlygas jo atleidimui, siekdamas sumažinti darbuotojų skaičių, jį atleido neteisėtu pagrindu, tikslingai vengdamas išeitinės išmokos mokėjimo, todėl jo atleidimo iš darbo pagrindas yra keistinas į LR DK 129 str. 1 d. Pripažinus, kad atsakovas nurodė netinkamą atleidimo pagrindą, ir atleidimo iš darbo formuluotę pakeitus į LR DK 129 str. 1 d., jam turėjo būti išmokėta išeitinė išmoka, todėl jam turėtų būti priteistina šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. 2008-01-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2 p. darbdavys nepagrįstai sumažino jo atlyginimo priedą 100 % bei nurodė, kad kintamojo priedo atstatymą reikia spręsti iš esmės pagerinus darbo kokybę bei pradėjus dirbti su gamintojais tiesiogiai be tarpininkų, bet ne anksčiau kaip 2008-03-01. 2007-05-05 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 3 p. darbdavys įsipareigojo mokėti jam ne mažesnį nei LR Vyriausybės nustatytą minimalią algą ir priedą už gerai atliktą darbą. Tada darbdavys nedetalizavo, kokiais kriterijais remiantis darbas turėtų būti laikomas gerai atliktu. Akivaizdu, jog kintamoji darbo užmokesčio dalis buvo darbo sutarties sąlyga, nuolatinis atlyginimo dydis buvo suderėtas priimant jį į darbą (įskaitant visas jo sudedamąsias dalis), todėl šios dalies išmokėjimo darbdavys niekada nesiejo su jo atliekamo darbo kokybe. Minėtą nuostatą patvirtina aplinkybė, jog kintama darbo užmokesčio dalis buvo nuolat mokama, jos dydžiai keitėsi nežymiai. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 95, 12 str. yra nurodomas darbo užmokesčio požymis – jo reguliarumas. Šiuo atveju, mokėjimo reguliarumas yra būdingas ir darbdavio jam mokėtas nuolat kintamai darbo užmokesčio daliai, todėl negali būti laikomas kintamąja darbo užmokesčio dalimi LR DK 233 str. prasme, kuri gali būti keičiama priklausomai tik nuo darbdavio valios, nes atlieka tik skatinamąją funkciją. 2008-01-28 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) 2 p. darbdavys nurodė, kad kintamojo priedo atstatymą reikia spręsti iš esmės pagerinus darbo kokybę, bei pradėjus dirbti su gamintojais tiesiogiai be tarpininkų, bet ne anksčiau kaip 2008-03-01. Darbdavys nepagrįstai apribojo teisę paties nurodytą darbo sutartyje, t.y. gauti kintamąją darbo užmokesčio dalį už „gerai atliktą darbą“, nustatydamas aiškią datą, nuo kurios kintamos darbo užmokesčio dalies mokėjimas vėl tapo įmanomu. Mano, kad darbdavys savo pareigos aiškiai nurodyti darbo sutarties sąlygas neįvykdė sąmoningai, vidaus aktais jos taip pat nedetalizavo, taip siekdamas apriboti darbuotojo galimybę įtakoti neteisėtą darbo užmokesčio sumažinimą. Aplinkybę, jog jo darbo užmokestis niekada nebuvo mokamas už aiškiai išreikštų kriterijų įvykdymo kokybę, patvirtina: pirma - aplinkybė, jog priimdamas įsakymą 2008-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini), kintamos darbo užmokesčio dalies išmokėjimą darbdavys siejo tik su jo valia nustatyta sekančia priedo mokėjimo data; antra - darbdavys jokių darbų kokybės kriterijų, jokiais vidaus norminiais teisės aktais, ar bent jau žodiniais reikalavimais nustatęs nebuvo; trečia - darbo sutartyje darbo apmokėjimo sąlygos yra nustatytos neaiškiai. Priimdamas jį į darbą, atsakovas nenustatė konkrečių kintamos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo sąlygų, padarydamas kintamos darbo užmokesčio dalies mokėjimą priklausančiu tik nuo savo valios ir tuo pažeidė ieškovo teises. Jo pareiginių instrukcijų 42.6 p. nurodoma, kad 50 % priedo prie atlyginimo yra mokama tik už sąžiningai atliktą darbą ir tinkamą tiekėjų atrinkimą. Akivaizdu, jog minėta aplinkybė taip pat patvirtina, jog minėta darbo užmokesčio dalis atliko ne skatinamąją funkciją, o apmokėjimo už darbą funkciją ir turėtų būti laikoma sudedamąja darbo užmokesčio dalimi, kuriai taikomos visos įstatymų garantijos. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad darbdavys turėjo teisę savo nuožiūra mažinti kintamą darbo užmokesčio dalį, atsižvelgiant į Pirkimų vadybininko pareiginių nuostatų reg. Nr. 501, 42.6 p., darbdavys neturėjo jokios teisės visiškai neišmokėti kintamos darbo užmokesčio dalies. 2008-01-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda, tačiau nei įsakymo tekste, pasiaiškinimuose, ar pranešimuose atsakovo nėra nurodyta, jog jis atliko darbą nesąžiningai bei netinkamai atrinko tiekėjus, t.y., neįvykdė sąlygos, už kurią mokamas 50 % kintamos darbo užmokesčio dalies priedas pagal pareigines instrukcijas. Atsakovas visiškai nepagrįstai sumažino jo darbo užmokesčio dydį visu 100 procentų ir neišmokėjo kintamos darbo užmokesčio dalies už 2008 m. sausio ir vasario mėnesius, tokiu būdu pažeisdamas ne tik darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ir paties išleistus lokalinius norminius teisės aktus. Atsakovas iki šiol nėra su juo atsiskaitęs, todėl priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Atsakovas pažeidė LR DK 201 str., neišmokėdamas viso jam priklausančio darbo užmokesčio už 2008 m. sausio ir vasario mėnesius, todėl ieškovui turi būti sumokami 0,06 proc. dydžio delspinigiai nuo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies nuo 2008-02-15 iki 2008-09-08. Drausminės nuobaudos jam skirtos nepagrįstai, visi darbdavio pateikti kaltinimai pažeidus darbo drausmę neturi jokio faktinio pagrindo. Jie nepagrįsti, nuolatinis aiškinimasis dėl pažeidimų, kurių ieškovas nepadarė, žemino jo žmogiškąjį orumą, kėlė emocinį stresą. Jam buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos, o skirdamas vieną jų, darbdavys visiškai nepagrįstai sumažino jo darbo užmokestį, dėl ko jo šeima neteko didelės dalies savo pajamų. Minėta aplinkybė taip pat pažemino jo orumą, jis buvo priverstas skolintis pinigų, kad turėtų iš ko išmaitinti šeimą. Jis nepadarė nieko bloga, nenusižengė jokiai darbo tvarkai, tik siekė tinkamai įgyvendinti savo darbines pareigas, todėl paskirtos drausminės nuobaudos yra ypač skaudus smūgis jo ne tik kaip darbuotojo reputacijai, tačiau ir savęs vertinimui. Dėl darbdavio savivalės ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi buvo pažemintas jo orumas, sutriko miegas. Jam padarytą neturtinę žalą įvertino 5000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį visiems ieškovo reikalavimams. Nurodė, kad ieškovas ant ginčijamo 2008-07-21 įsakymo pasirašė ir tuo patvirtino, kad su įsakymu susipažino ir sutinka. Darbovietės įėjimo - įleidimo sistema rodo, kad ieškovas 2008-07-21 laikotarpyje nuo 7 val. 32 min. iki 9 val. 34 min. buvo atvykęs į darbą, be to, ieškovas, pateikdamas pirminį ieškinį (2010-02-08), pats detaliai nurodė visas atleidimo iš darbo aplinkybes (laiką, atleidimo pagrindą, įsakymų registracijos numerius ir pan.). Taigi, ieškovas yra neteisus teigdamas, kad apie atleidimo iš darbo momentą sužinojo tik gavęs iš atsakovo atsiliepimą iš teismo. Be to, ieškovas pats pasirašė ant darbo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) egzempliorių bei ant įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuose dokumentuose akivaizdžiai nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas bei momentas (2008-09-08), Šie dokumentai buvo tuoj pat įteikti ieškovui. Taip pat, ieškovas prieš sudarant darbo sutartį, deklaravo darbdaviui, kad studijuoja Vilniaus verslo ir teisės akademijos teisės specialybės antrame kurse, todėl jis akivaizdžiai suvokė teisines bei faktines atleidimo iš darbo pasekmes. AB „Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas 2008-07-21 bei šio įsakymo pagrindu 2008-09-08 įstatymų nustatyta tvarka įformintas darbo santykių pasibaigimas. Taigi, nuo šio momento ieškovui tapo aišku, kad jam taikyta drausminė nuobauda, kurios teisinis pagrindas LR DK 136 str. 3 d. 1 p. bei faktinis pagrindas – galiojant drausminei nuobaudai pakartotinai netinkamai atliktos darbinės pareigos. Pagal LR DK 297 str. 1 d. darbuotojui nustatytas vieno mėnesio terminas ginti savo teises bei interesus, jei darbuotojas mano, kad su juo nutraukti darbo santykiai be teisėto pagrindo ir tokiu būdu pažeistos jo teisės ir interesai, todėl šiuo atveju, ieškinio senatis suėjo 2008-10-09. Ieškinys teismui pateiktas 2010-02-09. Taigi ieškiniui paduoti praleistas terminas daugiau nei 17 mėnesių. Šioje byloje turi būti taikoma ieškinio senatis. Ieškovo atleidimo pagrindas buvo netinkamas darbo pareigų atlikimas, kai buvo taikyta pakartotinė drausminė nuobauda, galiojant ankstesnei drausminei nuobaudai. Nėra jokių faktinių požymių darbuotojo ir darbdavio santykius kvalifikuoti pagal LR DK 129 str., kadangi to skyriaus, kur dirbo ieškovas darbuotojų skaičius iš esmės išliko nepakitęs, o bendrovės valdymo organai tuo metu nepriėmė jokio vidinio teisės akto, kuriuo nuspręstų sumažinti darbuotojų pareigybių skaičių viename ar kitame bendrovės padalinyje, bei nebuvo kitų pagrindų, kurie įgalintų nutraukti darbo santykius su darbuotoju LR DK 129 str. nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti darbo santykių nutraukimo formuluotę. 2008-01-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo skirta pirmoji drausminė nuobauda – pastaba. Ieškovas darbines pareigas vykdė neatidžiai ir nerūpestingai, aplaidžiai ir tokiais veiksmais pažeidė pareigybinių nuostatų reikalavimus (pareiginių nuostatų 9 p., 13 p.), o dėl to bendrovė turėjo nukelti naujų produktų gamybos terminus. Dėl to bendrovė negalėjo vykdyti tinkamai sutartinius (pirkimo – pardavimo) įsipareigojimus (laiko aspektu) kitų klientų atžvilgiu, buvo negautos planuotos pajamos, pabloginta bendrovės dalykinė reputacija. Ieškovas sutiko ir pripažino, kad užsakytos ir būtinos gamybai žaliavos gautos ženkliai pavėlavus, nors ieškovas ir žinojo (tai patvirtino ir savo parašu), kad gamybai žaliavos reikalingos anksčiau nei 2008-01-25. Ieškovas, turėdamas duomenis apie tai, kad realiai užsakytos žaliavos nebus pateiktos savalaikiai, neinformavo atsakingų darbuotojų, turėdamas tokią pareigą įvykdyti. Apie uogienių reikalingumą buvo žinoma jau lapkričio mėnesį. Taip pat, taikant drausminę nuobaudą – pastabą, buvo atsižvelgta į ieškovo pasiaiškinime išdėstytą klaidinančią informaciją, kad žaliavų tiekėjai 2 savaites iki Naujųjų Metų bei dvi savaites po jų nedirba. Konkretaus žaliavos tiekėjo kalėdinės atostogos truko tik nuo 2007-12-22 iki 2008-01-02. Ieškovas klaidingai nurodė, kad UAB „Vigrista“ užsakymo įvykdymo terminas pagal sutartį yra 6-8 savaitės, nes pagal sutartį užsakytų prekių pristatymo terminas negali būti ilgesnis kaip 25 kalendorinės dienos. Užsakymus galima buvo pateikti anksčiau. Ieškovo darbinių pareigų atlikimo veiksmuose konstatuoti ir kiti nerūpestingumo, jo darbo pareiginių nuostatų pažeidimo požymiai – būtent, pareiginių nuostatų 9 p. įpareigoja darbuotoją kontroliuoti sutarčių vykdymą, savalaikiai ruošti tiekėjams pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo; 13 p.- visais atvejais turėti atsarginį tiekėją, kad pirkimas būtų vykdomas pagal bendrovės poreikius, o ne pagal pardavėjo galimybes. Ieškovas šių pareigų nevykdė, todėl ieškovui skirta drausminė nuobauda - pastaba yra teisėta ir pagrįsta. Jis pateikė paaiškinimą dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Antroji drausminė nuobauda ieškovui skirta 2008-07-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Kiekvienas pirkimų skyriaus vadybininkas turi vieną iš esminių pareigų – nupirkti prekę už mažiausią kainą. Tokia pareiga suformuluota ir pirkimų vadybininko pareiginių nuostatų 10 p.,o be to pirkimų vadybininko darbines teises ir pareigas reglamentuoja pirkimo organizavimo procedūra PR7.3, kuri yra neatskiriama pirkimų vadybininko pareiginių nuostatų dalis. Šio dokumento 5.3.2.1 p. įpareigoja pirkimų vadybininką prieš perkant prekę palyginti tarpusavyje mažiausiai trijų pardavėjų (tiekėjų) pateiktus pirkimo-pardavimo pasiūlymus ir tik įvertinus pasiūlymuose nurodytas kainas, kitus kriterijus, vadybininkas turi teisę teikti bendrovei sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su mažiausią kainą pasiūliusiu pardavėju. Ieškovas šios tvarkos nesilaikė ir nupirko prekę (marškinėlius) už ženkliai aukštesnę kainą nei rinkoje buvo susiformavusios analogiškų prekių kainos. Nesutiktina su ieškovo pozicija, kad jis turėjo pareigą pirkti prekę (marškinėlius) iš UAB „Midateksas“. Su šia bendrove nebuvo tartasi ir susitarta dėl marškinėlių pirkimo – pardavimo, be to, nežiūrint į tai, jeigu ir būtų susitarta dėl tokios prekės pirkimo, ieškovas turėjo vadovautis vidiniais (lokaliniais) aktais bei juose darbdavio suformuluotais esminiais prekių pirkimo kriterijais – mažiausia kaina, pirkimas iš nemažiau kaip iš trijų komercinių pasiūlymų. Ieškovas pats pripažįsta, kad turėjo pareigą apklausti ne mažiau kaip tris rinkos dalyvius dėl prekės pardavimo. Tokio akto apie tris galimus pardavėjus ieškovas nesudarė ir nepateikė darbdaviui tvirtinti, be to, kaip tikrovės neatitinkantys teiginiai turi būti vertinami ieškovo argumentai, kad jis apklausė – UAB „Sabelija“, UAB „Midateksas“, UAB „Džiugas“. Darbdavys, kad įvertinti ieškovo sąžiningumą, kreipėsi į UAB „Džiugas“ ir ši bendrovė raštu patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės, birželio, liepos mėn., jokie asmenys, kurie atstovautų AB „Žemaitijos pienas“ dėl marškinėlių pirkimo – pardavimo nesikreipė. Be to, ši bendrovė nurodo, kad tuo metu jie galėjo pateikti pirkti marškinėlius už kainą iki 20 Lt. ir PVM. Ieškovas įsakymo nepagrįstumą grindžia jo priėmimo procedūriniais pažeidimais, t.y., nepateikimo reikalavimo pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo. 2008-07-16 yra surašytas aktas, kuriame konstatuota, kad ieškovas 2008-07-16, 16 val. 30 min. atsisakė priimti bendrovės personalo skyriaus įgalioto asmens reikalavimą pasiaiškinti. Kadangi ieškovas atsisakė pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, sutinkamai su DK 240 str. 1 d., ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta be pasiaiškinimo. Be to, darbuotojas pasiaiškinimą pateikė 2008-07-11 savo tiesioginiam vadovui Ž. Z., todėl ieškovo argumentai dėl įsakymo priėmimo procedūrinių pažeidimų atmestini. Ieškovas, būdamas sąžiningas, rūpestingas, gavęs reikalavimą pasiaiškinti paštu, nežiūrint to fakto, kad atsisakė tiesiogiai priimti reikalavimą pasiaiškinti atsakovo personalo skyriuje, turėjo pareigą pateikti pasiaiškinimą nedarbingumo laikotarpiu ar praėjus jam. LR DK 240 str. 1 d. numatyta, kad jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Paminėti ieškovo veiksmai kvalifikuoti pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p., t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbuotojas abiem atvejais netinkamai vykdė savo pareigas, todėl esant tokiems faktams – darbo sutarties nutraukimas – dėsninga ir teisėta pasekmė. Kita vertus, antruoju atveju (marškinėlių pirkimo atveju) veiksmai kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 235 str. 2 d. 11 p.), kurie pasireiškė atsakovo patirtais nuostoliais. Taigi, nėra jokių pagrindų ar aplinkybių, kurios sąlygotų ieškovo ir atsakovo darbo santykių pasibaigimą perkvalifikuoti pagal LR DK 129 str., todėl nėra pagrindo priteisti darbuotojui išeitinę kompensaciją ir kitokias išmokas. Ieškovas teigia, kad jis turi teisę į 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją. 2007-05-05 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 p. numatė, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui ne mažesnę nei LR Vyriausybės nustatytą minimalią algą ir priedą už gerai atliktą darbą. Iš tokios formuluotės akivaizdu, kad darbdavys turi pareigą darbuotojui išmokėti nemažiau kaip LR Vyriausybės nustatytą minimalią algą, o likusi darbo užmokesčio dalis – kintamoji dalis. Ieškovas netinkamai vykdė savo darbines pareigas, todėl kintama darbo užmokesčio dalis jam nebuvo išmokėta, o kita vertus darbdavys jokiu teisės aktu neįsipareigojo mokėti darbuotojui vienokį ar kitokį skatinamąjį priedą prie darbo užmokesčio, nes šia išskirtine teise disponavo darbdavys, kuris vienašališkai spręsdavo dėl mokėjimo ar nemokėjimo-sumažinimo priedo. Darbo sutartyje nėra jokio priedo ar/ir nuorodos, kaip darbo sutarties neatskiriamos dalies, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja kintamo priedo mokėjimo. Skatinamųjų, kintamų ar kitokių priedų mokėjimas darbuotojui nekeičiant darbo sutarties sąlygų yra išskirtinai darbdavio prerogatyva, t.y., darbdavys gali vienašališkai spręsti ar mokėti priedą, ar ne, nepriklausomai, kokiame darbinių santykių laikotarpyje ir kokiu pagrindu. Tai reiškia, kad darbdavys neprivalo kas kart rasti teisinį pagrindą (sutartį, lokalų bendrovės teisės aktą, ar kitokį teisės aktą) dėl papildomų skatinamojo pobūdžio išmokų sumokėjimo ar nesumokėjimo darbuotojui. Vidutinis darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką yra taikomas tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 43 789 Lt. kaip negautą vidutinį darbo užmokestį. Nėra nei teisinių nei faktinių pagrindų tenkinti ieškovo reikalavimus dėl įsakymų neteisėtumo ir kitų reikalavimų, ir nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos. Be to, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, jam tenka pareiga tokią žalą pagrįsti, o ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, kriterijų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas realiai patyrė neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad realus ieškinio pagrindas ir dalykas yra 2008 07 21 atsakovo priimto įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimas neteisėtu, bei pripažinimas, kad šiuo įsakymu ieškovui buvo negrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, t.y. ieškovas ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą ir pagrįstumą, o ginčų dėl atleidimo iš darbą senaties terminus reglamentuoja specialioji norma - LR DK 297str.1d., kuri numato, kad darbuotojas, jeigu nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas į teismą dėl neteisėto atleidimo turėjo kreiptis ne vėliau kaip 2008 10 09. Ieškinys paduotas -2010-02-08. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas savo teises įgyvendino aplaidžiai, nerūpestingai ir senaties terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl ieškinys dėl reikalavimų - pripažinti 2008 07 21 atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu, pripažinti, kad drausminė nuobauda - atleidimas pagal šį įsakymą skirta nepagrįstai ir pakeisti 2008 07 21 dienos atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą atleidimo iš darbo formuluotę, t.y., nurodytą atleidimo iš darbo pagrindą į LR Darbo kodekso 129str.1d., atmestinas, praleidus ieškinio senaties terminą (LR CK 1.126str.2d., 1.131str.1d., LR DK 297str.1d.). Reikalavimai priteisti ieškovui 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensacinę išmoką; priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo neišmokėtos išeitinės išmokos sumos už laikotarpį nuo 2008 07 23 iki 2009 01 22, yra išvestiniai reikalavimai, iš anksčiau paminėtų, todėl taip pat atmestini.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas Ž. S. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010-08-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patikslintą 2010-03-26 ieškovo ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad realus ieškinio pagrindas ir dalykas yra 2008-07-21 atsakovo priimto įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimas neteisėtu, todėl teismas nepagrįstai taikė DK 297 str. 1 d., kuri numato, kad darbuotojas, jeigu nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos darbo bylose, esant reikalavimui pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovas darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį sumažino priimto-ginčytino įsakymo pagrindu, o ne tiesiog neišmokėjo dalies darbo užmokesčio, todėl ieškovas, nesutikdamas su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, privalėjo kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (įsakymo) priėmimo dienos ar sužinojimo apie teisės pažeidimą dienos (LR DK 297 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir tuo pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnio 1 dalį, nes neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, reikšmingų DK 35 str. 1 d. taikymui.

4. Visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas netyrė pirmosios drausminės nuobaudos pagrįstumo, nurodydamas, kad ieškovas 2008-01-28 AB „Žemaitijos pienas" direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos drausminės nuobaudos - pastabos už nerūpestingą pareigų atlikimą, vykdant ekologiško jogurto gamybai reikalingos žaliavos užsakymą pats ieškovas neginčijo.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš pateiktų įrodymų - pažymos apie pirkimo procedūrą,- matyti, kad Ž. S. nepateikė jokių duomenų (komercinių pasiūlymų) iš trijų tiekėjų ir taip pat tokių pasiūlymų neįformino pareiginių nuostatų bei pirkimo procedūroje nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas. Mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas ( 61 -65 b. l. 2 t.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis bei teisinis pagrindai ir

absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.( LR CPK 320 str. 1d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Šioje byloje sprendžiami teisinio pobūdžio klausimai iš darbo teisinių santykių, todėl yra viešo intereso aspektas, kuris suteikia teismui platesnes teises nei apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

Pagrindiniu ginčo objektu yra ieškinio senaties taikymo klausimai, kuriuos prašė taikyti atsakovas.

Yra nustatyta, jog ieškovas dirbo atsakovo įmonėje pagal darbo sutartį pirkimų skyriaus vadybininku. Turėjo ir buvo supažindintas su pareigybės nuostatais. Atleistas iš darbo 2008-07-21 darbdavio įsakymu pagal LR Darbo kodekso 136 str. 3d.1p.( galiojant drausminei nuobaudai, pakartotinai netinkamai atliktos darbo pareigos). Su ieškiniu, kuriuo ginčija atleidimo iš darbo pagrindą ir prašo pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą ir pripažinti atleidimo iš darbo įsakymą neteisėtu bei priteisti neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas, kreipėsi į teismą 2010-02-08.

Ieškovas tvirtina, jog pagrindinis jo ieškinio reikalavimas yra atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimas, kuriam taikytinas trijų metų senaties terminas, todėl mano, jog termino jis nepraleido. Apeliantas taip pat mano, jog I instancijos teismas netinkamai taikė 1 mėnesio ieškinio senaties institutą ir tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio teismo formuojamos praktikos.

Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais, nes mano, jog jie yra teisiškai nepagrįsti.

Atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimas nėra vienintelis, neatsiejamas ieškovo ieškinio reikalavimas. Ieškovas taps prašo atleidimo iš darbo įsakymą pripažinti neteisėtu ir tik tokį reikalavimą patenkinus yra tikslingas, yra galimas kito atleidimo iš darbo pagrindo formuluotės nurodymas. Šie reikalavimai yra neatskiriamai susiję, negali būti analizuojami skyrium. Visumoje yra ginčitinas darbo santykių nutraukimas- atleidimas iš darbo, kuriam įstatymas numatė LR Darbo kodekso 297 str. 1d nustatytus terminus - per vieną mėnesį nuo dokumento gavimo dienos kreiptis į teismą teisinės gynybos. Ginčo teisme objektu yra darbo santykių nutraukimo teisėtumo įrodymai ir patikra dėl atleidimo tvarkos pažeidimų, kuriems įstatymas numatė 1 mėnesio terminą. Ieškovo darbo santykiai pasibaigė 2008-09-08. Įstatyme nustatytas terminas dėl teisminio ginčo baigėsi 2008-10-08. Ieškinys teisme paduotas tik 2010-02-08. Jokių priežasčių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis, I instancijos teismas ir kolegija, nenustatė. Ieškovas apeliacinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad žinojo, jog yra nustatytas įstatyme 1 mėnesio terminas kreipimuisi į teismą. Nurodė, jog darbdavio padarytas įrašas ir jo nurodytas atleidimo pagrindas ieškovo darbo paieškose jam tapo kliuviniu rasti kvalifikuotą darbą, todėl ir teko po kiek laiko kreiptis į teismą. Tai nėra ir negali būti pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi bei atstatyti virš metų praleistą terminą. Toks ieškovo faktinės padėties nurodymas rodo, jog ieškovas iš esmės sutiko su darbdavio padarytu atleidimu iš darbo už pakartotinius darbo drausmės pažeidimus, ir tik vėliau, toks atleidimas tapo kliuviniu kitiems darbdaviams.

Darbo santykių nutraukimo formuluotės pakeitimo reikalavimas, kurį ieškovas įvardija kaip esminį ieškinio pagrindą ir reikalavimas pripažinti, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal LR Darbo kodekso 129 str. 1 d. ( dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, esant darbo organizavimo pertvarkymams darbdavio įmonėje) yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Atleidimas iš darbo LR DK 129 str. 1 dalies pagrindu yra galimas, kai yra įrodytas realus darbuotojų darbo skaičiaus mažinimas dėl darbo organizavimo pertvarkos. Atsakovo įmonėje jokie darbo organizaciniai pertvarkymai nebuvo vykdomi pardavimų skyriuje ir nėra priima jokių šios įmonės valdymo organų aktų dėl darbo reorganizavimo ar organizacinės pertvarkos. Nesant tokių norminių ar lokalinių aktų, pats skyrius jokių pertvarkų nevykdė ir negalėjo vykdyti. Darbdaviui ir vykdant realias reorganizacijas ar pertvarkas, darbuotojo atleidimo įforminimas šiuo pagrindu yra galimas kai nėra darbuotojo kaltės. Kolegija pagrįstai tvirtina, jog ieškovo atleidimo iš darbo metu, iš esmės nevyko ir nebuvo jokios realios darbdavio darbo reorganizavimo pertvarkos ir buvo įrodyta ieškovo kaltė dėl nerūpestingo savo tiesioginių pareigų atlikimo, kas buvo įforminta pirmąja drausmine nuobauda – papeikimu ir antrąja nuobauda ( dėl marškinėlių pirkimo procedūros nesilaikymo). Tai sudarė du ieškovo pakartotinus darbo pareigų netinkamo atlikimo atvejus, ką darbdavys šioje byloje įrodė, ir įrodė, kokie ieškovo pareigybės nuostatų reikalavimai buvo pažeisti. Taigi, konstatuotina, jog yra įrodyti du ieškovo netinkamo pereigų atlikimo atvejai ir tuo pasireiškia darbuotojo kaltė. Taigi, atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimas į LR Darbo kodekso 129 str. 1dalį, kaip to reikalauja ieškovas, yra nepagrįstas reikalavimas, todėl atmestinas.

Kolegija sutinka su I instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties taikymo ir jų nekartoja. Pažymėtina, jog LR DK 297 str. 1d. nuostatos I instancijos teismo yra taikytos pagrįstai ir tinkamai, todėl nėra nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausio teismo formuojamos tuo klausimu teismų praktikos. Įstatymo pažeidimų, vertinant faktines bylos aplinkybes bei taikant teisės normas joms įvertinti nenustatyta.

Atmestini ieškovo argumentai dėl netinkamo I instancijos teismo įrodymų vertinimo pagal LR CPK 185 str. nuostatas.

Kolegija konstatuoja, jog pirmoji drausminė nuobauda ieškovui buvo taikyta pagrįstai. Poreikis pirkti uogienes buvo žinomas įmonėje jau lapkričio mėnesį. Todėl ieškovo paaiškinimai dėl pateikto gaminio terminų pavėluoto pateikimo iš pačių gamintojų, vertintini kritiškai. Nebuvo būtinybės laukti gruodžio mėnesio pabaigos ir užsakymus, rūpestingai atliekant pareigas, galima buvo pateikti anksčiau, dar lapkričio mėnesį. Tokiu atveju ir gamintojas būtų laiku pateikęs gaminius ir gamyba atsakovo įmonėje nebūtų vėlavusi. Tai akivaizdus nerūpestingas pareigos atlikimas ir jos atlikimas paskutiniu momentu. Tai darbdavys įrodė ir tinkamai įformino darbo drausmės pažeidimu - papeikimu.

Dėl marškinėlių pirkimo procedūros pažeidimo, tai darbdavys taip pat įrodė, jog buvo pažeista pirkimų tvarka( procedūra), todėl tai buvo pakartotinis ieškovo darbo pareigos nerūpestingo atlikimo atvejis. Ž. Z. parodė, jog į ieškovo pareigas įėjo ir dukterinių įmonių pirkimų organizavimas, nes tai yra tos pat įmonės. Jis nurodė, jog raštu ieškovas trijų tiekėjų pasiūlymų nepateikė, kas įėjo į jo pareigas. Marškinėliai nupirkti per brangiai, o pirkimų vadybininko pareiga buvo nustatyti ir surasti tiekėją už mažiausią kainą, pateikti ne mažiau nei tris pasiūlymus ir juos įforminti. To nebuvo padaryta. ( Ž. Z. parodymai - 15, 16 b.l., tomas 2). Taigi, konstatuotina, jog įrodymai byloje įvertinti tinkamai ir nėra LR CPK 185 str. nuostatų pažeidimų. Esant byloje tokiems surinktiems įrodymams, kolegija daro išvadą, jog ieškovo darbo santykių pabaiga darbdavio yra įforminta tinkamai, laikantis įstatymo reikalavimų. Su darbo santykiais susijusios išmokos yra išvestiniai reikalavimai. Nustačius, jog darbo santykiai su ieškovu yra nutraukti teisėtai bei yra tinkamai įforminti ir pagal atleidimo iš darbo pagrindą atliktas darbdavio atsiskaitymas yra pilnas, nėra pagrindo iš esmės analizuoti ieškinio piniginius reikalavimus, kurie yra nepagrįsti, nes nenustatytas neteisėtas atleidimo iš darbo faktas.

I instancijos teismo išvados yra pagrįstos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 metų rugpjūčio 19 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Ž. S. 3,40 Lt apeliacinės instancijos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Kolegijos teisėjai Jolanta BadaugienėDanutė MatiukienėLaisvė AleknavičienėNuorašas tikrasTeisėjaJolanta Badaugienė