Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-549-135/2013

Teisėjas R. R. Teisėja Ernesta Montvidienė Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00794-2012-2

2013 m. birželio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2012-09-23 epizodo) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2012-10-30 epizodo) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrinta bausmė M. V. skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmė M. V. skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013-03-29. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. lapkričio 20 d. 15.20 val. iki 2012 m. lapkričio 22 d. 13.45 val., t. y. dvi paros, bei įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad 2012-09-23, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „L.“, (duomenys neskelbtini), per verandos langą įsibrovė į J. U. priklausantį sodo namelį ir pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam J. U. priklausantį elektrinį grąžtą, 50 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. U. 50 Lt turtinę žalą.

Be to, M. V. nuteistas už tai, kad 2012-10-30, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą ir atsirakinęs iš vidaus balkono duris, įsibrovė į J. U. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam J. U. priklausantį elektrinį oblių „AB-82x2“, 69 Lt vertės, elektrinį pjūklą „FERM FKS-185“, 250 Lt vertės, 0,5 l talpos butelį trauktinės „Bobelinė“, 21 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. U. 340 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, nuteistasis taip pat išreiškė norą, kad laisvės atėmimo bausmę atliktų Pravieniškių pataisos namų 2-oje arba 3-oje valdyboje, o ne 1-oje, kurioje šiuo metu yra įkalintas. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde neginčijama M. V. kaltė, nusikalstamų veikų kvalifikacija, tik nesutinkama su paskirta bausme ir jos atlikimo vieta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Šioje byloje apeliantas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai. Vagysčių kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą – parodo didesnį apelianto veiksmų pavojingumą, įžūlumą. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog apeliantas praeityje buvo teistas net 7 kartus, iš jų tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teistumas nėra išnykęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šias nusikalstamas veikas apeliantas padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės laisvės apribojimo metu. Šios aplinkybės rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmių rūšis bei nustatydamas jų dydį, įvertino apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad M. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas nuteistajam už padarytus apysunkius nusikaltimas paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu nedaug viršija sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumą, jas bendrino nuteistajam palankesniu – dalinio sudėjimo – būdu, bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra pagrindo. Nuteistojo argumentai, susiję su įkalinimo įstaigos aplinka, taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą galutinę bausmę, kuri, kaip jau buvo minėta, ir taip yra švelni.

Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje prašė pakeisti laisvės atėmimo įstaigos režimą, nurodė, kur norėtų atlikti bausmę. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmes nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. BK 50 str. 3 d. numatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Atvirose kolonijose paprastai skiriama bausmes atlikti asmenims, nuteistiems už neatsargius arba nesunkius tyčinius nusikaltimus, kalėjimuose paprastai bausmes atlieka nuteistieji už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Šiuo atveju M. V. nuteistas už tyčinius apysunkius nusikaltimus, todėl apylinkės teismas pagrįstai M. V. skyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Konkrečią pataisos įstaigą parenka jau ne teismas, o Kalėjimų departamentas, kaip tai numatyta Bausmių vykdymo kodekso 65 str., todėl nuteistojo M. V. apeliacinio skundo argumentai dėl konkrečios įkalinimo įstaigos, kurioje jis norėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę, teismo nevertinami.

Taip pat kolegija pažymi, kad nepagrįstas nuteistojo M. V. prašymas pakeisti bausmės atlikimo pradžią ir ja laikyti jo suėmimo dieną 2012-11-20, o ne nuosprendžio paskelbimo dieną, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. nagrinėjamojoje byloje laikinai buvo sulaikytas 2012-11-20 (50 b. l.), o 2012-11-22 tyrėjos nutarimu buvo paleistas (51 b. l.), 2012-11-22 nutarimu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (20, 21 b. l.). Bylos medžiaga rodo, kad kardomoji priemonė - suėmimas šioje byloje M. V. nebuvo taikomas. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nėra pagrindo, jog bausmės pradžia šioje byloje M. V. būtų skaičiuojama nuo jo suėmimo dienos, kadangi, kaip minėta, M. V. ikiteisminio tyrimo metu suimtas nebuvo, o buvo tik laikinai dviem dienom sulaikytas, ir šis sulaikymo laikas jam skundžiamu nuosprendžiu į paskirtą bausmę yra įskaičiuotas, kaip ir įskaičiuota bausmės dalis, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, jog keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės skaičiavimo pradžią nėra pagrindo.

Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmę (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį) bei parinkdamas bausmės atlikimo vietą nuteistajam apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui, ir tinkamai taikė įstatymų normas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. V. apeliacinį skundą.