Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiųjų I. Ž. , E. Ž. ir G. Ž. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-10 nutarties, kuria privataus kaltinimo bylos procesas dėl G. Ž. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir BK 155 straipsnio 1 dalį nutrauktas ir byla perduota prokurorui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-10-06 I. Ž. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama iškelti baudžiamąją bylą G. Ž. dėl to, kad jis 2008-10-06, apie 24.00 val., 2008-10-24, apie 03.00 val., 2008-11-17, 2008-12-22, apie 22.00 val., 2009-05-10, apie 10.30 val., 2009-05-11, apie 20.00 val., adresu Tauro 2-oji g. 23, Klaipėdoje, būdamas neblaivus, įžeidinėjo ją ir vaikus G. Ž. , E. Ž. bei trukdė jiems ilsėtis. Dėl šių G. Ž. veiksmų I. Ž. , G. Ž. ir E. Ž. kaltina jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. Ž. pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis 2009-05-10, apie 10.30 val., ranka trenkė G. Ž. į nugarą, o 2009-05-11, apie 20.00 val., ranka trenkė E. Ž. per galvą. Dėl šių G. Ž. veiksmų I. Ž. , G. Ž. ir E. Ž. kaltina jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 straipsnio 1 dalyje.

Skundžiama nutartimi privataus kaltinimo bylos procesas dėl G. Ž. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 155 straipsnio 1 dalį nutrauktas ir byla perduota prokurorui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 155 straipsnio 1 dalyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 407 straipsnį priskiriamos veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, kada paaiškėjus, jog galėjo būti padaryta BPK 407 straipsnyje nurodyta veika, procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka. Pagal BPK 409 straipsnio 1 dalį, jeigu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Taigi pagal minėtas BPK nuostatas ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 155 straipsnio 1 dalyje, turėjo teisę pradėti ir prokuroras, jeigu buvo konstatuota bent viena iš BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytų dviejų aplinkybių, tai yra 1) jeigu ši veika turėjo visuomeninę reikšmę arba 2) jeigu žala buvo padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime pabrėžė, kad pagal BPK 409 straipsnio 1 dalį prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos, kai nėra nė vienos iš BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų – ta veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nėra padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Aiškindamas BPK 409 straipsnio 1 dalies vartojamas formuluotes, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ yra talpi bei sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas. Taip pat Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad visais atvejais, kai prokuroras įgyvendina savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje, taip pat visais atvejais, kai prokuroras atsisako šiuos įgaliojimus įgyvendinti, jo sprendimas turi būti pagrįstas teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečiai forma turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas, esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytai bent vienai aplinkybei, pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi surašyti motyvuotą sprendimą, paprastai yra priimamas nutarimas (BPK 30 str.), kuriame turi būti nurodyti išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą.

Pagal BPK 409 straipsnio 4 dalį, jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui.

Šioje byloje I. Ž. 2009-10-06 kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama patraukti baudžiamojon atsakomybėn G. Ž. dėl to, kad jis 2008-10-06, apie 24.00 val., 2008-10-24, apie 03.00 val., 2008-11-17, 2008-12-22, apie 22.00 val., 2009-05-10, apie 10.30 val., 2009-05-11, apie 20.00 val., adresu Tauro 2-oji g. 23, Klaipėdoje, būdamas neblaivus, įžeidinėjo ją, G. Ž. ir E. Ž. bei trukdė jiems ilsėtis. Dėl šių G. Ž. veiksmų I. Ž. , G. Ž. ir E. Ž. kaltina jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. Ž. privataus kaltinimo tvarka pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis 2009-05-10, apie 10.30 val., ranka trenkė G. Ž. į nugarą, o 2009-05-11, apie 20.00 val., ranka trenkė E. Ž. per galvą. Dėl šių G. Ž. veiksmų I. Ž. , G. Ž. ir E. Ž. kaltina jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-01-10 nutartimi privataus kaltinimo bylos procesą dėl G. Ž. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 155 straipsnio 1 dalį nutraukė ir bylą perdavė prokurorui motyvuodamas tuo, kad teismo posėdyje surinkti duomenys leidžia manyti, kad G. Ž. turi būti pateiktas kaltinimas ne pagal K 140 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o dėl šios veikos turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, todėl remdamasis BPK 409 straipsnio 4 dalimi, teismas procesą nutraukė ir bylos medžiagą perdavė prokurorui. Teismas taip pat konstatavo, kad kartu turi būti atliktas tyrimas ir dėl kaltinimų G. Ž. pagal BK 155 straipsnio 1 dalį. Tačiau su tokia Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada negalima sutikti. Žemesnysis teismas, kaip teisingai nurodoma nukentėjusiųjų atstovo skunde, nepagrįstai nurodė, kad G. Ž. turi būti pateiktas kaltinimas ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o pagal šio straipsnio 2 dalį. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismui I. Ž. pateikto skundo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, kaltinant G. Ž. nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu, matyti, kad G. Ž. pareikšti kaltinimai dėl I. Ž. bei nepilnamečių E. Ž. ir G. Ž. įžeidimo pagal 155 straipsnio 1dalį ir dėl smurto prieš E. Ž. ir G. Ž. pavartojimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį G. Ž. pareikšti dėl to, kad jis 2009-05-10, apie 10.30 val., ranka trenkė G. Ž. į nugarą, o 2009-05-11, apie 20.00 val., ranka trenkė E. Ž. per galvą, tai yra prieš nepilnamečius pavartojo smurtą. Tuo metu, kai G. Ž. , kaip teigiama privataus kaltinimo skunde, pavartojo smurtą prieš E. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini), jiems buvo suėję keturiolika metų, todėl žemesnysis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad G. Ž. kaltinimas dėl smurto pavartojimo turi būti kvalifikuojamas ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Esant šioms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada dėl privataus kaltinimo proceso nutraukimo ir bylos medžiagos perdavimo prokurorui BPK 409 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, tai yra kai nagrinėjant privataus kaltinimo bylą paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, yra nepagrįsta. Priešingai žemesniojo teismo išvadai, byloje nenustatyta, kad G. Ž. kaltinimas turi būti pateiktas ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o pagal šio straipsnio 2 dalį. Taigi apylinkės teismas nurodė neteisingą bylos nutraukimo ir perdavimo prokurorui pagrindą. Esant šioms aplinkybėms skundžiama nutartis naikintina.

Advokato H. Mackevičiaus skunde nurodoma, jog teismui buvo pateiktas prašymas bylos dalį dėl G. Ž. veiksmų pavartojant smurtą prieš nepilnamečius perduoti prokurorui kaip turinčią visuomeninę reikšmę. BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos, jų nenurodė ir žemesnysis teismas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinimai G. Ž. pareikšti šeimos narių, kurių santykiai yra itin konfliktiški dėl prasidėjusio civilinio proceso dėl santuokos nutraukimo. G. Ž. kaltinamas dėl veikų, kurios, kaip matyti iš pačių nukentėjusiųjų privataus kaltinimo skundo turinio visumos, padarytos buitinių konfliktų metu šeimos gyvenamojoje patalpoje, todėl, aukštesniojo teismo nuomone, tokios veikos negalima laikyti kaip turinčios visuomeninę reikšmę. Ši veika nesukėlė jokio rezonanso visuomenėje. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas. Tuo tarpu G. Ž. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pareikšti kaltinimai dėl smurto prieš E. Ž. ir G. Ž. pavartojimo patys savaime dar nelemia tokios nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės. Be to, nukentėjusieji 2009-10-06 pateikdami teismui privataus kaltinimo skundą šios aplinkybės nenurodė, tokio pobūdžio prašymą nukentėjusiųjų atstovas pareiškė tik 2010-01-19 bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu. Iki to laiko nukentėjusieji nesiskundė, kad taip yra varžomos jų teisės.

Esant šioms aplinkybėms žemesniojo teismo nutartis naikintina, o byla perduotina nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-10 nutartį panaikinti ir bylą pagal nukentėjusiųjų I. Ž. , E. Ž. ir G. Ž. skundą privataus kaltinimo tvarka grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kitam teisėjui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.