Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-931-337/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
1S-931-337/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Pareiškėjas
J. K. T., A. N., A. A.
Kategorijos
Nr. 1S-931-337/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 23 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,pareiškėjams J. K. T., A. N., A. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. K. T., A. N., L. N., H. A., A. A. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-11-25 nutarties, kuria atmestas jų skundas dėl 2010-09-24 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės bei 2010-10-26 Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-01122-08 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 167 str. 1 d., 168 str. 1 d., 295 str. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. D. 2010-09-24 nutarimu ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukė, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. J. K. T., A. N., L. N., H. A., A. A. apskundus 2010-09-24 prokuroro nutarimą, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2010-10-26 nutarimu minėtą skundą atmetė. Skundžiama Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-11-25 nutartimi atmestas J. K. T., A. N., L. N., H. A., A. A. skundas dėl 2010-09-24 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės bei 2010-10-26 Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimų panaikinimo.

Šalies argumentai

Skundu J. K. T., A. N., L. N., H. A., A. A. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-11-25 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. M. 2010-10-26 ir prokurorės I. D. 2010-09-24 nutarimus byloje Nr. 66-1-01122-08, įpareigoti tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. T2-306-(02) dėl V. S. galimai padarytų veikų pagal BK 167 str. 1 d., 168 str. 1 d., 295 str. Teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi ikiteisminio tyrimo byloje yra pakankamai duomenų, sąlygojančių ikiteisminio tyrimo tęsimą dėl įtariamojo V. S. galimai padarytų veikų pagal BK 167 str. 1 d., 168 str. 1 d., 295 str. Nutartyje išdėstyti argumentai yra analogiški išdėstytiems 2010-10-26 ir 2010-09-24 prokurorų nutarimuose. Pareiškėjų nuomone, akivaizdu, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai ir neišsamiai. Mano, jog išsamiai ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis, išnaudojus visas būtinas įstatymo numatytas ikiteisminio tyrimo priemones objektyviai tiesai byloje nustatyti, V. S. veika kvalifikuotina pagal BK 167 str. 1 d., 168 str. 1 d. ir 295 str., ikiteisminis tyrimas tęstinas. Skunde nukreipiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. bei teismų praktiką. Teigiama, kad teismas nevertinto to, kad stebint asmens susitikimus su kitais individais, kai šie asmenys gali tikėtis privatumo ir nesant motyvuoto teismo sprendimo arba, negavus tokio asmens sutikimo, duomenys apie privatų asmens gyvenimą renkami neteisėtai. Pažymi, kad medžiotojų būrelis nėra paprastas juridinis asmuo, tai organizacija, kurios narių santykiai yra grindžiami ypatingu pasitikėjimu. Medžiotojų klubo nariai tarpusavyje dalinasi informacija, kuri yra privati, konfidenciali ir liečia narių asmeninius santykius bei kitokia asmenine informacija. Medžiotojų būrelio nariai vieni kitiems gali patikėti tokią informaciją, ir tvirtai pasitikėdami vieni kitais gali būti tikri, kad ši informacija nebus paviešinta kitiems asmenims. Kitaip tariant, medžiotojai turi teisėtą lūkestį, kad jie gali tikėtis privatumo. Juk liudytojai – D. medžiotojų klubo nariai aiškiai įvardino, kad jų vieni kitiems paskleista informacija yra privati, susijusi su asmeniniu gyvenimu, anksčiau nėra skelbta ir nėra skirta skelbti viešai. Privačių pokalbių metu buvo surinkta ne tik formali informacija apie V. S. atsakomybę, bet ir privačių asmenų pažiūros, nuomonė apie įtariamojo veiksmų vertinimą, kuri nebuvo skirta klausytis pašaliniams ir viešinti, todėl ji laikytina informacija apie privatų asmens gyvenimą. V. S. rinktos informacijos turinys sudaro pagrindą šią informacija laikyti informacija apie asmenų privatų gyvenimą, kuri anksčiau nėra skelbta. Nors ikiteisminio tyrimo teisėjas ir teigia, kad minima informacija, kurią pateikė V. S. nėra privati, kadangi medžiotojų klubo narių pokalbiai apie V. S. buvo įrašyti viešoje vietoje, vis dėlto, pažymėtina, kad nėra nustatyta visa informacija, kuria V. S. disponavo, kadangi jis ne kartą grasino panaudosiąs „visą turimą“ informaciją. Nukentėjusieji byloje parodė, kad V. S. galėjo surinkti ir kitos informacijos, kuri yra privati, tačiau teismas tai laikė tik prielaida, informacija, kuri neva nėra pagrįsta jokiais bylos duomenimis ar faktinėmis bylos aplinkybėmis, nors nukentėjusieji tvirtino priešingai. Pareiškėjų manymu, ši nusikalstama veika visada yra susijusi su informacijos slaptumo pažeidimu, t. y. su bandymu gauti viešai neprieinamos informacijos ne iš paties asmens, apie kurį informacija renkama – taigi, V. S. veika buvo akivaizdžiai neteisėta. Slapta informacija gali būti renkama tik teismo sprendimu LR BPK ir LR Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindais. Informaciją rinko pats V. S. (kaip pats nurodė civilinės bylos nagrinėjimo metu) - t.y. paprastas fizinis asmuo, kuriam nesuteikti jokie įgaliojimai, juo labiau dėl to nepriimta jokia teismo nutartis. Šis nusikaltimas laikomas baigtu pradėjus rinkti informaciją. Traukiant V. S. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 167 str. 1 d. nėra svarbu tai, kokiomis priemonėmis rinko informaciją įtariamasis, kokią informaciją jis paviešino pareigūnams, o kokią nuslėpė, jo veika atitinka šio nusikaltimo dispozicijoje numatytą veiką. Įtariamasis V. S. ne tik suprato, jog renka privačią informaciją ir norėjo taip veikti, bet ir turėjo motyvą – siekė sukompromituoti būrelio narius, juk iš nuoseklių liudytojų parodymų matyti, kad įtariamasis grasino paviešinsiąs visą kitą surinktą informaciją. Todėl nepagrįstas teisėjo teiginys, jog V. S. veikoje nėra tyčios, būdingos nusikaltimui pagal BK 167 str. 1 d. Šiuo konkrečiu atveju, įtariamajam pačiam ar, kaip jis pakeitęs parodymus teigė, per kitą asmenį, renkant informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t.y. pasiklausant privačius būrelio narių pokalbius ir buvo pažeista jų, nukentėjusiųjų, teisė į privatumą, į informacijos slaptumą, kadangi įtariamasis prieš jų valią klausėsi svetimų privačių pokalbių, kurių metu buvo išsakyta jų nuomonė, nors ir įtariamąjį liečiančiais klausimais, tačiau ji nebuvo skirta paviešinti. Tokiu būdu įtariamasis, kaip pats teigė, civilinio proceso metu rinkęs šią informaciją ją rinko neteisėtai, pažeisdamas įstatymų nustatytas nuostatas, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 167 str. 1 d.

Taip pat skunde teigiama, kad V. S. be jų, nukentėjusiųjų sutikimo viešai (teismo posėdžio metu) paskelbė informaciją apie mūsų privatų gyvenimą (mūsų pokalbį, kurio metu buvo išreikšti mūsų sprendimai, mintys, pamąstymai ne tik V. S. pašalinimą liečiančiais klausimais), taip padarė BK 168 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Informacija buvo paviešinta viešo teismo posėdžio metu (tai, kad posėdis viešas pažymėjo ir pati prokurorė) civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas buvo viešas, darytina išvada, kad neteisėtai surinkta informacija buvo atskleista neapibrėžtam ratui asmenų. Viešo posėdžio nagrinėjimo metu, posėdžių salėje gali būti ir bet kurie kiti su byla nesusiję asmenys, kuriems LR CPK suteikia teisę būti posėdyje, todėl toks informacijos paskelbimas yra įvykęs, kadangi neapibrėžtam žmonių ratui buvo sudarytos galimybės susipažinti su informacija. Tai, kad teismas pats priėmė sprendimą bylą nagrinėti viešame posėdyje, jokiu būdu negali panaikinti priežastinio ryšio, kadangi pats V. S. akivaizdžiai numatė tokią galimybę ir jos siekė.

Teismo nutartyje taip pat nepagrįstai konstatuojama, kad įtariamojo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 295 str., sudėties. Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad yra tikėtina, kad tiriamieji garso įrašai buvo padaryti panaudojant tinkline skaitmenine įrašymo įrangą, kurią, kaip paaiškino specialistas, gali naudoti išimtinai tik spec. tarnybos, todėl specialiosios technikos panaudojimo informacijai rinkti faktas nėra paneigtas, negalimas, o yra tikėtinas. Pažymėtina, kad pats V. S. teisme teigė pats rinkęs šią informaciją. Nuoseklūs liudytojų parodymai patvirtina, kad šalia įvykio vietos buvo matyti įtariamojo automobilis, tačiau, nepaisydama to, prokurorė 2010-09-24 nutarime padarė subjektyvią išvadą, kad neva išnaudojus visas galimybes nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, kad V. S. pats asmeniškai ar kartu su kitais asmenimis būtų rinkęs duomenis apie privatų J. T. ir kitų D. medžiotojų būrelio narių gyvenimą, tą informaciją atskleidęs ar panaudojęs, taip pat, kad būtų buvusi panaudota speciali technika informacijai rinkti, su kuo vyr. prokuroro pavaduotojas, ikiteisminio tyrimo teisėjas sutiko ir nepagrįstai laikė pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 295 str. Be to, laikant, jog įtariamajam renkant minėtą informaciją „geranoriškai“ talkino kitas asmuo, prokurorė nebandė aiškintis kas yra tas asmuo, kuris V. S. įrašė pokalbius, o laikantis įtariamojo kaip bendrininko statuso, nebuvo sprendžiamas paties V. S., jau kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės klausimas, kas yra absoliučiai nepagrįsta. Su šiais prokurorės veiksmais taip pat sutiko vyr. prokuroro pavaduotojas, jų ikiteisminio tyrimo teisėjas nenagrinėjo.

Teismo posėdžio metu J. K. T., A. N. bei A. A. prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą nutrauktą baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus teismas konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-11-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal BK 167 str. 1 d., 168 str. 1 d. ir 295 str. prokurorės 2010-09-24 nutarimu nutrauktas pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui.

Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. LR Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas. Išanalizavęs visą skundą nagrinėjančiam teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei vėlesniuose minėto klubo narių J. K. T., A. N., L. N., H. A., A. A. skunduose nurodomas aplinkybes, tačiau duomenų dėl jų nurodomų galimų V. S. nusikalstamų veiksmų, bylos medžiagoje nėra. Skundžiamoje teismo nutartyje bei prokuratūros priimtuose nutarimuose ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas bei motyvai išdėstyti išsamiai ir su šiuo vertinimu skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

Pagal teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti atitinkami procesiniai veiksmai: krata, daiktų apžiūra, apklausti tam tikri liudytojai bei nukentėjusieji, atliktas fonoskopinis objektų tyrimas, taip pat atlikti kiti veiksmai, kuriais buvo siekiama surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti J. K. T., A. N., L. N., H. A., A. A. skunde nurodomas aplinkybes. Nors ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis patvirtinti skunde nurodomi minėtų medžiotojų klubo narių pokalbių klausymosi bei jų panaudojimo juos pateikiant teisme faktai, tačiau jų nepakanka BK 167 str. 1 d., 168 str. 1 d. ir 295 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtims konstatuoti. BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. nusikalstamų veikų dalykas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. S. pažeidė asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Bylos duomenys patvirtina tik V. S. turėjus nukentėjusiųjų nuomonę apie jį patį atspindinčią informaciją, kuri nesietina su pastarųjų asmeniniu gyvenimu. Kaip nepagrįsti atmesti skundo teiginiai dėl V. S. galimo informacijos apie privatų nukentėjusiųjų gyvenimą turėjimą, nes tai tėra prielaida ir subjektyvi nukentėjusiųjų pozicija. Nei vienas iš nukentėjusiųjų negalėjo konkrečiai nurodyti, kokia kiekvieno iš jų privatų gyvenimą liečianti informacija tiriamų įvykių metu galėjo būti surinkta. Kad tokia informacija buvo rinkta ir kad ją rinko būtent V. S., byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina. Nesant tokių duomenų, nėra baudžiamosios atsakomybės taikymui būtinos BK 167 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties, bei atitinkamai – BK 168 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties. Taip pat byloje esantys duomenys nepatvirtina V. S. veiksmuose ir BK 295 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad jis įrengė ar panaudojo specialią techniką. Pats V. S. parodė, kad tai atliko jam pažįstamas asmuo, kurį įvardinti jis atsisakė. Tokia jo versija byloje surinktais duomenimis nepaneigta. Kratos metu specialioji technika pas V. S. nerasta, todėl nėra jokio pagrindo teigti jį atlikus BK 295 str. numatytus veiksmus.

Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas teismas pažymi, kad skunduose dėstomos aplinkybės dėl galimai nusikalstamų V. S. veiksmų J. K. T., A. N., L. N., H. A., A. A. atžvilgiu yra grindžiamos prielaidomis, kurias tikrinant atlikta eilė procesinių veiksmų, tačiau konstatuota, kad duomenų, patvirtinančių kokių nors tai V. S. baudžiamąją atsakomybę sąlygojančių nusikalstamų veiksmų minėtų asmenų atžvilgiu padarymą, nėra.

Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-09-24 ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-10-26 nutarimus bei dėl jų priimtą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-11-25 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d. teismas,

n utaria:

J. K. T., A. N., L. N., H. A., A. A. skundą atmesti, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-11-25 nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas