- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-328
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Polinai Anbinderienei, P.A.
- Ieškovas
- BUAB ,,Arlesta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,KoLiz“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Arlesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr.2-1435-52/2005 pagal ieškovo BUAB ,,Arlesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,KoLiz“, tretysis asmuo P.A. dėl piniginių reikalavimų įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Arlesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2004 m. rugsėjo 1 d. piniginių reikalavimų įskaitymo sandorį, priteisti iš atsakovo UAB ,,KoLiz“ 36 611,78 Lt bei įstatymo nustatytas 6 procentų metines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB ,,Arlesta“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui susipažinus su įmonės finansinės apskaitos dokumentais paaiškėjo, kad atsakovas nėra apmokėjęs 2004 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitos faktūros DFB Nr.0485600, kuri patvirtina siuvimo įrangos pirkimą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB ,,KoLiz“ piniginių reikalavimų įskaitymą atliko 2004 m. rugsėjo 1 d. ir apie tai tą pačią dieną raštu pranešė UAB ,,Arlesta“. Kadangi minėtas raštas nebuvo perduotas administratoriui, todėl laikytina, kad jis parašytas ne 2004 m. rugsėjo 1 d. Šį teiginį patvirtina tai, kad atsiliepime nurodoma, jog užskaitomos skolos, kurių 2004 m. rugsėjo 1 d. dar nebuvo ir prekės dar nebuvo parduotos, t.y. pagal 2004 m. rugsėjo 15 d., dvi 2004 m. rugsėjo 23 d., 2004 m. rugsėjo 29 d., 2004 m. rugsėjo 30 d., 2004 m. spalio 4 d. sąskaitas. Raštas nekonkretus, neaišku kokios skolos, kada jos susidarė ir kokios sumos įskaitomos, jame minima 11 000 Lt delspinigių suma, tačiau nėra aišku kaip delspinigiai buvo apskaičiuoti. Delspinigiai paskaičiuoti praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl UAB ,,Arlesta“ direktorė su delspinigių įskaitymu galėjo nesutikti. Pagal CK 6.130 straipsnį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas jau yra suėjęs, tačiau pareiga apmokėti už pateiktas prekes ir delspinigiai nėra vienarūšiai reikalavimai. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 10 straipsnio septintąją dalį įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, tačiau UAB ,,Arlesta“ direktorė 2004 m. spalio 5 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. 2004 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu UAB ,,Arlesta“ direktorė pardavė areštuotus daiktus, kuriuos jai buvo pavesta saugoti (2004 m. balandžio 7 d., 2004 m. birželio 3 d. turto arešto aktai). Įrengimų pardavimas be realaus apmokėjimo leidžia teigti, kad pinigų įskaitymas yra sandoris priešingas įmonės veiklos tikslams ir turi įtakos tam, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, todėl įskaitymas pripažintinas negaliojančiu (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad UAB ,,Arlesta“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2004 m. spalio 1 d., administratorius dokumentus iš bankrutuojančios įmonės valdymo organų perėmė tik 2004 m. spalio mėnesio viduryje. UAB ,,Arlesta“ skola 2004 m. rugsėjo 1 d. atsakovui sudarė 36 638,98 Lt, įskaitant į šią sumą 11 000 Lt delspinigių iš 20 000 Lt anksčiau priskaičiuotų. Skolos dydį pripažino tuo metu UAB ,,Arlesta“ direktore buvusi P.A., kuri susitarė su atsakovu dėl priskaičiuotų delspinigių sumažinimo, o taip pat pasiūlė savo skolą padengti siuvimo įranga. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir byloje esantys dokumentai (b.l. 12, 15-28, 49). Teismo teigimu, ieškovas faktiškai pripažino skolą atsakovui, nesutiko tik su paskaičiuotais delspinigiais, tačiau pagal CK 1.125 straipsnio penktosios dalies 1 punktą, taikant senatį delspinigiai negali būti skaičiuojami už ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą, o ne neskaičiuojami visiškai. Be to, UAB ,,Arlesta“ su paskaičiuota 11 000 Lt delspinigių suma sutiko ir patvirtino jų įvykdymą, pasirašydama tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, todėl CK 1.133 straipsnio pagrindu ieškovas jau neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta. Ieškovas neginčijo 2004 m. rugsėjo 1 d. sandorio, kuriuo atsakovui buvo perleista siuvimo įranga už 36 611,78 Lt, o tik prašė pripažinti negaliojančiu piniginių reikalavimų įskaitymo 2004 m. rugsėjo 1 d. sandorį ir priteisti 36 611,78 Lt. Teismas remdamasis UAB ,,Arlesta“ direktorės parodymais nustatė, kad ji 2004 m. rugsėjo 1 d. atsakovui pasiūlė skolų padengimui parduoti siuvimo įrengimus, o UAB ,,KoLiz“ sutiko ir pateikė sumažintų delspinigių sąskaitą bei raštą dėl siūlomų įrengimų pirkimo. Be to, 2004 m. spalio 5 d. UAB ,,KoLiz“ ir UAB ,,Arlesta“ direktorė iki savo įgaliojimų perdavimo administratoriui pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Taigi, atsakovas piniginių reikalavimų įskaitymą atliko iki bankroto bylos iškėlimo ir apie tai pranešė kitai šaliai įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.131 str. 1, 2 d.). Tarpusavio skolų suderinimas atliktas jau po bankroto bylos iškėlimo, tačiau ši aplinkybė reikšmės neturi, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovas apie iškeltą bankroto bylą ar apie UAB ,,Arlesta“ direktorės įgaliojimų pasibaigimą žinojo (CPK 178 str.). Be to, pagal CK 2.83 straipsnio pirmąją dalį sandoriai, kuriuos sudarė juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui. Taip pat teismas nurodė, kad piniginių prievolių užskaita negali būti pripažinta negaliojanti ir dėl kitų ieškovo nurodytų aplinkybių (UAB ,,Arlesta“ direktorės bankroto įstatymo pažeidimo, dokumentų neperdavimo administratoriui, areštuoto turto pardavimo ir kt.), nes jos yra susijusios su UAB ,,Arlesta“ direktorės veiksmais, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą bankrutuojančiai ar kitai įmonei, o ne nagrinėjant ginčą šioje byloje. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Arlesta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia patikslintame ieškinyje nurodytais bei šiais argumentais:
1. 2004 m. rugsėjo 1 d. piniginių reikalavimų įskaitymo sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 6.131 straipsnio antrosios dalies pagrindu, kadangi 2004 m. rugsėjo 1 d. rašte nenurodyta konkreti įskaitoma suma.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad jam ieškovas buvo skolingas 36 638,98 Lt ir šią skolą sudaro ir skola už prekes pateiktas pagal 2004 m. rugsėjo 15 d., dvi 2004 m. rugsėjo 23 d., 2004 m. rugsėjo 29 d., 2004 m. rugsėjo 30 d., 2004 m. spalio 4 d. sąskaitas faktūras. Tačiau už prekes, pateiktas nurodytomis datomis, mokėjimo terminas ne tik nebuvo suėjęs, bet jos net nebuvo pateiktos 2004 m. rugsėjo 1 d., todėl pagal CK 6.67 straipsnio penktąją dalį 2004 m. rugsėjo 1 d. sandorio šalys turėtų būti pripažintos nesąžiningomis. Be to, atsakovas turėtų būti pripažintas nesąžiningu ir dėl aplinkybės, kad sudarant sandorį žinojo, jog ieškovo turtinė padėtis nėra gera, o įrengimai parduodami pagal 2004 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą už labai nedidelę kainą ir šiuos įrengimus pardavė UAB ,,Mikrobangų laboratorija“, kurios savininkas ir vadovas yra UAB ,,Arlesta“ direktorės vyras.
3. Pagal CK 6.193 straipsnį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Įskaitymo sandorį pasiūlė UAB ,,KoLiz“ ir jis nenaudingas bei prieštaraujantis UAB ,,Arlesta“, kaip juridinio asmens tikslams, nes įskaitymo metu ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo teisme buvo priimtas ir įmonė pažeisdama kreditorių interesus perleido be realaus apmokėjimo įrengimus bei sutiko su delspinigiais su kuriais galėjo nesutikti.
Atsakovas UAB ,,KoLiz“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Skundo motyvas, kad 2004 m. rugsėjo 1 d. rašto dėl įskaitymo neperdavimas BUAB ,,Arlesta“ administratoriui patvirtina, kad įskaitymas nebuvo atliktas yra nepagrįstas. Teismui nebuvo pateiktas perduodamų dokumentų sąrašas, o buvo tik parodytas perduotų dokumentų sąvadas. Jokio aprašymo prie šio sąvado taip pat nebuvo, todėl tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad minėtas dokumentas nebuvo perduotas.
Šalies argumentai
2. Ieškovo teiginys, kad įskaitymas yra negaliojantis, nes yra sąlyginis yra nepagrįstas, kadangi jokios sąlygos sudarant įskaitymo sandorį nebuvo.
3. Skundo argumentas, kad atsakovas nėra sąžiningas yra nepagrįstas. Apie bankroto bylos iškėlimą atsakovas sužinojo iš 2004 m. lapkričio 10 d. LR Ūkio ministerijos pranešimo išspausdinto 2004 m. lapkričio 12 d. ,,Informaciniuose pranešimuose“. Pasirašant 2004 m. spalio 5 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad UAB ,,Arlesta“ direktorės įgaliojimai yra pasibaigę. Tokiu būdu pagal CK 2.83 straipsnio pirmąją dalį ne tik 2004 m. rugsėjo 1 d. atliktas įskaitymas, bet ir 2004 m. spalio 5 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas sukelia prievolę ieškovui. Tai, kad įrengimai buvo parduoti UAB ,,Mikrobangų laboratorijai“ negali būti traktuojami kaip nesąžiningumo įrodymas, nes byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas žinojo apie šios įmonės savininkus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškinį bankrutuojanti įmonė pareiškė dėl atsiskaitymo už prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą, kuri šiuo atveju, prilyginama pirkimo-pardavimo sutarčiai. Kadangi pagal ieškinyje nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą prekės neapmokėtos, todėl aplinkybę, kad prievolė pasibaigė kitu būdu, turi įrodinėti atsakovas. Atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, atsakovas nurodė, kad prievolė baigėsi įskaitymu ir kaip įrodymą pateikė 2004 m. rugsėjo 1 d. ieškovui adresuotą raštą (b.l. 16). Todėl ieškinys buvo papildytas reikalavimu pripažinti negaliojančiu įskaitymo sandorį. Esant šioms aplinkybėms, pradinio ieškinio - priteisti už prekes PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą, pagrįstumas tiesiogiai susijęs su įskaitymo teisėtumu, todėl, visų pirma, analizuotinas papildomo ieškinio - dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, pagrįstumas.
Pagal Civilinio kodekso 6.130 straipsnio pirmąją dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Taigi, iš šios teisės normos akivaizdu, kad turi būti aiškūs vienos šalies piniginiai reikalavimai kitai šaliai ir apie tai turi būti aiškiai informuojama pranešime apie įskaitymą. Atsakovas - UAB ,,KoLiz" nurodė, kad minėtu raštu buvo įskaitomi reikalavimai pagal jo su ieškovu 2002 10 11 sutartį, pagal kurią ieškovas įskaitymo dienai neva buvo skolingas atsakovui 36 638,98 Lt. Tačiau šios aplinkybės byloje nepatvirtintos jokiais įrodymais. Priešingai, atsakovo atsiliepime į ieškinį (b.l. 12, 13) jo atstovo paaiškinimuose teismui nurodyta, jog ieškovo skola jam apima ir prekių tiekimą pagal 2002 10 11 sutartį 2004 09 15, 2004 09 23, 2004 09 29, 2004 09 30, 2004 10 04, kai tuo tarpu, pranešimas apie įskaitymą padarytas 2004 09 01. Kaip minėta, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų terminas įskaitymo dienai turi būti jau suėjęs, o ne būsimas ateityje. Be to, įskaitymo metu turi būti aiški įskaitomo reikalavimo suma.. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje minėtu raštu dėl įskaitymo (b.l. 16) UAB ,,KoLiz" praneša ieškovui (UAB ,,Arlesta"), kad šis pagal 2002 10 11 tarpusavio sutartį privalo sumokėti 11 000 litų delspinigių ir kad skola yra įskaitoma. Kaip patvirtinimas tam, tą pačią dieną yra išrašyta sąskaita apmokėjimui 11 000 litų sumai (b.l. 15), kurią pasirašę abiejų šalių atstovai. Iš šio dokumento, kuris iš esmės atitinka vienašalio įskaitymo sandorio reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jame aiškiai informuojama kita šalis apie 11 000 litų sumos įskaitymą. Todėl, esant pareikštam reikalavimui dėl 36 611,78 Lt sumos priteisimo už atsakovui parduotas prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą, ir atsakovui neįrodžius šių prekių apmokėjimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2004 m. rugsėjo 1 d. pranešimu ieškovui buvo įskaityta į šią skolą 11 000 Lt suma, todėl šia dalimi ieškinys mažintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo likusią sumą - 25 611,78 Lt. Šioje dalyje teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes teismas teisingai nusprendė, kad naikinti įskaitymo sandorį ieškinyje nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.
Pagal CK 6.37 straipsnio antrąją dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio antroji dalis numato 6 procentų metines palūkanas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Todėl šiuo atveju priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 25 611,78 Lt sumą. Atitinkamai priteistinas žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.) bei advokato pagalbos išlaidos ieškovui (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti.
Bankrutuojančios UAB ,,Arlesta" ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš UAB ,,KoLiz" (duomenys neskelbtini) bankrutuojančiai UAB ,,Arlesta“ (duomenys neskelbtini) 25 611,78 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius šešis šimtus vienuolika litų, 78 ct) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2005 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB ,,KoLiz" 768,35 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus, 35 ct) žyminio mokesčio ir 9 Lt (devynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai ir 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų bankrutuojančios UAB ,,Arlesta" naudai.