Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo VĮ Lietuvos oro uostai apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovui VĮ Lietuvos oro uostai dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino darbų atlikimo faktą, tačiau visiškai nevertino tos aplinkybės, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai, darbų rezultatas nebuvo perduotas atsakovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Iš sisteminės sutarties nuostatų analizės akivaizdu, kad pagrindas ieškovui reikalauti bet kokio apmokėjimo pagal sutartį yra galutinis projekto ir brėžinių pateikimas, sutarties šalių pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, pateikta PVM sąskaita-faktūra, atsakovo patvirtinimas, kad projektavimo paslaugos atitiko sutartį ir atsakovo lūkesčius, nors priėmimo-perdavimo aktas ir nėra pasirašytas. Tačiau atsakovui nebuvo perduotas galutinis interjero koncepcijos projektas ir brėžiniai. Prie ieškovo pateikto atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pridėta interjero koncepcija yra didesnės apimties nei elektroniniais laiškais atsakovui siųstas informacija, į šios koncepcijos turinį įdėti brėžiniai bei sąmatas pagrindžiantys komerciniai pasiūlymai. Be to, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas nėra pasirašytas nei atsakovo, nei UAB „A2 design“, nėra pateikti įrodymai, kad atsakovas gavo šį aktą ir jame nurodytus dokumentus. Tai įrodo, kad interjero koncepcija nebuvo sukurta ir perduota atsakovui visa apimtimi.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Atsakovas nepaaiškina, ką jis laiko tinkamu ar netinkamu darbų atlikimu. Atsakovas niekada nekvestionavo UAB „A2 design“ atliktų darbų rezultato kokybės atžvilgiu. Tik iškėlus bylą teisme, atsakovas nurodė, kad UAB „A2 design“ nevertino atsakovo pastabų dėl projekto sprendinių bei dėl projekto įgyvendinimo sąmatos. Šio atsakovo argumento nepagrįstumą įrodo UAB „A2 design“ generalinio direktoriaus atsakovo atstovui siųsti elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad UAB „A2 design“ atsižvelgė į atsakovo pastabas, pageidavimus dėl darbų, medžiagų kainų ir pateikė keletą galimų variantų projekto įgyvendinimui su sąmatomis.

2010-07-22 ir 2010-07-23 elektroniniai laiškai patvirtina, kad darbų rezultatas atsakovui buvo perduotas sutartyje nustatytais terminais. 2010-08-02 pranešime dėl sutarties nutraukimo atsakovas nenurodė, dėl kokios priežasties vienašališkai nutraukia sutartį. Atsakovas niekada nereiškė UAB „A2 design“ pretenzijų dėl nesavalaikio darbų vykdymo.

Atsakovo pozicija, kad, nesant abiejų šalių pasirašyto darbų perdavimo-priėmimo akto, neprivaloma mokėti už faktiškai rangovo atliktus darbus, yra juridiškai neteisinga. UAB „A2 design“ atsakovui siųsta PVM sąskaita-faktūra A2 Nr.182 ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo grąžinti, nebuvo nei žodžiu, nei raštu nurodyta, kad su atliktų darbų apimtimi ar kainomis nesutinkama, todėl laikytina, per perduoti darbai yra priimti.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „A2 design“ ir atsakovas 2010-06-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB „A2 design“ įsipareigojo sukurti Vilniaus oro uosto terminalo keleivių atvykimo/bagažo išdavimo salės interjero koncepciją, pateikiant reikiamus brėžinius, o atsakovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti 5 000 Lt. UAB „A2 design“ įsipareigojo atlikti projektavimo parbus ir perduoti juos atsakovui pagal perdavimo-priėmimo aktą per 14 kalendorinių dienų nuo avanso gavimo dienos. Atsakovas 2010-07-08 sumokėjo UAB „A2 design“ 3 000 Lt avansą. Paslaugų sutarties 6.2.p. nustatyta, kad atsakovas turi teisę bet kuriuo metu vienašališkai nutraukti šią sutartį, tokiu atveju atsakovas įsipareigoja visiškai atsiskaityti su UAB „A2 design“ už iki sutarties nutraukimo dienos suteiktas kokybiškas ir sutarties sąlygas atitinkančias paslaugas. 2010-08-02 raštu atsakovas pranešė UAB „A2 design“, kad vienašališkai nutraukia paslaugų teikimo sutartį šios sutarties 6.2. p. pagrindu nuo 2010-08-06. UAB „A2 design“ 2010-08-09 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą A2 Nr.182 3 993 Lt sumai. 2014-07-15 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „A2 design“ perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovą pagal 2010-06-30 paslaugų teikimo sutartį.

Iš UAB „A2 design“ atsakovui siųstų elektroninių laiškų ir jų priedų (111-137 b.l.) matyti, kad UAB „A2 design“ vykdė paslaugų teikimo sutartį – sukūrė naują koncepciją oro uosto keleivių atvykimo zonai, pateikė projektinius pasiūlymus naujai koncepcijai - 3D vizualizacijas, parinko ir pasiūlė medžiagas ir spalvas. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad UAB „A2 design“ atsižvelgė į atsakovo pageidavimus dėl koncepcijos sprendinių ir įgyvendinimo sąmatos, nes pateikė keletą galimų pigesnių sprendimų, laikantis tos pačios koncepcijos (kolonų apipavidalinimui, lubų ir sienų apšvietimui, lubų įrengimui). Atsakovas nei paslaugų sutarties vykdymo metu, nei 2010-08-02 rašte dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, nei vėliau nereiškė UAB „A2 design“ jokių pretenzijų nei dėl pasiūlytų naujos koncepcijos sprendinių, nei dėl atlikimo terminų. Tokias pretenzijas atsakovas pradėjo reikšti tik to, kai ieškovas 2014-06-21 pranešimu pareikalavo atsakovą sumokėti ieškovui už pagal paslaugų sutartį UAB „A2 design“ atliktus darbus. Tačiau šios pretenzijos yra nekonkrečios, atsakovas nenurodė, kokių pagrįstų atsakovo pastabų naujai koncepcijai nevertino UAB „A2 design“, kokį biudžetą atsakovas planavo naujos koncepcijos įgyvendinimui, kad UAB „A2 design“ apie šį biudžetą žinojo, tačiau į jį, rengdamas naują koncepciją, neatsižvelgė.

Nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad paslaugų sutarties vykdymo klausimais UAB „A2 design“ bendravo su neįgaliotu atsakovo atstovu – T. B., nors paslaugų teikimo sutarties 5.3.1.p. nurodyta, kad atsakovo atstovu paslaugų sutarties vykdymo klausimais skiriamas M. V. Iš UAB „A2 design“ generalinio direktoriaus A. Č. elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių (141 b.l.) matyti, kad paslaugų sutarties vykdymo klausimai buvo derinami su įvairiais atsakovo darbuotojais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. B. yra atsakovo darbuotojas, su šiuo asmeniu UAB „A2 design“ elektroniniais laiškais bendravo paslaugų sutarties vykdymo klausimais, minėtas asmuo nepranešė UAB „A2 desing“, kad jis nėra įgaliotas atstovauti atsakovą paslaugų sutarties vykdymo klausimais. Taigi, UAB „A2 design“ turėjo rimtą pagrindą manyti, kad T. B. yra tinkamas atsakovo atstovas paslaugų sutarties vykdymo klausimais (CK 2.133 str. 9 d.).

Iš UAB „A2 design“ išrašytos 2010-08-09 PVM sąskaitos-faktūros A2 Nr.182 3 993 Lt sumai (28 b.l.) matyti, kad ši sąskaita išrašyta už naujos koncepcijos sukūrimą oro uosto terminalo keleivių atvykimo/bagažo išdavimo zonai, projektinius pasiūlymus naujai koncepcijai – 3 D vizualizacijas, medžiagų, spalvų parinkimą ir pasiūlymą naujai interjero koncepcijai. Kaip jau nurodyta, iš UAB „A2 design“ atsakovui siųstų elektroninių laiškų ir jų priedų matyti, kad UAB „A2 design“ sukūrė ir pateikė atsakovui naują koncepciją oro uosto keleivių atvykimo zonai, pateikė projektinius pasiūlymus naujai koncepcijai - 3D vizualizacijas, parinko ir pasiūlė medžiagas ir spalvas. PVM sąskaitoje-faktūroje A2 Nr.182 nurodyta atliktų darbų kaina atitinka priede Nr.1 prie paslaugų teikimo sutarties nurodytus šių darbų įkainius. Pažymėtina, kad UAB „A2 design“ neprašė apmokėti už statybinių, elektros ir kt. brėžinių parengimą bei už autorinę projekto priežiūrą, t.y. už darbus, kurie nebuvo atlikti iki paslaugų sutarties nutraukimo. Atsakovas neginčijo ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, kad 2010-08-05 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas ir šiame akte išvardinti dokumentai elektroniniu laišku buvo persiųsti atsakovo darbuotojui T. B., taip pat, kad atsakovas realiai yra įgyvendinęs dalį naujos koncepcijos sprendinių. Atsakovas negrąžino UAB „A2 design“ nei 2010-08-09 PVM sąskaitos-faktūros A2 Nr.182, kaip nepagrįstai išrašytos, nei atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto bei jame išvardintų dokumentų, taip pat iki pareikalavimo sumokėti už darbus, atliktus pagal paslaugų sutartį, nereiškė jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės bei terminų. Tai paneigia atsakovo teiginius, kad atlikti darbai buvo nekokybiški ir neatitiko paslaugų sutarties sąlygų.

Ieškovas už atsiliepimo į ieškinį pateikimą sumokėjo UAB „Ducato teisinės paslaugos“ 290 Lt ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Šis ieškovo prašymas atmestinas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 str. ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 str. nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 str. 1 d. 9 p. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 str. 1 d. 6 p. (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 str. 1 d. 9 p. netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334/2015).

Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, UAB „Ducato teisinės paslaugos“ pagal CPK 56 str. ieškovui pagal pavedimą civiliniame procese atstovauti negali. Todėl UAB „Ducato teisinės paslaugos“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą sumokėta suma negali būti vertinama nei kaip atstovavimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d., 6 p., 98 str. 1 d.), nei kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), todėl iš atsakovo nepriteistina.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.