- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- 1-749-763/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16610-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Kaltinamasis
- E. S., J. S., R. S.
- Advokatai
- Rimutė Giruckienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržicki, kaltinamiesiems E. S., J. S., R. S., jų gynėjams advokatams Rimutei Giruckienei,R. V., Romanui Bareikai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, nevedęs, nedirbantis, 7 klasių išsilavinimo, teistas:
1) 2011-03-24 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) 2012-12-13 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, remiantis LR BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-03-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams, remiantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
3) 2013-02-11 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį areštu 90 parų trukmės, remiantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;
4) 2013-03-18 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutartimi teismo 2013-02-11 ir 2013-03-18 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
5) 2013-10-03 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, remiantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutartimi paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
2
6) 2016-09-08 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ( 2 nusikalstamos veikos ), 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pritaikius LR BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
7) 2016-09-30 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį ( 2 nusikalstamos veikos ), 161 straipsnio 1 dalį ( 2 nusikalstamos veikos ), 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, remiantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-09-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, pritaikius LR BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
8) 2016-11-21 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, remiantis LR BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-09-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
9) 2017-01-16 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
10) 2017-04-21 (įsiteisėjo 2017-10-06) Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 7 mėnesiams, remiantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-11-21 ir 2017-01-16 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 5 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2017-10-06 nutartimi paskirta galutinė subendrinta 5 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
11) 2017-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. 2018-02-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartimi, 2017-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams subendrinta su 2017-04-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-10-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 metams 5 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-21 nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityti pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-05-29 nuosprendį bei ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmes bei nuosprendžiuose nurodytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpius.
12) 2018-01-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 260 straipsnį, taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 64 straispnio 1, 3 dalimis (įst. red. galiojusi iki 2017-10-06) šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017-04-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie pastarosios iš dalies pridėjus šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę ir paskirta E. S. subendrinta galutinė 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu, atliktą dalį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018-01-24. Nuosprendis įsiteisėjęs 2018-05-07.
Žemesnės instancijos teismas
3
2018-06-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartimi, 2018-01-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018-05-07 nutartimi, paskirta subendrinta 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-14 nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nutarta skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-21 nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityti pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2018-01-24 ir ankstesnius nuosprendžius atliktos bausmės bei nuosprendžiuose nurodyti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai.
13) 2018-02-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2018-04-19.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjo 2018-08-20 nutartimi,vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis E. S. 2017-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinta iš dalies sudedant su 2018-06-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartimi paskirta subendrinta 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrint– laisvės atėmimo 7 (septyniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmė atliekant ją pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytos pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-05-29 ir ankstesnius nuosprendžius atliktos bausmės bei nuosprendžiuose nurodyti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai, kaltinamas pagal LR BK 214 str.1 d, 215 str.1d., 182 str.1d.
J. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Švenčionyse, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą- (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., susituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) pagalbine darbuotoja, neteista, kaltinama pagal LR BK 214 str.1 d, 215 str.1d., 182 str.1d.
R. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Švenčionyse, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą- (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., nesusituokusi, besimokanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 214 str.1 d, 215 str.1d., 182 str.1d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su savo motina J. S., seserimi R. S. ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, 2017 m. gegužės 4 d. laikotarpiu nuo 17.08 val. iki 17.52 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino tris kartus R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., į UAB „Tele2“ abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė banko AB "Swedbank" darbuotoju T. P. iš Vilniaus ir apgaule, teigdamas, kad R. Ž. vardu pasinaudojus jos vardu ir banko sąskaita, t. y. apgaule, sudarytos sutartys su greitaisiais kreditais, kad yra "nurašomi" pinigai, nurodė, kad nedelsiant reikia užblokuoti sąskaitą ir nurodė padiktuoti banko AB "Swedbank" prisijungimo kodus, R. Ž. padiktavo savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo patvirtinimo duomenis: jai suteiktą vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodų kortelės duomenis, slaptažodį, tokiu būdu neteisėtai įgijo R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kaltinami nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t.y., kad veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis;
taip pat kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su savo motina J. S., seserimi R. S. ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, 2017 m. gegužės 4 d. laikotarpiu nuo 17.27 val. iki 17.53 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo per internetines prieigas, kurių IP 90.143.114.154 ir IP 90.140.247.16, kurios tuo metu priklausė mobiliojo ryšio abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išankstinė apmokėjimo paslauga, kurio priklausomybė nenustatyta, pasinaudojus aukščiau aprašytoje vietoje ir aprašytu nusikalstamu būdu įgytais R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, banko AB "Swedbank" internetinėje svetainėje atliko finansinę operaciją: atliko 500 euro mokėjimo pavedimą R. Ž. vardu į J. S. banko AB "DNB bankas" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: "Uz baldus", tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t.y. šiais savo veiksmais E. S. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
taip pat kaltinamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijęs svetimą turtą, kad veikdamas bendrininkų grupėje su savo motina J. S., seserimi R. S., ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą - pinigus: 2017 m. gegužės 4 d. laikotarpiu nuo 17.08 val. iki 17.52 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, E. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, jis iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino tris kartus R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., į UAB „Tele2“ abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatė banko AB "Swedbank" darbuotoju T. P. iš Vilniaus, ir apgaule, teigdamas, kad R. Ž. vardu pasinaudojus jos vardu ir banko sąskaita, t. y. apgaule, sudarytos sutartys su greitaisiais kreditais, kad yra "nurašomi" pinigai, nurodė, kad nedelsiant reikia užblokuoti sąskaitą ir nurodė padiktuoti banko AB "Swedbank" prisijungimo kodus, R. Ž. padiktavo savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo patvirtinimo duomenis: jai suteiktą vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodų kortelės duomenis, slaptažodį, ir tą pačią dieną - 2017 m. gegužės 4 d. laikotarpiu nuo 17.27 val. iki 17.53 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo per internetines prieigas, kurių IP 90.143.114.154 ir IP 90.140.247.16, kurios tuo metu priklausė mobiliojo ryšio abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išankstinė apmokėjimo paslauga, kurio priklausomybė nenustatyta, pasinaudojęs nusikalstamu būdu įgytais R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti banko AB "Swedbank" internetinėje svetainėje atliko finansinę operaciją-500 eurų mokėjimo pavedimą R. Ž. vardu į J. S. banko AB "DNB bankas" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: "Už baldus", E. S. - telefonu davė nurodymą R. S. dėl apgaulės būdu įgyto turto paskirstymo, o būtent: R. S., vykdydama jo - E. S. - nurodymus, gautus telefonu, pinigus išgrynino 2017 m. gegužės 5 d. AB „DNB" banko bankomate , esančiame Žemutinėje g. 47, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., iš J. S. banko AB "DNB" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė (išgrynino) 500 eurų, ir, vykdydama telefonu gautus jo - E. S. - nurodymus, 2017 m. gegužės 5 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie savo namų - daugiabučio, esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., perdavė pinigus - 500 eurų - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą: R. Ž. priklausantį turtą (pinigus) - 500 euro. Šiais savo veiksmais E. S. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Kaltinamasis E. S. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltės nepripažino ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2017-02-23 atvyko į Marijampolės pataisos namus atlikti bausmę iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus. Buvo paskirtas į darbo zonos būrį, šalia buvo sukčių (kalinčių už sukčiavimą) būrys. Po pusantro mėnesio-2017 m. gegužės mėn. pradžioje įsidarbino pataisos namų siuvykloje. Atvykęs į Marijampolės pataisos namus, su savimi turėjo keturis internetinio ryšio modemus (įsinešė nelegaliai), SIM kortelių gal daugiau nei 50 vnt. Modemą pasiūlė nuteistajam, kuris pasakė, kad už jį galima gauti nuo 400 iki 800 Eurų. Jis modemus pardavė, tuos pinigus pervedė draugui. Kiti pinigai buvo atiduoti į parduotuvę apsipirkimui. Po to sugalvojo pinigus pasiimti grynais. Turėjo motinos sąskaitą, tad jai pasakė, kad draugas perves pinigus į jos sąskaitą, tie pinigai buvo pervesti. Už juos nusipirko mobilaus ryšio telefoną: tiesiog pasiskambino į lombardą Vilniuje ir prekė buvo pristatyta į pataisos namus, kuriuose laisvai galima gauti ir pardavinėti telefonus. Tuose namuose narkotikus vartoja net gi daugiau nei laisvėje. Kad tie 500 eurų bus pervesti sukčiavimo būdu nežinojo. Šalia buvo lokalinis sukčių sektorius (būrys), kur jis ir pardavė modemą, už kurį sulygti pinigai buvo pervesti į motinos sąskaitą. Kai kitas nuteistasis paklausė kur reikia pervesti pinigus už modemą, tai jis ir pasakė motinos sąskaitą. Modemai kainavo nuo 400-800 Eurų, o telefonai nuo 100-300 Eurų. Jis prieš 8-9 mėnesius darbo būryje bendravo su nuteistuoju S., ar tai St., ar tai Si. Jis tą žmogų atpažintų, nors ir nežino jo pavardės, bet žino kito pavardę žmogaus, kuris buvo su juo darbo zonoje ir kuris pasiūlė prekę parduoti sukčių būrio nuteistiesiems. Tai galima patikrinti: yra kiti nuteistieji, kurie gyveno su juo tame pačiame būryje ir lokaliniam sektoriuj ir gali paliudyti. Pagrindinis buvo Saulius, per kurį jis viską darė: telefonus irgi per tą Saulių pardavinėjo darbo zonoje, nes jis jau ketvirtą kartą Marijampolėje atliko bausmę, tad ten turėjo daug pažinčių, o jis (E.S.) ką tik buvo atvykęs, tad nieko nepažinojo. Net neįsivaizdavo kam galėtų parduoti tuos modemus. Anksčiau 100 eurų buvo pervesta už mobilaus ryšio telefonus, kuriuos jis pardavinėjo taip pat Marijampolės pataisos namuose. O tuos telefonus gaudavo tokiu būdu: yra darbo zona, jie (nuteistieji) iš gyvenamosios patalpos išeina dirbti, o už kelių šimtų metrų yra laisvė, net ne šimtų metrų, o už kokių 20 metrų yra tvora ir bet kas atvažiavęs gali juos įmesti. Tad tuos telefonus jis nupirkdavo pigiau, o per tą Saulių parduodavo brangiau. Daug nuteistųjų pardavinėja telefonus ir iš to gyvena-20-50 Eurų nuo telefono užsidirba. Tai nėra nusikaltimas. Yra pataisos namuose blokatoriai, kurie blokuoja ryšį šimtu procentų, tad teoriškai telefonu kalint sukčiauti neįmanoma. Vadinasi kažkas leidžia sukčiams sukčiauti, išjungia tuos blokatorius. Jis iš atminties negali pasakyti motinos sąskaitos numerio, tačiau savo užrašų knygutėje jį turi užsirašęs. Ta sąskaita pas jį yra nuo 2013 m., kai dar Pravieniškėse atlikinėjo bausmę. Vieną kartą buvo motinai pervedęs pinigus, tačiau tai buvo labai seniai. Apie kratas jis gali štai ką pasakyti: kai jį nuteisė, jis atsivežė 400 psichotropinių tablečių į Švenčionių r. PK ir nė vienas pareigūnas jų nerado. Tas pats buvo su telefonu, nors penki pareigūnai tikrino. Mamai skambino iš areštinės, kad atneštų pavalgyti. Švenčionių areštinėje telefonus rado tik po savaitės. Su juo atliekantys bausmę galėtų paliudyti, kad jis pardavinėjo tuos telefonus. Žinoma, kad jis nepasakys kas dar pardavinėja telefonus, nes jam sveikata ir gyvybė yra brangi. Jeigu būtų užtikrintas jo saugumas, tai duotų parodymus, siekdamas įrodyti, jog inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė. Jis iš darbo būrio išėjo kai sužinojo, kad buvo pervesti pinigai ir buvo pasiruošęs duoti parodymus. Jis tris kartus iš trylikos buvo nuteistas ne už savo nusikaltimus. Tie pinigai buvo pervesti už parduotą modemą, o panorėjęs jis gali ir naminę “zonoj“ pardavinėti. Nukentėjusiąją mato pirmą kartą, su ja nėra kalbėjęs. Tai buvo tas pats žmogus, kuris paėmė iš sesers pinigus. Jis- iš Vilniaus, jo nepažįsta. Marijampolės pataisos namuose 2017 m. liepos mėn. jis (kaltinamasis) buvo labai stipriai sumuštas ir niekas jo kitur nepervežė, niekas nesureagavo. Kadangi jis bendravo su sukčiais, juos pažinojo, jiems ir reikėjo pinigus išgrynint. Matyt buvo taip, kad kai nupirko pas jį telefonus, modemą, pinigus jam turėjo sumokėti, tad ir pasinaudojo ta moterimi. A. K., A. P., J. K. (atliko bausmę 5-am būryje) matė, kad tas žmogus ateidavo, kaip jis su juo bendravo, jie tą S. pažįsta, jie matė kaip jam motinos sąskaitos numerį davė kai telefonus pardavinėjo. Jis skambino seseriai ir paprašė. nuimti pinigus, Ji pažadėjo nuimti ir vakare tuos pinigus išgrynino. Tai S. jam pasakė, kad už modemą pinigai jau yra pervesti. Tad į mamos sąskaitą buvo pervesti pinigai už modemą, kurį pardavė. Nurodyti liudytojai girdėjo jo pokalbį su Sauliumi, nes tada kalėjo mažoje kameroje 4 žmonės.
Kaltinamoji J. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2017 m. gegužės rnėn., kaltinime nurodytą dieną, ji dirbo, kai pirmoje dienos pusėje paskambino E. ir pasakė, jog į jos sąskaitą bus pervesti pinigai, ar tai už telefoną, ar už „flešą“, ar skola. Paprašė tuos pinigus nuimti ir perduoti žmogui. Ji pasakė, kad negalės to padaryti, nes dirba, o dukra R. - mokosi. Ji dukrai neskambino, jis pats R. paskambino. Tuomet R. paskambino jai ir pasakė, jog skambino brolis ir prašė pinigus, kurie pervesti į motinos sąskaitą, nuimti. Tada ji pasakė, kur yra jos kortelė ir jos kodą. Tuomet dukra ir nuėmė tuos pinigus, kokią sumą-neatsimena. Tą dieną į jos sąskaitą daugiau pavedimų nebuvo. Kai policijos pareigūnai iškvietė R., tai ir ji su ja važiavo, gal birželio mėn., gal-vėliau. Jai priminė apie į jos sąskaitą pervestus pinigus. Paskui ji važiavo į banką, išsiaiškino, kad buvo padaryta daug pavedimų, kurių nėra mačiusi, nors tų sąskaitų pas ją nebuvo, tai buvo pinigų pervedimai ir už buto nuomą, ir už baldus. Tuo laiku savo sąskaitos išklotinių neimdavo, elektronine bankininkyste nesinaudojo. Už ką buvo pervedimai padaryti nežinojo, nors praėjusiųjų metų gegužės mėnesį buvo pervesta kelis kartus po po 50 Eur ir 100 Eur. Vieną kartą ji nuėmė nuo sąskaitos 100 Eur, tačiau kad tai buvo apgaulės būdu gauti pinigai sužinojo po 3 mėnesių. Jai tada paskambino vyriškis iš Marijampolės ir pasakė, kad nori pervesti į jos (J.S.) sąskaitą pinigus savo sūnui, nes jo sąskaita užblokuota ir ji sutiko. J. E. sąskaita būdavo užblokuota, tai ji būdavo perveda pinigus į kito žmogaus sąskaitą, kad E. apsipirktų pataisos namuose, tad ir ji taip padarė, nes tikriausiai E. pasakė draugui jos sąskaitos numerį. Ji labai myli savo sūnų, tad juo ir tiki: sūnus sakė, kad tai –draugo skola. Nežinau kam tie pinigai buvo pervesti. Ji suprato, kad kad tik sąskaitos reikia kur gali pinigus pervesti, suprato, kad tai ne E-aus pinigai, kad tai kito žmogaus pinigai. Tokio pavedimo ji nemokėtų padaryti. Jai yra gana savo pinigų ir E-us turėjo iš ko gyventi, nes ji jam pervesdavo, niekada nebūtų pagalvojusi, kad E-us galėtų taip padaryti. Tada nežinojo, bet dabar jau žino, tad labai gailisi, kad dukrai liepė nuimti pinigus. Vėliau apie tai paklausė sūnaus, kuris teigė nežinąs kas taip galėjo padaryti. Sūnus jos sąskaitą seniai žinojo, jis tik pasakė, kad bus pinigai pervesti. Ji nežino kas kaltas. Nežinojo, kad jai yra pervesti apgaule įgyti pinigai: galėjo atsisakyti, nesutikti nuimti tų pinigų, tačiau nepagalvojo.Ji važiuodavo pas sūnų į pasimatymus, pervesdavo jam pinigų į kiosko sąskaitą po 100-150 eurų, kad turėtų už ką apsipirkti. Būdamas laisvėje jis naudojosi jos sąskaita ir kortele, kurią užblokavo 2017 m. liepos mėn., kai sužinojo, jog apgaulės būdu buvo pervesti pinigai ir apgauta moteris. Anksčiau buvo vieną kartą pervedusi 100 eurų, tačiau ji niekam tų pinigų neperdavė iš rankų j rankas.
Kaltinamoji R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad tikslios datos neprisimena- prieš metus paskambino brolis (E.S.) ir pasakė, kad į mamos sąskaitą turi būti pervesti pinigai, sumos nepasakė.Ji sutiko nuimti nuo sąskaitos tuos pinigus, nes motina tuo metu dirbo: mama leisdavo jai naudotis savo kortele. Nuvažiavau Švenčionėliuose į DnB bankomatą, dabar Luminor, ir nuėmė 500 eurų. Gali būti, kad brolis tuomet jai skambino keletą kartų, nes po pirmo skambučio pinigų dar nebuvo. Ji palaukė prie bankomato, pasėdėjo automobilyje, po to patikrino sąskaitą ir joje pamatė pervestus pinigus. Gali būti, kad brolis skambino 4-5 kartus –dabar nepamena. Po to brolis skambino dar kartą ir pasakė, kad vakare prie jos namų atvažiuos vaikinas tų pinigų pasiimti. Jis nesakė kaip tas vaikinas atrodys, turbūt tas vaikinas žinojo jos išvaizdą. Ji išėjo į lauką, prie jos priėjo vaikinas, pasakė kad-nuo brolio ir ji jam perdavė tuos pinigus. Ji neatsimena kokiomis kupiūromis buvo tie pinigai. Pamokų metu, apie 12 valandą, iš gimnazijos važiavo automobiliu į bankomatą prie parduotuvės „Norfa“, nuėmė pinigus ir grįžo, o vaikinas atėjo vakare, apie 9 val. Jis buvo aukštesnis už ją, tamsiai apsirengęs, ant galvos užsidėjęs kepurę su nosyte, jo veido nesimatė. Padavė jam pinigus ir nuėjo namo. Broliu ji pasitiki, nepagalvojo, kad ji galėtų būti susijusi su tais nusikaltimais. Kai brolis buvo laisvėje, tai pasiskolindavo pinigų arba iš jo kas pasiskolindavo, tad galvojo, kad kažkas jam seną skolą pervedė. Ji kalbėjosi su motina (kai važiavo namo kortelės paimti) ir ji pasakė, kad pinigai-skola. Nepagalvojo, kad taip gali būti, juk paprašė išgryninti ne svetimas žmogus, o brolis, ir mama pasakė- nuimti. Ji nežinojo kokie ten buvo pinigai, jei būtų žinojusi- nebūtų ėmusi. Po kiek tai laiko paskambino iš policijos ir liepė atvažiuoti į Švenčionis, o ten atvažiavusi pareigūnams aiškino tą patį. Gali būti, kad jos atžvilgiu yra nutraukti bent 4 pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ji brolio prašymu keletą kartų po 100 eurų nuėmė nuo sąskaitos pinigus. Ikiteisminiai tyrimai nutraukti, nes sumos buvo per mažos. Tai buvo tais pačiais 2017 metais vieno mėnesio laikotarpyje. Pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, brolis sakė- skola iš jo draugų, ar už parduotą telefoną. Nesijaučia esanti kalta, jeigu būtų sau pinigus pasiėmusi, tai būtų kitas reikalas. Anksčiau tuos pinigus atiduodavo gal net ir tam pačiam žmogui-veido neįsidėmėjo. Tam žmogui pinigus perdavė du kartus: surinkusi kažkokią tai sumą po 100 eurų ir vieną kartą- 500 eurų. Jos telefone nesimatė skambinusio telefono numerio, o kai sužinojo kokiu būdu tie pinigai buvo įgyti, tai broliui liepė jai daugiau neskambinti. Paskutinį kartą pas brolį pasimatyme buvo gal 2016 m, tačiau apie piniginius reikalus su juo nekalbėjo, jokio pavedimo už baldus ji nedarė ir pinigų už baldus negavo.
Nukentėjusiajai R. Ž. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tą dieną buvo labai pavargusi. Tada jai paskambino vyras (telefono ekrane matėsi skambinusiojo numeris) ir prisistatė T. P.- banko vadybininku. Jos sąskaita yra Swedbanke. Prieš dieną buvo terminale, tai gal slaptažodį galėjo banke kas nusiskaityti. Yra įsitikinusi, kad jai skambino ne kaltinamasis, skambinusiojo balsas kitas ir sakiniai, kalbėjimo stilius, intelekto lygis visai kitas. Tas vyras pasakė, kad yra nurašyti pinigai nuo jos banko sąskaitos, tad reikia ją užblokuoti. Nepasakė kas nurašė pinigus, tik paminėjo keletą sportininkų pavardžių, tai-realūs žmonės (internete pasidomėjo). Jis pasakė, kad atseit nurašyti ir paimti pinigai, kurių sumos neminėjo. Jis pasakė, kad būtinai reikia užblokuoti, kad reikia atvažiuoti į Vilnių. Tačiau ji nesutiko niekur važiuoti. Tas vyras žinojo jos kortelės kodą, tad suprato, kad jos sąskaita atidaryta. Jis du kartus prašė duomenų prisijungimui ir abu kartus ji jam davė prisijungimo kodus. Dar jam pasakė, kad toks yra jausmas, kad jai skambintų iš pataisos namų, o jis į tai- „nu jau- nu“. Vakare sąskaita buvo užblokuota, o kitą rytą banke sužinojo, kad vakare pinigai-500 Eur nuo jos sąskaitos buvo nurašyti, o banko vadybininkai jai neskambino. Tuomet suprato, kad buvusi apgauta ir nuėjo į policiją. Jos sąskaitoje liko mažiau 100 eurų. Banke pasakė, kad jei būtų buvę daugiau, tai ir juos būtų nuėmę. Dar policijoje būnant jai pradėjo skambinėti, prisistatinėjo tuo pačiu vardu, karštligiškai kažką šnekėjo. Vakare tikrai kalbėjo ne kaltinamasis, o ryte skambino gal ir kitas, bet negali pasakyti, jog tai buvo kaltinamasis. Po kiek tai laiko vėl jai paskambino asmuo, prisistatęs Tomu, tačiau ji su juo kalbėjo griežtai. Ji moka naudotis elektronine bankininkyste, tačiau tada jau nebuvo tos kortelės. Prašo tenkinti jos civilinį ieškinį.
Liudytojas S. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 15 metų dirba Marijampolės pataisos namuose, yra apsaugos priežiūros specialistas. Jo tarnybos funkcija - vykdyti nuteistųjų priežiūrą, apsaugą. Nuteistieji, kurie atvyksta į pataisos namus, turi galimybę atsivežti USB jungtis, modemus. Yra tokia galimybė, nes būna nuteistasis savo išeinamoje angoje draudžiamus daiktus persiveža iš vienų pataisos namų į kitus pataisos namus. Kiekvieną dieną pataisos namuose daro kratas ir planines, ir neplanines: tikrinamos patalpos ir asmenys. Pataisos namuose yra 23 nuteistųjų būriai. Kartais būna, kad atlikę kratas nieko neranda, tačiau dažniausiai randa SIM korteles, mob.telefonus, modemus. Šie daiktai yra paklausiausi ir dažniausiai randami per planines kratas. Pataisos namuose kaliniai prekiauja ttelefonais, SIM kortelėmis, modemais, kokiomis kainomis-nežino. Jis (liudytojas) abejoja, kad tokius daiktus nuteistieji su savim atsineša atvykdami į pataisos namus. Vyksta daiktų permetimai per pataisos namų tvorą: iš nuteistųjų tarpo yra įgaliotas asmuo paimti tuos daiktus. Pataisos namų nuteistųjų būriai (jie turi savo numerius) turi galimybę bendrauti tarpusavyje. Yra darbo būriai, yra lokaliniai sektoriai, iš kurių eina dirbti ir ten gali tarpusavyje bendrauti. Pataisos namų vadovybės ir drausminės komisijos skirsto nuteistuosius į būrius, kuriuose kali už įvairius nusikaltimus nuteisti asmenys. Taip pat nuteistieji bendrauja vykdomų priemonių, pasivaikčiojimo metu. Drausmės grupėje esantys nuteistieji maitinami atskirai, kitos grupės- pagal grafiką. Mobiliojo ryšio blokatoriai yra veiksmingi, jie būna pastoviai įjungti. Jis negali paaiškinti, kaip nuteistieji prisiskambina, tai priklauso nuo daug veiksnių. Apie galėtų daugiau papasakoti ryšių specialistas, tačiau žino, kad blokavimo aparatūra įjungta visa laiką. Jis (liudytojas) pastoviai dalyvauja kratose ir per kratas randama 2-3 modemai. Planinės kratos būna 1-2 kartus per mėnesį, jų metu ir dažniausiai šių daiktų randama, o šiaip kratos yra atliekamos kiekvieną dieną. Randami modemai, telefonai, kurie pataisos namų teritorijoje atsiranda juos permetus per apsauginę tvorą, nes teritorija yra didelė, pareigūnų skaičius-ribotas, kai kada spėja tuos daiktus surasti ir paimti, kai kada nespėja, neranda. Kartais sulaiko ir metikus. Įprastai telefonai nuperkami lombarde. Savo darbe pataisos namų pareigūnai vadovaujasi Bausmių vykdymo kodeksu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. Ar pas E. S. buvo surasti draudžiami daiktai pasakyti negali-neprisimena. Marijampolėje atlieka bausmę kažkuris iš pavarde K., tačiau ne viename būryje su E. S..
Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad E. S. pažįsta: Marijampolės pataisos namuose buvo vienoje sekcijoje, viename būryje. Dabar vėl yra viename būryje-drausmės grupėje už nuobaudas ( už narkotikus). E. S. pažįsta nuo 2017 m. , kai atvažiavo į pataisos namus. Jis taisosi po truputį- kartu dirbo siuvykloje. Nuo pat pirmos dienos E. S. prekiaudavo, pardavinėdavo modemus, SIM korteles, paskui telefonus. Tai matė gyvendamas viename kambaryje, kuriame gyveno daugiau kaip 10 žmonių. Savo akimis matė, kad pardavinėjo modemus po 300-500 eurų pervedimu. Gal kas nors turi ir grynųjų pinigų, yra matęs, tačiau už modemus atsiskaitinėja pervedimais. Jis ne kartą lokaliniame sektoriuje matė prekybą modemais, kortelėm, telefonais. Visa tai vyksta taip: ateina žmogus, pasako kokio reikia telefono, kokiai sumai, tuomet ant lapelio užrašomas sąskaitos numeris, pervedami pinigai ir gaunanamas telefonas. Jei žmogumi pasitikima, tai telefonas jam duodamas dar iki pinigų pervedimo. Pinigus nuteistiesiems perveda, atsiunčia laisvėje esantys draugai ir giminaičiai. Jis girdėdavo, kaip E. S. kalbėdavosi su artimaisiais telefonu, bet iš kur jis jį gaudavo- nežino. Už prekes ima cigaretėmis, pervedimus daro, visaip-kaip susitaria. Patikimam žmogui perveda pinigus. Žiūrint ką su tais pinigais darysi, ar laisvėje telefonus pirksi, ar į parduotuvės sąskaitą perveda ir tada ko reikia galėsi toje parduotuvėje įsigyti. Verslas toks: nusiperki telefoną pigiau, parduodi- brangiau, visaip būna, žiūrint kokia situacija. Jis girdėjo, kad E. S. buvo sumuštas, bet nežino už ką. Jis žino, kad S. (pravarde “S.”) pasikorė, jis irgi pirkdavo-parduodavo.Jis buvo darbo būryje. Sukčių yra ir kituose būriuose-, juose-nuteistieji už vairius nusikaltimus.
Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad E. S. pažįsta, nes pataisos namuose kartu atlieka bausmę. Dabar jis (liudytojas) į drausmės grupę pateko už tai, kad pas jį kišenėje rado telefoną. Įsigyti jį paprasta: pasakai, kad reikia telefono, pinigus pervedi į pardavėjo nurodytą sąskaitą per laisvėje esančius žmones. Reikia turėti patikimą žmogų, bet juk yra artimieji laisvėje. Vieną kartą per savaitę iš taksofono galima jiems paskambinti. Jis nežino ar pokalbiai perklausomi. Kartais pasiskolini mobiliojo ryšio telefoną, juo susisieki, pasakai, kad reikia pervesti pinigus telefonui, pasakai sąskaitą ir perveda. Kai pinigai būna pervesti tada gauni telefoną.Jei turi pinigų, tai net ir pataisos namuose ko tik reikia gali įsigyti: modemų, “flešiukų”, narkotikų- visko, ko ir laisvėje. E. S. pažįsta apie pora metų, jis nieko nėra iš jo nei pirkęs, nei jam pardavęs. Pataisos namuose gyveno viename kambaryje, kuriame buvo apie 15 žmonių. Kai jis (liudytojas) atvyko į pataisos namus, E. S. kurį laiką pardavinėjo telefonus, SIM korteles. Kai pataisos namuose vienoje patalpoje gyveno, tai prie jo pardavinėjo nuteistajam telefoną (girdėjo pokalbį). Jis atlieka bausmę už sukčiavimus, tačiau pataisos namuose nesukčiauja. Su kaltinamuoju bendravo toks S. pravarde “S.”, kuris 2017 m. spalio ar lapkričio mėnesį pataisos namuose pasikorė. Jis ateidavo pas E-ų, tačiau jis nesigilindavo į jų reikalus, savų turėjo. Žino, kad E-us pataisos namuose buvo sumuštas, tačiau nežino dėl ko jis buvo sumuštas ir kas tai padarė. Užrašų knygutes galima turėti, jų prižiūrėtojai netikrina, tekstų neskaito, tik pažiūri. Kartais jie abu pasikalbėdavo: žino, kad jis turi seserį, mamą, apie draugus pasakodavo. Su sese bendraudavo laiškais, nes telefonu bendrauti kalėjime neįmanoma. Pataisos namuose rado pas mane telefoną, bet ne kalėjime.
Apibendrinant išdėstytus teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis darytina išvada, kad prieš R. Ž. buvo atlikti nusikalstami veiksmai – neteisėtai užvaldyti ir panaudoti jos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys, apgaule užvaldyti R. Ž. priklausantys pinigai -500 Eur. Taip pat remiantis teisminio nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis galima daryti išvadą, kad nusikalstamų veiksmų iniciatoriumi ir pagrindiniu vykdytoju buvo asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, kuris skambino R. Ž. ir, prisistatęs Swedbank darbuotoju, iš jos išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. S. kaltė, dėl jam inkriminuoto nusikaltimo yra įrodyta byloje surinktais įrodymais:
Iš nukentėjusiosios R. Ž. banko AB "Swedbank" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2017-05-04 atlikta bankinė operacija - 500 eurų pavedimas "Už baldus" J. S. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. II, b.l. 98).
Iš 2017-08-30 AB "Swedbank" pranešimo Nr. S/6895 matyti, kad prie R. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta 2017-05-04 17.27 val., 17.35 val., 17.43 val., 17.47 val., 17.53 val. iš kompiuterinių sistemų, kurių IP adresai 90.143.114.154, 90.140.247.16 (t. II, b.l. 113-114).
Iš atlikto IP adresų 90.143.114,154, 90.140.247.16 priklausomybės nustatymo matyti, kad IP adresas 90.143.114.154 2017-05-04 17.27 val., 17.35 val., 17.43 val., 17.47 val. priklausė telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), o IP adresas 90.140.247.16 2017-05-04 17.53 val. priklausė telefono abonentams Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. II, b.l. 121-122).
Iš telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos tarptautinio judriojo ryšio abonento identifikatoriaus (IMSI) kontrolės judriojo ryšio tinkluose nuo 2017-04-12 iki 2017-10-12 matyti, kad telefono abonentai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB "Tele2" operatoriui ir yra išankstinį apmokėjimo paslauga, jų priklausomybė nenustatyta (t. II, b.l. 158-164).
Iš įtariamosios J. S. banko AB "DNB bankas" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2017-05-05 į J. S. banko sąskaitą buvo gautas įeinantis mokėjimas - 500 eurų iš R. Ž., paskirtyje nurodyta: "už baldus". 2017-05-05 500 eurų buvo nurašyti kortele (išgryninti) AB "DNB bankas" bankomate, adresu Žemutinėje gatvė 47, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav. (t. II, b.l. 136-138).
Iš AB "DNB bankas" 2017-06-16 lydraščio Nr. 2017|30.89-143-1883 matyti, kad 2017-05-05 AB "DNB bankas" bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Žemutinėje g. 47, Švenčionėlių m., įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuota vaizdinė medžiaga, susijusi su banko "AB DNB bankas" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktomis operacijomis, pateikta informacinė laikmena (CD). (t. II, b.l. 143-144).
Iš 2018-01-31 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai informacinėje laikmenoje (CD), kurią pateikė AB "DNB bankas" 2017-06-16 su lydraščiu Nr. 2017|30.89-143- 1883. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašai užfiksuoti 2017-05-05 AB "DNB bankas" bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame adresu Žemutinė g. 47, Švenčionėliai, įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu užfiksuota, kad 2017-05-05 09.07 val. (vaizdo įraše rodomas laikas) prie bankomato, kuris yra adresu Žemutinė g. 47, Švenčionėliai, Švenčionių r. sav., ateina R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ji patikrina banko sąskaitą, tačiau grynųjų pinigų neišsiima. Tą pačią dieną, t.y. 2017-05-05 09.28 val. (vaizdo įraše rodomas laikas) prie bankomato, kuris yra adresu Žemutinė g. 47, Švenčionėliai, Švenčionių r., vėl ateina R. S., gim. 1998 m. Kairėje rankoje ji laiko gelsvos spalvos daiktą, panašų į piniginę, dešiniojoje rankoje ji turi kortelę, panašią į banko kortelę. Priėjusi prie bankomato, ji įdeda dešinėje rankoje laikytą kortelę į bankomatą, kairėje laiko šviesios spalvos (galimai auksinės) mobilaus ryšio telefoną liečiamu ekranu, kuriame kažką pasirenka (nematyti visiškai, kas yra mobilaus ryšio telefono ekrane), laiko mobilaus ryšio telefoną ir bankomato apačioje surenka kažkokią skaičių kombinaciją, pasižiūri į šoną per kairįjį petį, tebelaikydama mobilaus ryšio telefoną kairėje, dešiniąja ranka bankomato pagrindiniame lange kažką paspaudžia, vėl surenka skaičių kombinaciją bankomato apatiniame lange, atsidaro piniginę ir 09.29 val. matyti, kaip bankomatas išduoda grynuosius pinigus - matyti, kad viršutinis banknotas yra panašus į dešimties eurų banknotą, kai R. S. deda banknotus į piniginę, matyti, kad tai yra daugiau nei keturi banknotai, viršutiniai rusvos spalvos, apatiniai melsvos, tačiau kiek jų yra konkrečiai ir kokios tai kupiūros nematyti. R. S. pasižiūri, kokia tai suma, kokie banknotai, suskaičiuoja, šiuo momentu galima suskaičiuoti, kad tai yra mažiausiai 8 kupiūros, kokios konkrečiai tai kupiūros, dėl vaizdo įrašo kokybės nematyti. R. S. įsideda pinigus į piniginę, pasiima bankomato kortelę, įsideda ją taip pat į piniginę ir 09.30 val. ji nueina nuo bankomato ta pačia kryptimi, kaip ir atėjo (t. II, b.l. 145-148).
Iš 2018-01-29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos viršininko M. G. tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-4291 matyti, kad buvo atliktos telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi įtariamoji J. S., telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. S., ir telefono abonento Nr(duomenys neskelbtini), iš kurio R. Ž. skambino banko darbuotoju apsimetęs vyras, skambučių išklotinių analizė. Iš atliktos šių skambučių išklotinių analizės matyti, kad banko darbuotoju apsimetęs vyras (toliau - "sukčius") iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. Ž. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino 2017-05-04 17.08 val. (pokalbio trukmė 876 sek.), 17.22 val. (pokalbio trukmė 1800 sek.), 17.52 val. (pokalbio trukmė 923 sek.), 18.31 val. (praleistas skambutis), 2017-05-05 9.44 val. (praleistas skambutis), 9.56 val. (praleistas skambutis), 9.57 val. (praleistas skambutis), 11.23 val. (pokalbio trukmė 30 sek.), 11.24 val. (praleistas skambutis). R. Ž. „sukčiui“ pati nė karto neskambino (t.II,b.l.135-136,t.III,b.l.18-19,30-46).
Iš 2018-02-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtu laiku telefono abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi "sukčius", veikė bazinėse stotyse 3325, 3328, kurių adresas yra Gamyklų g. 8, Marijampolė (t. II, b.l. 135-136, t. III, b.l. 18-19, 30-46).
Iš 2018-01-29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos viršininko M. G. tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-4291 matyti, kad R. S. (telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) ir R. Ž. skambinęs banko darbuotoju apsimetęs vyras - "sukčius" (telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)) kontaktavo tiesiogiai tarpusavyje, t. y. R. S. fiksuotas iš "sukčiaus" 2017-05-02 09.50 val. įeinantis skambutis (pokalbio trukmė 40 sek., t. y. "sukčius" skambino R. S.), 09.52 val. išeinantis SMS (t. y. R. S. siuntė "sukčiui" SMS), 13.18 val. įeinantis skambutis (pokalbio trukmė 78 sek., t. y. "sukčius" skambino R. S.), 13.26 val. įeinantis skambutis (pokalbio trukmė 451 sek., t. y. "sukčius" skambino R. S.), 2017-05-05 09.17 val. įeinantis skambutis (pokalbio trukmė 58 sek., t. y. "sukčius" skambino R. S.), 09.31 val. (bandymas - išeinantis skambutis, t. y. R. S. skambino sukčiui), 10.07 val. įeinantis skambutis (pokalbio trukmė 41 sek., t. y. "sukčius" skambino R. S.), 10.09 val. įeinantis SMS (t. y. "sukčius" siultė R. S. SMS), 10.09 vai. išeinantis SMS (t. y. R. S. siuntė sukčiui SMS), 10.16 išeinantis SMS (t. y. R. S. siuntė "sukčiui" SMS), 10.20 vai. išeinantis SMS (t. y. R. S. siuntė sukčiui SMS). R. S. ir "sukčius" taip pat turėjo bendrų kontaktų - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių priklausomybė nenustatyta, su kuriais R. S. ir "sukčius" kontaktavo 2017-05-02, 2017-05-03, 2017-05-04, 2017-05-06 (t. II, b.l. 135-136, t. III, b.l. 18-19, 30-46).
Iš Marijampolės pataisos namų 2018-02-05 pranešimo Nr. 9/07-1423 matyti, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2017-05-04 - 2017-05-05 buvo Marijampolės pataisos namuose (t. III, b.l. 24).
Iš 2018-02-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti asmens, kuriam R. S. galimai perdavė apgaule įgytus, R. Ž. priklausančius 500 eurų, taip pat nepavyko nustatyti asmenų ir tikslaus jų skaičiaus, kurie galimai bendrai veikė ir bendrai su R. S., J. S. ir E. S. galėjo dalyvauti nusikalstamose veikose, kai apgaule iš R. Ž. buvo įgyti 500 eurų (t. IV, b.l. 14).
Pagal BK 182 str. 1 d. sukčiavimu pripažintinas svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas apgaule, savo ar kitų naudai. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Sukčiavimo išdavoje turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014). Pagal BK 215 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu bent vienos finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu. Neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento ar jo duomenų panaudojimas (BK 215 str. 1 d.), sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su nusikaltimu, numatytu BK 182 str. 1 d., kadangi sukčiaujama neteisėtai panaudojant mokėjimo priemonę.
Nors kaltinamasis E. S. ir nepripažino atlikęs objektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 182 str.1 d., pusės veiksmus, teigdamas, kad jis nežino kas pasinaudojo jo motinos J. S. sąskaitos numeriu darydamas nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis ir jo šeimos nariai yra kaltinami, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo galėjo sužinoti jo motinos sąskaitos numerį, kurį jis nurodydavęs kitiems kalintiesiems, kai nelegaliai pataisos namuose prekiavo modemais, USB jungtimis ir telefonais, tačiau ši kaltinamojo pozicija prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms: iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad R. S. (telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) ir R. Ž. skambinęs banko darbuotoju apsimetęs vyras - "sukčius" (telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)) kontaktavo tiesiogiai tarpusavyje, o tai reiškia, kad E. S. negalėjo nežinoti ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens tapatybės (jeigu jis pats nebuvo šio nusikaltimo ir iniciatoriumi-sumanytoju, ir vykdytoju), nes būtent iš to paties telefono numerio tą kartą buvo skambinta ir R. Ž., ir bendrauta su kaltinamojo seserimi R. S., o kitų asmenų, išskyrus kaltinamąjį, kurie tą kartą būtų bendravę ir su R. Ž., ir su R. S. nebuvo nustatyta. (t. II, b.l. 135-136, t. III, b.l. 18-19, 30-46). Visiškai neįtikėtinais atrodo sutapimai, kuomet, neva tai už E. S. nelegaliai parduotas pataisos namuose prekes ar prekę ( kaip teisme aiškino pats kaltinamasis) pinigai buvo pervesti į jo motinos sąskaitą tuo pat metu, kai darant jam inkriminuojamą nusikaltimą, kažkas tai į motinos sąskaitą perveda pinigų sumą tapačią iš R. Ž. apgaule pagrobtų pinigų kiekiui, t.y. 500 eurų. Jeigu taip ir būtų galėję nutikti, tai E. S. negalėjo nežinoti kas konkrečiai ir už kokią prekę jam pervedė pinigus, tačiau E. S. to asmens nenurodė. E. S. kaip bendrininkas (bendravykdytojas) turi atsakyti už padarytą nusikaltimą, nes be jo bendrininkavimo: tai jis bendrams nurodė sąskaitos, į kurią buvo pervesta apgaule užvaldyta pinigų suma, numerį ir tai jo prašymu sesuo nuėmė nuo savo motinos sąskaitos grynuosius pinigus ir perdavė juos pinigų atėjusiam nepažįstamajam, nusikaltimas nebūtų baigtas, t.y. būtent dėl šių jo veiksmų bendrininkai galėjo užvaldyti svetimą turtą ir nekliudomai juo disponuoti. Pažymėtina ir tai, kad pataisos namuose, kuriuose E. S. atlieka bausmę, nėra tokių kalinčių asmenų būrių (kaip teigia kaltinamasis), kuriuose nuteistieji būtų paskirstyti pagal padarytus nusikaltimus, t.y. nuteistų už sukčiavimą („sukčių“ būrys) ir pan.. Tai paliudijo teisme ir. Liudytojai A. K., A. P., S. V., kurie teigė, kad už įvairius nusikaltimus atliekantys bausmę nuteistieji turi galimybę tarpusavyje bendrauti, todėl ir E. S. tokią galimybę-bendrauti su už sukčiavimus nuteistais asmenimis-turėjo (t.III, b.l.22). Taip pat kaip neatitinkantys nustatytoms byloje aplinkybėms laikytini E. S. paaiškinimai, kad jis pataisos namuose prekiavo nemažais kiekiais (modemų, SIM kortelių ir pan.), ir gal būt todėl negali prisiminti visų savo pirkėjų vienas iš kurių, pagal jo gynybos versiją, panaudojo jam duotą motinos sąskaitą nusikaltimui, kuriuo jis ir jo šeimos nariai yra kaltinami šioje byloje. Iš liudytojo S. V. parodymų teisme matyti, kad Marijampolės pataisos namuose pastoviai vykdomos planinės ir neplaninės kratos (faktiškai kiekvieną dieną). Kratos atliekamos ne tik patalpose, kuriose gyvena įkalinti asmenys, bet ir atliekamos pačių nuteistųjų-asmens kratos. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad E. S. pataisos namuose sėkmingai „verslavo“ (nelegaliai pardavinėdamas kitiems nuteistiesiems aukščiau paminėtus daiktus nemažais kiekiais,) nors neatmetama galimybė, jog vieną kitą kartą jis ir galėjo kažką nelegalaus parduoti ar nupirkti. Tai, kad nukentėjusioji R. Ž. neatpažino kaltinamojo E. S. balso, kaip asmens, su kuriuo ji tą kartą kalbėjosi telefonu ir kuris iš jos apgaule įgijo elektroninės mokėjimo priemonės ir jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, nereiškia, kad, bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ar asmeniu, jis privalėjo bendrauti ir su nukentėjusiąja- sąskaitos savininke. Kaip aukščiau minėta, kaltinamasis pateikė bendrininkams savo motinos atsiskaitomosios sąskaitos numerį banke (į kurią vėliau buvo pervesti iš nukentėjusiosios sąskaitos apgaule įgyti pinigai), jau kitą rytą po neteisėto svetimų pinigų užvaldymo organizavo šių pinigų išgryninimą bankomate bei jų perdavimą nenustatytam asmeniui (tai darė kaltinime nurodytu laiku, skambindamas savo seseriai keletą kartų, iš telefono numerio, iš kurio buvo skambinta taip pat ir nukentėjusiajai). Įrodymai šioje baudžiamojoje byloje sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad buvo neteisėtai inicijuota ar atlikta viena finansinė operacija, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudojo tapatybės -R. Ž. prisijungimo prie banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Taigi šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys ir E. S., ne tik neteisėtai disponavo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis (BK 214 str.1d.), bet ir ,inicijuodamas ir atlikdamas finansinę operaciją svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis įgyvendino visus BK 215 str. 1 d., numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. To kaltininkas nesuprasti negalėjo ir to siekė tyčia. LR BK 26 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Tai subjektyvūs bendininkavimo požymiai. Iš byloje nustatytų (aukščiau nurodytų) aplinkybių matyti, kad E. S. neabejotinai bendravo ne tik su savo motina, seserimi, kurių prašė išgryninti apgaule įgytus ir į motinos sąskaitą pervestus pinigus, tačiau ir su tyrimo nenustatytais asmenimis (bendravykdytoju, kuris telefonu kalbėdamas su R. Ž. išviliojo jos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis bei padėjėju-asmeniu, kuriam R. S. perdavė bankamate išgrynintus pinigus). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje 2K-P-9/2009 konstatavo, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str.numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo ne kartą teistas, šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, dvi iš jo padarytų nusikalstamų veikų yra apysunkės, viena-nesunki. Jo atsakomybę sunkinančių ir/ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 str. nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jų motyvus ir tikslus (siekė drauge su kitu/kitais byloje nenustatytu nuteistuoju apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą), kaltinamojo asmenybę (buvo daug kartų baustas ir teistas), bausmės dydis parenkamas laikantis bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų. Bendrinant bausmę su neatlikta bausmės dalimi vadovaujamasi BK 3 str.1d., t.y. BK 64 str.3d.redakcija galiojusia nusikaltimo padarymo metu-2017-05-05, kurioje buvo įtvirtintos bausmės skyrimo, kai neatlikus busmės padaryta nauja nusikalstama veika, švelnesnės nuostatos, nei naujojoje šios teisės normos redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017-m. spalio 6 d. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. vertinamos kaip padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 6 d.), o po to prie subendrintos bausmės iš dalies pridėtina pagal BK 214 str. 1 d. paskirta bausmė, nes veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį.
Skiriant galutinę bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, už šioje byloje E. S. inkriminuotus nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė subendrintina su ankstesniais teismų nuosprendžiais kaltinamajam paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-08-20 nutartimi (subendrinta -7 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė) iš dalies bausmes sudedant, į bausmės laiką įskaitant pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmes bei nuosprendžiuose nurodytus laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpius.
Nukentėjusiosios R. Ž. civilinis ieškinys yra pgrįstas, todėl tenkinamas visiškai ir 500 eurų priteisiami iš nusikaltimais turtinę žalą padariusio asmens –E. S. (t.II,b.l.175).
Kaltinime J. S. ir R. S. pagal BK 182 str.1 d.. yra nurodyti jų kaip bendravykdytojų atlikti veiksmai, t.y. jos kaltinamos, kad , veikdamos bendrininkų grupėje su savo broliu E. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą - pinigus: 2017 m. gegužės 4 d. laikotarpiu nuo 17.08 val. iki 17.52 vai. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino tris kartus R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., į UAB „Tele2“ abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė banko AB "Swedbank" darbuotoju T. P. iš Vilniaus, ir apgaule, teigdamas, kad R. Ž. vardu pasinaudojus jos vardu ir banko sąskaita, t. y. apgaule, sudarytos sutartys su greitaisiais kreditais, kad yra "nurašomi" pinigai, nurodė, kad nedelsiant reikia užblokuoti sąskaitą ir nurodė padiktuoti banko AB "Swedbank" prisijungimo kodus, R. Ž. padiktavo savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo patvirtinimo duomenis: jai suteiktą vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodų kortelės duomenis, slaptažodį, tokiu būdu neteisėtai įgijo R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir šiais veiksmais J. S. ir R. S. kaltinamos nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
Tap pat kaltinamos tuo, kad veikdamos bendrininkų grupėje, neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent: jos, veikdamos bendrininkų grupėje su savo broliu E. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą - pinigus: 2017 m. gegužės 4 d. laikotarpiu nuo 17.27 val. iki 17.53 vai. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo per internetines prieigas, kurių IP 90.143.114.154 ir IP 90.140.247.16, kurios tuo metu priklausė mobiliojo ryšio abonentui Nr. 8- 609-28512 , kuris yra išankstinė apmokėjimo paslauga, kurio priklausomybė nenustatyta, pasinaudojus aukščiau aprašytoje vietoje ir aprašytu nusikalstamu būdu įgytais R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, banko AB "Swedbank" internetinėje svetainėje atliko finansinę operaciją: atliko 500 euro mokėjimo pavedimą R. Ž. vardu į J. S. banko AB "DNB bankas" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: "Už baldus", tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, neteisėtai panaudodama R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis; šiais savo veiksmais jos kaltinamos nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Taip pat kaltinamos tuo, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jos, veikdamos bendrininkų grupėje su savo broliu E. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą - pinigus: 2017 m. gegužės 4 d. laikotarpiu nuo 17.08 vai. iki 17.52 vai. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino tris kartus R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., į UAB „Tele2“ abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatė banko AB "Swedbank" darbuotoju T. P. iš Vilniaus, ir apgaule, teigdamas, kad R. Ž. vardu pasinaudojus jos vardu ir banko sąskaita, t. y. apgaule, sudarytos sutartys su greitaisiais kreditais, kad yra "nurašomi" pinigai, nurodė, kad nedelsiant reikia užblokuoti sąskaitą ir nurodė padiktuoti banko AB "Swedbank" prisijungimo kodus, R. Ž. padiktavo savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo patvirtinimo duomenis: jai suteiktą vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodų kortelės duomenis, slaptažodį, ir tą pačią dieną - 2017 m. gegužės 4 d. laikotarpiu nuo 17.27 vai. iki 17.53 vai. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo per internetines prieigas, kurių IP 90.143.114.154 ir IP 90.140.247.16, kurios tuo metu priklausė mobiliojo ryšio abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išankstinė apmokėjimo paslauga, kurio priklausomybė nenustatyta, pasinaudojęs nusikalstamu būdu įgytais R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti banko AB "Swedbank" internetinėje svetainėje atliko finansinę operaciją: atliko 500 euro mokėjimo pavedimą R. Ž. vardu į J. S. banko AB "DNB bankas" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodydama: "Uz baldus", ir E. S. telefonu davė nurodymą R. S. dėl apgaulės būdu įgyto turto paskirstymo, o būtent: R. S., vykdydama E. S. nurodymus, gautus telefonu, pinigus išgrynino: 2017 m. gegužės 5 d. AB „DNB bankas“ bankomate, esančiame Žemutinėje g. 47, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., iš J. S. banko AB "DNB bankas" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė (išgrynino) 500 euro, ir vykdydama telefonu gautus E. S. nurodymus, 2017 m. gegužės 5 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie savo namų - daugiabučio, esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., perdavė pinigus - 500 euro - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą: R. Ž. priklausantį turtą (pinigus) - 500 euro; šiais savo veiksmais R. S. kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Išanalizuotų kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad J. S. ir R. S. padarė joms inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 182 str.1 d., 214 str.1 d., 215 str.1 d., t.y., kad bendrininkaudamos su kaltinamuoju bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo, kaltinamojo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą, įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis, bei neteisėtai atliko finansines operacijas.
Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas privalėjo teismui pateikti neginčijamus J. S. ir R. S. kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str.3 d.) Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo (BK 14 str.). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str.). Subjektyviąją nusikaltimo pusę sudaro subjektyvių požymių, apibūdinančių pavojingą veiką ir pasekmes, visuma. Prie subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę sudarančių požymių priskiriami kaltė, nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas. Tik šių požymių visuma parodo asmens sąmonės ir valios ryšį su pavojinga veika ir pasekmėmis, atspindi asmens viduje vykstančius psichinius procesus darant pavojingą veiką. Šių procesų eigą galima išaiškinti tik esant objektyviems duomenims. Prie objektyvių duomenų priskiriamos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, veikimo pobūdį, kaltininko elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, konkrečią nusikaltimo padarymo situaciją, kaltininko asmenybę. Šių aplinkybių visuma leidžia tiksliai parodyti subjektyviąją padaryto nusikaltimo pusę. J. S. ir R. S. kaltinamos nusikaltimų, numatytų BK 215 str.1 d., 214 str.1 d., 182 str. 1 d., padarymu bendrininkaujant su kaltinamuoju ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu ar pritariančiais veiksmais. Apie bendrininkų susitarimą padaryti nusikalstamą veiką, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes. Pagal BK 24 str. 1–3 d. nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Nekaltumo prezumcija reikalauja, kad kaltinamų asmenų kaltė būtų įrodyta neginčijamai, atmetus visas kitas galimas versijas, negali būti grindžiama tik prielaidomis, kuriomis laikomi įrodymais nepagrįsti, neįrodyti faktai. Nustatyta, kad J. S. savo sūnui E. S. leido pasinaudoti savo banko sąskaita, nurodė savo sąskaitos numerį ( jis ją žinojo dar prieš pradėdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę- motinos sąskaitos numerį turėjo pasižymėjęs savo užrašų knygelėje, kurią turėjo pataisos namuose). Šios aplinkybės kaltinamoji niekada neneigė. Kaltinamoji taip pat parodė, kad nors jos sūnus E. S. ir buvo daug kartų teistas (šiuo metu atlieka bausmę), tačiau ji juo pasitikėjo kaip motina sūnumi: kad jis savo artimiesiems -jai ir savo seseriai R. S. nieko blogo nepadarys (turima omenyje. kad neįtrauks jų į nusikaltimo padarymą), todėl ji ir sutiko išgryninti į jos sąskaitą pervestus pinigus. Sukčiavimas R. Ž. atžvilgiu pasireiškė apgaulės būdu telefonu išviliojant elektroninės bankininkystės duomenis ir jų pagalba pasisavinant sąskaitoje esančius pinigus. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie kaltinamųjų J. S. ir R. S. tyčios buvimą. Asmuo, kuriam kaltinamasis E. S. perdavė sąskaitos numerį į kurią buvo pervesti apgaule įgyti pinigai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nors ir nustatyta, kad nukentėjusiosios R. Ž. elektroninės bankininkystės duomenys apgaule įgyti paskambinus telefonu iš Marijampolės pataisos namų.
Preziumuoti, kad kaltinamųjų (J. S. ir R. S.) veiksmuose yra tyčia, kad žinojo, kokiu tikslu suteikia sąskaitos numerį ir nuima grynuosius pinigus, tokioje situacijoje esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo, kadangi nepaneigta versija, kad jos galėjo pačios būti apgautos, įtikintos piktnaudžiaujant pasitikėjimu, kad nieko nusikalstamo nėra, kad sąskaita tikrai reikalinga tam, kad į ją būtų pervesti pinigai -ar tai skolos grąžinimui, ar tai mokant už realizuotą prekę.Kaltinamosios savo kaltę neigia, o byloje surinkti įrodymai tik patvirtina padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau neįrodo aplinkybės, kad kaltinamosios žinojo apie daromas nusikalstamas veikas ir tai žinodamos bendrininkavo.
BK 214 str.1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Kaltinime neatskleista, kaip pasireiškė kaltinamųjų R. S. ir J. S. bendrininkavimas šio nusikaltimo padaryme. Teismas konstatuoja, kad ši nusikalstama veika R. S. ir J. S. inkriminuota nepagrįstai, kadangi jos neatliko nei vieno objektyviosios šios nusikaltimo pusės veiksmo, bet to nėra jokių duomenų, kad jos būtų žinojusios apie tokios nusikalstamos veikos darymą, ją organizavę, sukurstę ar padėję ją daryti, todėl išteisintinos neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d..
BK 215 str.1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Kaltinime neatskleista, kaip pasireiškė kaltinamųjų R. S. ir J. S. bendrininkavimas šio nusikaltimo padaryme. Teismo nuomone jis pasireiškė tuo, kad J. S. suteikė savo sąskaitos numerį kitam asmeniui-savo sūnui, kuris pasinaudodamas jos suteiktos sąskaitos numeriu galėjo atlikti neteisėtą finansinę operaciją pasinaudodamas neteisėtai įgytais nukentėjusiosios R. Ž. elektroninės bankininkystės duomenimis, t.y. ji nebuvo nusikaltimo bendravykdytoja, o padėjėja. Tačiau baudžiamoje byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad J. S. būtų žinojusi, kad į jos banko sąskaitą bus atlikta neteisėta finansinė operacija. Teismas konstatuoja, kad ši nusikalstama veika J. S. inkriminuota nepagrįstai, kadangi ji neatliko nei vieno objektyviosios šios nusikaltimo pusės veiksmo, nėra jokių duomenų, kad ji būtų žinojęs apie tokios nusikalstamos veikos darymą, todėl išteisintina neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d. Tais pačiais motyvais išteisintina dėl šio nusikaltimo padarymo ir R. S., juolab, kad ji niekam savo sąskaitos ir elektroninės bankininkystės duomenų nedavė ir svetimais duomenimis neteisėtai nesinaudojo (motinos paprašyta ir su jos leidimu ji teisėtai pasinaudojo J. S. banko kortele išgryninant pinigus bankomate), todėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė.
Kadangi pateiktame kaltinime nurodomi J. S. ir R. S. veiksmai, tačiau nenurodoma, kuo pasireiškė kaltinamųjų suvokimas apie kitų asmenų daromus nusikalstamus veiksmus (kad būtų būtinas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis - tyčia įvykdyti nusikalstamas veikas), o byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo teigti, kad R. S. ir J. S. būtų žinojusios apie daromas nusikalstamas veikas ir tai žinodamos, kaip nusikaltimų bendrininkės, būtų padėjusios šiuos nusikaltimus įvykdyti, ir teisminio nagrinėjimo metu tai nebuvo įrodyta, todėl ir darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamosios padarė nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamos, todėl jos dėl šių nusikalstamų veikų išteisintinos (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 303 str. 1 d., 2d.,5 d. 2 p., 304 str., 305 str. 1d., 3 d., 307 str. 1d.,4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1d. ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d., ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal LR BK 215 str.1d. ir 182 str.1d.subendrinti apėmimo būdu-griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, o pagal 214 str.1d. -iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti subendrintą bausmę -1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis šią subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2018-02-14 nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-14 nutartimi subendrinta su 2018-01-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018-05-07 nutartimi, paskirta 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme), paskiriant galutinę subendrintą 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-08-20 nutartimi paskirta subendrinta 7 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, (kuri paskirta subendrinus Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-05-29 nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 2018-06-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartimi paskirta 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme,) ir E. S. šioje baudžiamojoje byloje paskirti galutinę subendrintą- 8 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką visiškai įskaitant pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmes bei nuosprendžiuose nurodytus laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpius.
J. S. ir R. S., kaltintas padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str.1 d., 214 str.1 d., 215 str.1 d., išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo darant šiuos nusikaltimus.
iteisintosioms paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinį ieškinį patenkinti ir iš E. S. priteisti 500 Eur nukentėjusiajai R. Ž. turtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.