- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- e2-2096-235/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Atsakovas
- G. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 634,01 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – siunčiant deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo apdraustą automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs A. M. apgadino kitą automobilį - R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudėjas su ieškove buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/419823481. Draudimo sutarties 1.5.2.1. punkte yra numatyta, jog transporto priemonė nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančio dokumento Draudimo įmoka už draudiminę apsaugą apskaičiuota atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytas aplinkybes, darančias įtaką rizikos laipsniui. Jei transporto priemonė bus naudojama sutarties 1.5.2.1. numatytu pagrindu, tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra didesnė, todėl draudėjas turi sumokėti didesnę draudimo įmoką (Šiuo atveju įmoka būtų buvusi ne 695,83 Eur, o 2644,15 Eur). Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog transporto priemone buvo naudojama mokamai keleivių pervežimo veiklai vykdyti. Tai patvirtina specialus automobilio ženklinimas (reklaminiai pavežėjimo paslaugų lipdukai ant automobilio, mokamo keleivių pervežimo įmonės kontaktinis telefono numeris, kuriuo galima išsikvieti automobilj (nuotraukos pridedamos)). Teismų praktikoje pripažįstama, jog nėra abejonių, kad e-transport.lt atributika apklijuotas automobilis (ant visų automobilio pusių priklijuoti lipdukai su telefono numeriais, kuriais galima išsikvieti taksi) teikia paslaugą, atitinkančią taksi veiklą. Asmens, vykdančio šią veiklą teiginiai, jog automobilio lipdukai buvo priklijuoti tik reklamos tikslais, teismo vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės dėl taksi veiklos vykdymo (Lietuvos banko 2017-07-13 sprendimas Nr. 242-297; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-19 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 11-486-1035/2016; 2016- 11-16 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 11-416-827/2016). A. M., kuris eismo įvykio metu vairavo automobilį T. P., vaisi. Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu taip pat patvirtino, jog eismo įvykio dieną vykdė mokamo keleivių pervežimo paslaugą minėtu automobiliu. Ieškovės teigimu automobilio T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, kadangi vykdė mokamo keleivių pervežimo veiklą. Transporto priemonės TOYOTA PRIUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas G. M. neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t.y apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties 1.5.2.1. p. reikalavimus, dėl šių priežasčių draudėjas privalo grąžinti draudikui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos išmokos dalį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį, atlyginęs atsakovo padarytą žalą, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 62. p. numatyta, jog jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 38 punktu, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką“. Minėta sąlyga taip pat numatyta draudimo sutarties 1.5.3. punkte. Kadangi draudimo rizika padidėjo dėl automobilio savininko veiksmų (automobilis buvo naudojamas mokamam keleivių pervežimui), apie draudimo rizikos padidėjimą draudikas turėjo būti informuotas iki rizikai padidėjus. Atsižvelgiant j tai, jog atsakovas pažeidė draudimo sutarties 1.5.2.1 p. (vykdė mokamą keleivių pervežimą), AB „Lietuvos draudimas“ teikia reikalavimą grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y 634,01 Eur. Iki sprendimo už akių priėmimo duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove būtų pilnai atsiskaičiusi, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 634,01 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 1-2 dalys, 6.280 straipsnis, 6.1015 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (634,01 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 634,01 Eur (šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 01 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (634,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybės naudai 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas - 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.