- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- AN2.9.-794-939/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00688-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pažeidėjas
- B. Š.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. Š., jos atstovui advokato padėjėjui G. M., vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei R. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, neįgaliosios, vidurinio išsilavinimo, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. rugsėjo 9 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas R. P. B. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji panaudojo tėvų valdžią priešingai savo nepilnamečio sūnaus M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), interesais, nes sūnaus M. Š. akivaizdoje 2014 m. rugsėjo 8 d. apie 14.00 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme necenzūriniais žodžiais pavadino buvusį sutuoktinį ir vaiko tėvą V. Š., kalbėjo su V. Š. pakeltu balso tonu, tokiu elgesiu sukeldama neigiamas emocijas mažamečiui vaikui. Šiais veiksmais B. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
B. Š. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 8 d. apie 14.00 val. į jos namus atėjo išgėręs buvęs sutuoktinis V. Š., kuris ją vadino necenzūriniais žodžiais, girdint nepilnamečiui sūnui M. Š.. Ji V. Š. necenzūriniais žodžiais nevadino.
Teismo posėdžio metu B. Š. paaiškino, kad su pažeidimu nesutinka. Konfliktą pradėjo V. Š., jis šaukė ant jos, vadino necenzūriniais žodžiais. Ji nešaukė ant V. Š., o tik garsiai pasakė, nes V. Š. buvo neblaivus, o girtas jis neprigirdi. Ji tik garsiai pasakė ir pavadino V. Š. alkoholiku ir bomžu. Sūnus M. tuomet buvo kambaryje. Ji sūnui nesukėlė neigiamų emocijų, jis net negirdėjo, ką ji pasakė. Inspektorius P. jai pasakė, kad jie (Š.) jam nusibodę, jis parašys jai ir Š. protokolus, tegu tuomet teismas sprendžia. Sūnus jai pasakojo, kad nelabai suprato, kai jį apklausinėjo pareigūnas P., jis buvo pasimetęs prie pareigūno ir vaiko teisių apsaugos specialistės. Ji mano, kad sūnus apklausos metu tikrai negalėjo pasakyti tokių žodžių, kad jam buvo sukeltos neigiamos emocijos, jis nesupranta šių žodžių prasmės.
Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena su mama (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. Tėvas gyvena lauko virtuvėje, esančioje tame pačiame kieme. Jo tėvai išsiskyrę. Tėvas geria landynėse, po kelias paras negrįžta, grįžęs girtas barasi su mama. Rugsėjo 8 d. tėvas eilinį kartą iškeikė mamą namo priemenėje ir išėjo. Mama jam sakė išeiti ir jos nekeikti. Mama nesibarė, tik tėvui garsiau pasakė, nes tėtė neprigirdi. Kuomet tėtis keikė mamą, jis buvo kambaryje, todėl girdėjo tėvą keikiant mamą. Apklausiamas jis nesakė, kad tėvų konfliktas jam sukėlė neigiamas emocijas, jam dėl tėvo keiksmų kyla neigiamos emocijos, ir jis apklausiamas sakė, jog jam tėvas sukelia neigiamas emocijas. Su mama jis labai gerai sutaria ir pergyvena dėl mamos, kai ją bara tėvas.
Liudytojas R. P. paaiškino, kad B. Š. šiais metais penkis kartus kreipėsi dėl neblaivaus buvusio sutuoktinio V. Š. koliojimosi. V. Š. turi problemų dėl alkoholio. Apklausus V. Š., šis nurodė, kad B. Š. jį taip pat iškeikė. Vaikas pasakė, kad mama irgi šaukė. Todėl abiems tėvams buvo surašyti protokolai pagal ATPK 181 straipsnį. B. Š. protokolas buvo surašytas pirmą kartą. M. Š. jis apklausė, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei. V. Š. buvo apklaustas namuose, atrodo, kad ne tą pačią dieną, apklausiamas jis atrodė normalios būsenos, su juo buvo galima kalbėtis.
B. Š. atstovas advokato padėjėjas G. M. nurodė, kad byla yra niekinė. V. Š. buvo apklaustas neblaivus. B. Š. pati pripažino, kad ji V. Š. pavadino bomžu ir alkoholiku. Šie žodžiai nelaikytini įžeidimu. B. Š. kalbėjo pakeltu tonu, nes V. Š. neprigirdi.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nes nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Ištyrus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius duomenis - administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2014 m. rugsėjo 8 d. B. Š. rašytinį pareiškimą, 2014 m. rugsėjo 8 d. V. Š. rašytinį paaiškinimą, 2014 m. rugsėjo 9 d. B. Š., M. Š. rašytinius paaiškinimus, asmens blaivumo testą, kuriame užfiksuota, jog V. Š. 2014 m. rugsėjo 8 d. 15.05 val. nustatytas 2,28 promilių girtumas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. Š. atstovo advokato padėjėjo G. M. teismui pateiktus Prienų pedagoginės psichologinės tarnybos dokumentus dėl M. Š. specialiųjų ugdymosi poreikių, kuriuose užfiksuota, kad 2012 m. kovo 20 d. M. Š. nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai, B. Š. ir M. Š. paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad B. Š. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Byloje nenustatyta duomenų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. Š. teiginių, kad ji nepilnamečio sūnaus M. Š. akivaizdoje nešaukė ant V. Š., o tik garsiai jam kalbėjo, nes V. Š. neprigirdi, nevartojo V. Š. atžvilgiu necenzūrinių žodžių bei kad jos toks elgesys nesukėlė neigiamų emocijų jos nepilnamečiui sūnui M. Š..
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis adm. bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N444-1315/2008, Nr. N62-3686/2008).
ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.
M. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo mama nešaukė, tik garsiai kalbėjo su tėvu, nes šis neprigirdi. Analogiškai savo elgesį paaiškino ir pati B. Š.. V. Š. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad B. Š. jam atėjus neblaiviam į kiemą, jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Tai yra, M. Š. ir V. Š. parodymai dėl B. Š. elgesio iš esmės skiriasi. Iš V. Š. rašytinio paaiškinimo, esančio administracinio teisės pažeidimo medžiagoje matyti, kad V. Š. apklaustas 2014 m. rugsėjo 8 d. Iš byloje esančio asmens blaivumo testo, matyti, jog V. Š. 2014 m. rugsėjo 8 d. 15.05 val. nustatytas 2,28 promilių girtumas. Darytina išvada, jog V. Š. apklaustas neblaivus, todėl jo rašytiniai paaiškinimai nelaikytini patikimais. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. nuolat kelia konfliktines situacijas su buvusia sutuoktine B. Š., priekaištauja jai dėl bendravimo su kitais vyrais, pagal B. Š. pareiškimus dėl jo netinkamo elgesio jis yra ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl, būdamas neblaivus, duodamas parodymus jis tikėtina turėjo motyvų B. Š. neteisingai apkaltinti padarius pažeidimą. Esant nurodytomis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad V. Š. duoti parodymai dėl B. Š. elgesio nelaikytini patikimais ir teismas jais nesivadovauja.
Teismo nuomone, B. Š. išsakyti V. Š. atžvilgiu žodžiai „alkoholikas“, „bomžas“, nėra necenzūriniai, ir įžeidžiantys. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinama ne tik semantinė atskirų žodžių prasmė, bet ir kontekstas, kuriame tie žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne. Byloje nėra duomenų, kad šie žodžiai būtų įžeidę V. Š., ar būtų pasakyti, turint tikslą jį įžeisti. Taip pat byloje nėra jokių kitų duomenų, išskyrus V. Š. rašytinį 2014 m. rugsėjo 8 d. paaiškinimą, kad B. Š. V. Š. būtų vadinusi kitais jo nurodytais necenzūriniais žodžiais.
Įvertinus byloje esančius duomenis, nesant objektyvios galimybės paneigti B. Š. teiginių, kad ji nepilnamečio sūnaus M. Š. akivaizdoje nešaukė ant V. Š., o tik garsiai jam kalbėjo, nes V. Š. neprigirdi, nevartojo jo atžvilgiu necenzūrinių žodžių bei kad jos toks elgesys nesukėlė neigiamų emocijų jos nepilnamečiui sūnui M. Š. bei atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės teismų praktikoje vertinamos kaltinamojo (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) naudai, konstatuotina, kad B. Š. nepilnamečio sūnaus M. Š. teisių ir interesų nepažeidė, nes neatliko veiksmų, priešingų M. Š. interesams, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant B. Š. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant B. Š. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.